Kiekvienai stichijai – po universitetą

Janas Brueghelis Vyresnysis, „Gausa ir Keturi elementai“ (1606)
Janas Brueghelis Vyresnysis, „Gausa ir Keturi elementai“ (1606)
  © Wikimedia Commons

Premjeras Saulius Skvernelis yra pasakęs, kad Lietuvoje turės likti ne daugiau kaip penki universitetai. Kaip atrodo, skaičius 5 tokiame teiginyje neturi jokios ypatingos simbolinės reikšmės ir galbūt reiškia tik tai, kad universitetų negali likti daugiau, nei būtų galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Kita vertus, mums leidžiama suprasti – kuo universitetų liks mažiau, tuo visiems bus geriau.

Susiklosčius tokioms aplinkybėms, negaliu nulaikyti liežuvio ir suturėti noro pasigirti, kad dar prieš keletą metų, kai S. Skverneliui premjero postas net nesisapnavo, jūsų nuolankus tarnas, šių eilučių autorius, garsiai trimitavo apie tai, kad universitetų tinklą būtina optimizuoti, paliekant Lietuvoje tik 4 universitetus, t. y. lygiai tiek, kiek yra gamtinių stichijų, drauge suteikiant jiems atitinkamus vardus. Skirtumas tik tas, kad anksčiau apie universitetų skaičiaus limitą kalbėjau pusiau rimtai, pusiau juokais, o dabar esu pasiryžęs liudyti tiesą pusiau juokais, pusiau rimtai.

Pabandykite bent įsivaizduoti, kad Lietuvoje egzistuojantys universitetai galėtų būti pervadinti gamtinių stichijų vardais. Universitetų jungimas ir iš visur peršamas stambinimo vajus gal bent taip įgytų solidesnį metodologinį pagrindą, nei vienos rankos pirštų skaičiaus kombinacija. Žinia, skiriamos keturios stichijos – žemė, vanduo, ugnis ir oras, taigi tokiu atveju liktų keturi universitetai, atskiriami vienas nuo kito pagal naujo pavadinimo suteikiamą prasminį kodą. O jeigu čia pateiktas universitetų sistemiško pervadinimo pasiūlymas pasirodys fantasmagoriškas, pabandykite įsivaizduoti, kad tokia įvardijimo žaismė yra dar viena priemonė, skirta inventorizuoti esamą dalykų padėtį šioje sferoje.

Taigi kokias perspektyvas atvertų toks persikrikštijimas stichijų, kurios savo duotybėje tobulu pavidalu sujungia universalumą su konkretumu, vardais?

Žemės universitetas, be jokių abejonių, turėtų būti kuriamas dabartinio Aleksandro Stulginskio universiteto pagrindu, prisimenant šio universiteto prigimtinį profilį ir žemės prasmėvaizdžio reikšmę Noreikiškėse, t. y šalia Kauno įsikūrusioje mokslo ir studijų bazėje.

Universitetas Noreikiškėse su pavasarį atbundančiais žemės arimų plotais šalia universiteto sienų yra tokia neįtikėtina misterija, kad net būtų galima sakyti, jog pavasaris ne tik fizine, bet ir metafizine to žodžio reikšme kiekvienais metais prasideda nuo Noreikiškių:

kur iš veidrodžio pusės laukai įmirkę

kupini netikėtos palaimos

nuo spalvų atsiskyrusiems atspalviams mirgant

tarsi peštųs gaidžiai kažkokie iš kaimo


medžių žievės naujai restauruotos

ir žolynai piešti jau tarsi

kur naujai atkovotuose plotuose

legalus vėlei tampa katarsis

Kaip atrodo bent šių eilučių autoriui, žemė yra ne tik topos, t. y vietos, bet ir utopijos principas, jeigu laikomės įsitikinimo, kad žmogaus kelionė iš žemės į žemę nebuvo beprasmiškas nuotykis.

Žemė taip pat yra kūno ir dvasios neatskiriamos vienybes principas, formų forma. Todėl pabandykite įsivaizduoti, kad fizinės ir psichinės sveikatos universitetai galėtų patapti tokio Žemės universiteto padaliniu.

Ne mažiau svarbu, kad Žemės universiteto bazėje taip pat būtų kuriami humanitariniai padaliniai, tarkime, antropologijos studijų fakultetas, o taip pat etnologijos mokslinių tyrimų institutas, ir t.t.

Klaipėdos universitetas dėl studijų specifikos ir geografinės padėties savaime, be pasufleravimo iš pašalies, prašosi pervadinamas Vandens Universitetu, tokiu pavadinimu, be kita ko, pasižadėdamas pateikti pavyzdį, kaip provincijos universitetas gali išplaukti į plačiuosius vandenis.

Neseniai svečiavausi šiame universitete ir savo įspūdį liudiju žodžiais, netelpančiais į protokolinio sakinio rėmus:

išvykome iš ryto kai vanduo dar buvo matinis

į jūros dugną ir ilgam įstrigęs į žoles

jaugi nesisarmatydamas paskenduolio akimis matai

undinės priartėjančias akis giliai žalias

Žinia, pirmasis Vakarų tradicijos filosofas Talis įrodinėjo, kad visos tikrovės motininiu pagrindu ir kosminės vienybės pradu, iš kurio visa prasideda ir į kurį visa sugrįžtą, yra vanduo.. Taigi naujai atkurtas Klaipėdos universitetas įgytų teisę pasivadinti ir Talio vardu, o virš tokio naują kelią atradusio universiteto paradinės arkos, bandau įsivaizduoti, galėtų kyboti užrašas:

visame

kosmose

mėtosi

„Lego“

detalės


dabar

pasakytų

Talis

Mileto?..

Be jokios abejonės, į Ugnies universiteto vardą išimtinę pirmumo teisę turi Vilniaus universitetas, kuris, atleiskite už nuzulintą posakį, visais laikais buvo Lietuvos inteligentijos kalvė. Jeigu leisite taip pasakyti, ten visais laikais iš uolienų buvo išlydomas aukščiausiosios prabos intelekto auksas.

Vilniaus universitetas – tai istorinės scenos universitetas, tačiau, kaip atrodo, čia taip pat derėtų ir organiškai pritaptų vaidybiniai menai, muzikos studijos, Konservatorijos studijų programos.

O jeigu jus trikdo ugninės gyvatės vaizdinys su pažinimo medžio vaisiaus draudimu, pagalvokite apie tai, kad didysis postmodernistas žaltys dabar jau gundo kriaušėmis.

Sakote, kad politiškai nekorektiškas yra ir ugnies dievo graikų mitologijoje Hefaisto, kuris valandininku darbavosi Hade įvaizdis? Na, galima guostis bent tuo, kad nelikus rojaus, vis dėlto dar lieka legenda:

ir žengė jie po to

į hadą

žvaigždė tik suputojo

pakeliui paliko padai

Vytauto Didžiojo universitetas labiau nei kiti turi teisę būti laikomas Oro universitetu, nes vienintelis mūsų padangėje artes liberales universitetas žada atverti pasaulio vaizdinį iš paukščio skrydžio perspektyvos arba – o tai beveik tas pats – nuo Didžiojo Kunigaikščio Žirgo nugaros.

Oras yra labiausiai plastiškos stichijos prasmėvaizdis, kur dera vienas šalia kito laisvieji menai ir mokslo pažanga, kitaip tariant, nekliudo vienas kitam kūrybinis užmojis, ryžto dvasia ir techne išradingumas, taigi ši stichija dar gali būti suprantama kaip prasminė nuoroda į mokslo, meno ir technikos simbiozę. Kas be ko, prie tokios stichijos vardo universiteto galėtų būti jungiami karybos ir sporto universitetai, o taip pat niekur kitur, tik čia turėtų būti prijungiamas Vilniaus Gedimino universitetas, padovanojęs išmaniajai Lietuvos publikai įspūdingą Martino Hedeggerio didžiojo veikalo „Būtis ir laikas“ vertimą. Galiausiai visi žino, kad Gediminas labiau už viską mėgo sapnuoti, o sapnai priklauso oro stichijai...

Tokio universiteto garbei skambėtų eilės:

jo prakilnybė

pavasario pradžios oras

įsitvirtinęs

fortuose ir

aortose

šilkais

atpylęs

kortų

skolas

pradeda

džiugų

karo sporto

žaidimą

pneumatinėmis

gėlių

papliūpomis

O kur padėsime Kauno technologijos universitetą, tarsi ir netilpusį į apmestą „keturių stichijų“ schemą? Atsakau: KTU su kitais nepaminėtais čia padaliniais galėtų tapti vienintelė tokia, garsinanti Lietuvos vardą pasaulyje, aukštojo proftechninio mokymo baze!

Šią savaitę laukite permainingų orų ir nepastovaus debesuotumo.