Seime – ginčai dėl pavardžių rašybos: ar asmens dokumentuose išvysime „q“, „w“ ir „x“?
Papildyta 13:45

Pasas
Pasas
  © Archyvas

Parlamente antradienį pristatyti du įstatymo projektai, kuriais siūloma keisti vardų ir pavardžių asmens dokumentuose rašybos taisykles.

Vienu iš projektų, pramintu „liberaliuoju“, siekiama leisti asmens dokumentuose pavardę rašyti nelietuviškais lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Norima įteisinti, kad originali pavardės rašyba lotyniškos abėcėlės rašmenimis būtų galima, „jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė“.

Kaip teigia teisės akto pataisų iniciatoriai, siūlomu reguliavimu „išimtiniais atvejais asmens ar kituose dokumentuose būtų leidžiama vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, įskaitant raides „q“, „w“ bei „x“, kaip daugumoje Europos šalių, išskyrus Lietuvą ir Latviją, kurių kalbų rašmenys yra lotyniško pagrindo“.

Šį įstatymo projektą remia 70 parlamentarų, tarp kurių – premjeras Saulius Skvernelis, „valstiečių“ atstovai, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis ir dalis jo bendražygių, liberalai, socialdemokratai.

Teisės aktą pristatęs socdemas Gediminas Kirkilas ramino parlamentarus, kad šia iniciatyva lietuviška abėcėlė tikrai nebus keičiama. Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad pavardžių rašybos klausimo neišsprendimas yra viena iš Lietuvos ir Lenkijos santykių atšalimo priežastimi, taigi gaišti laiko, pasak G. Kirkilo, nereikėtų.

„Mes čia sprendžiame gana nedidelį klausimą, kuris iš tikrųjų tapo mūsų tarpvalstybinių santykių tam tikro atšalimo priežastimi. Tai galbūt mes šiandien parodykime gerą valią, priimkime sprendimą, jis tikrai nieko nepakenks mums.

Kai kas sako, kad mes keičiam abėcėlę. Abėcėlės mes nekeičiam, abėcėlė lieka ta pati. Kai kas sako, kad bus iškreipta viešoji erdvė. Vieša erdvė jau seniai „iškreipta“ su „Maxima“, „Swedbanko“ pavadinimais. Kaip Jūs žinote, praktiškai visos užsienio autorių knygos yra rašomos originalo kalba ir tos raidės jau seniai naudojamos. Pavojai daug mažesni nei pliusai, kuriuos turėsime kaip valstybė kartu su savo strateginiais partneriais lenkais“, – pažymėjo G. Kirkilas.

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas svarstė, kad tokie siūlymai gali kirstis su Konstitucija.

Tuo metu „valstiečių“ atstovas Eugenijus Jovaiša tikino, kad įstatymo projektu bandoma įteisinti dvikalbystę. Be to, pasak jo, kuriama ir diskriminacinė situacija.

„Šitas įstatymo projektas sudaro diskriminacinę situaciją. Lietuvos lenkai, jeigu norės užsirašyti tapačiai savo pavardę, jiems reikės šešių raidžių, čekams – 12 raidžių“, – tvirtino parlamentaras.

Nepaisant ginčų, po pateikimo įstatymo projektui pritarė 64 Seimo nariai, idėjai prieštaravo 25 tautos išrinktieji, 13 susilaikė.

Bedė pirštu į Rusijos grėsmę

Kitu įstatymo projektu, kuris teikiamas šešių konservatorių, siūloma, kad nelietuvių tautybės asmens vardas ir pavardė Lietuvos išduodamuose asmens dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis. Taip pat asmens prašymu jo vardas ir pavardė Lietuvos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje būtų papildomai įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis.

Pataisas pristatęs konservatorius L. Kasčiūnas tikino, kad tokia tvarka galioja Latvijoje.

„Ši tvarka saugotų mūsų valstybinės lietuvių kalbos konstitucinį statusą“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.

Anot jo, ši diskusija turi ir geopolitinį kontekstą. L. Kasčiūno manymu, vardų ir pavardžių rašybos klausimas neturi tapti geopolitinių mainų objektu.

„G. Kirkilas minėjo draugystės su Lenkiją sutartį, minėjo, kad neva Lenkija galvoja, mes jos nevykdome. Iš karto aiškiai pasakysiu – mes ją vykdome ir vykdome labai gerai. Sutartyje įrašyta, kad asmenvardžiai rašomi pagal skambesį, o tai yra tai, ką mes visą laiką iki šiol darėme. Kalba negali būti geopolitinių mainų objektu“, – tikino L. Kasčiūnas.

„Jeigu mes priimsime tą liberalųjį variantą asmenvardžių rašybos, iš karto po to susilauks Latvija smūgių iš Rusijos pusės, kad tą patį padarytų ir savo teisėkūroje“, – apie galimas geopolitines pasekmes kalbėjo Seimo narys.

Šiam įstatymo projektui po pateikimo taip pat buvo pritarta. Už tai balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 19, 25 susilaikė. Toliau pataisos bus svarstomos Seimo komitetuose.

Šiuo metu įstatymai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Tiesa, Lietuvos teismai yra priėmę keletą sprendimų, įpareigojančių Lietuvos piliečių pasuose ir tapatybės kortelėse įrašyti pavardes ir nelietuviškais rašmenimis, tačiau siekiantys originalių pavardžių nėra šiais sprendimais patenkinti.

Teismai oficialiame paso puslapyje įpareigojo įrašyti lietuvišką ir tik papildomame dokumento puslapyje – originalią pavardę. Už dokumentus su originaliomis pavardėmis kovojančių šeimų atstovai sako, kad jų negaudami jie negali keliauti į užsienį, kitaip pažeidžiamos jų teisės.