Verygos alkoholio draudimo sapnai

Arkadijus Vinokuras
Arkadijus Vinokuras
  © Edvard Blaževič

Žmogui sapnuoti įprasta. Problema atsiranda, kai sapnus bandoma įgyvendinti. Taip atsitiko su žaliavalstiečių sapnu ginti Lietuvos liaudį nuo alkoholio būdais, dėl kurių žlugo panaši alkoholio pardavimo ribojimo politika,taikyta sovietinio prezidento Michailo Gorbačiovo. Belieka tikėtis, kad Seime dar yra jėgų, galinčių papurtyti ir pabudinti žaliavalstiečius, savo sapne įsitikinusius, kad visi iki vieno lietuviai yra potencialūs alkoholikai.

Tačiau pažadinti karbauskininkus iš autoritarinių sapnų įgyvendinimo tikrovėje autoritariniais būdais – jau turbūt misija neįmanoma. Net ir baisiausiame sapne demokratas nesusapnuotų Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuria norima įteisinti prievolę alkoholio pardavėjams filmuoti ir saugoti vaizdo įrašus apie visus alkoholio pirkėjus. Numatoma, kad vaizdo įrašai privalės būti saugomi pusę metų nuo alkoholio įsigijimo. Atitinkamoms institucijoms paprašius, parduotuvė privalės pateikti vaizdo įrašus apie alkoholio pirkėją. Pamenat? Jau buvo reikalavimas pateikti pasus perkant alkoholį, tačiau nepavyko. Dabar tas pat grėblys, bet jau video įrašo forma ir dar pagrįstas įstatymu.

Akivaizdu, kad LŽVS yra sambūris žmonių, besiremiančių patriarchaline auklėjimo filosofija, kurioje draudimas ir bausmė kaip auklėjimo norma užima centrinę vietą. Nori nenori kyla klausimas, iš kur tokie žmonės lyg ir demokratinėje Lietuvoje, praėjus dvidešimt septyneriems metams po diktatūros panaikinimo, ne tik iškyla į paviršių, bet ir įgauna valdžią?

Sakyti, kad Lietuvai nesiseka su politikais, nepakanka. Teigti, kad į Lietuvos politinį elitą prasimuša vien tik sovietinio mentaliteto ūkvedžiai ir neadekvatūs visa ko draudėjai, taip pat nepakanka. Šioje vietoje linkęs sutikti su rašytojo Marko Zingerio naujo epinio romano „Aš sėdėjau Stalinui ant kelių“ personažo Jašos Bliumino pastebėjimu: „Šiais laikais negali neprisiminti M. Bulgakovo apysakos „Šuns širdis“, kaip niekad aktualios dabartiniam prastuomenės amžiui“.

Supratote? Dabartinis mūsų amžius sudarė sąlygas prastuomenei visose valstybinėse institucijose tapti politiniu elitu. Galime pagrįstai keikti sovietinę okupaciją, išnaikinusią Lietuvos inteligentiją, galime keikti sovietinį mentalitetą, teigiantį, kad ir melžėja gali būti prezidente. Taip, abejais atvejais būsime teisūs. Ypač pastarieji aštuoneri metai įtikinamai parodė tos prastuomenės atėjimo į valdžią rezultatus. Prastuomenė, apsimetusi socialdemokratais ar darbiečiais, ar tvarkiečiais, ar krikdemais, ar konservatoriais, totaliai diskreditavo politines vertybes ir principus, kurių dėka Vakarai tapo visų totalitarinių valstybių piliečių svajonių žeme.

Ir kai jau rodos, kad nebėra kur kristi, atsiranda dar vieni tos prastuomenės atstovai, išmaitinti teokratinio ir politinio totalitarizmo, šįkart žaliavalstiečių – Ramūno Karbauskio, Aurelijaus Verygos, Agnės Širinskienės, Dainiaus Kepenio, Rimos Baškienės – pavidalu. Ir kaip vyšnia ant torto su jais koalicijoje bendradarbiauja „socialdemokratai“, ginantys in corpore Tėvynės išdavimu įtariamą Seimo narį socdemą Mindaugą Bastį. Ar naujasis socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas suvokia visą tą foną? Jeigu nesuvokia, LSDP laukia politikos užribis.

Ispanai sušuktų „¡Basta Ya!” – užteks! Beje, jiems net į galvą nekiltų mintis naikinti gatvės kavines, kuriose vynas ar alus – kultūrinis bendravimo atributas. Taip, be abejo, būtina imtis priemonių girtuoklystei suvaldyti, bet dėl besaikio girtuokliavimo tam tikrose socialinėse grupėse filmuoti kiekvieną perkantį butelį vyno ar viskio Lietuvos pilietį yra tas pat, kas dėl visa ko susodinti visus iki vieno į kalėjimą. Kaip man yra sakęs vienas prokuroras: „Matau dvi rūšis piliečių: vieni, kurie jau sėdi, kiti – kurie dar atsisės“. Matyt, taip pat sapnuoja stalinistinius sapnus.

Taigi, kas sako, kad visi iki vieno Lietuvos piliečiai yra alkoholikai, ir kad alkoholizmas būtinai perduodamas genais, todėl būtina imtis tokių drastiškų priemonių? Žinau šeimų, kuriuose tėvai buvo arba yra alkoholikai, bet jų vaikai alkoholio neliečia visai, arba tai daro saikingai. Už ką juos norima bausti? Pavyzdžiui, ministras A. Veryga siūlo drausti prekybą alkoholiu nemokamų renginių metu, o tuose renginiuose, kuriuose dalyvavimas yra mokamas, šis draudimas nebūtų taikomas. Tai kaip dabar bus su mugėmis? Dalyvavau keliolikoje mugių Lietuvoje, bet nesu pastebėjęs nei vieno nusigėrusio prekeivio ar mugės svečio.

Taip, Jūros šventėje Klaipėdoje ar dideliuose lauko koncertuose alkoholio vartojimas yra problema. Tačiau tai jau pardavėjų atsakomybės klausimas, neparduoti alkoholinių gėrimų nepilnamečiams arba išgėrusiems. Pardavėjai taisykles žino – bauskite tuos, kurie nesilaiko taisyklių!

Yra toks anekdotas. Tėvas išleidžia vaiką į mokyklą. Prieš vaikui išeinant, užvožia jam per užpakalį. Vaikas klausia, už ką tėvas jam sudavė, jis juk nieko blogo nėra padaręs. Tėvas atšauna: „Čia dėl visa ko, jeigu ką blogo padarysi“. Šis trumpas pasakojimas atspindi prastuomenės filosofiją, vis atveriančią kelią į valdžią tipažams, svajojantiems draudimais ir bausmėmis sutvarkyti pasaulį. Kad jie patys yra paskendę švogerizme, korupcijoje, primityvume, religiniame fanatizme, kaip ir nestebina.

Tenka pastebėti, kad ši valdančioji koalicija isteriškais draudimais dengia neatliekamus svarbius valstybei darbus, kaip antai atmetant socialiai teisingos Darbo kodekso reformos įgyvendinimą, tvarkant sveikatos apsaugą taip, kad niekam nekiltų mintis duoti gydytojui kyšį, o šiam jo laukti, naikinant sąlygas korupcijai ligoninėse. Pagaliau, vykdant švietimo reformą, dėl kurios susipjovė premjeras Saulius Skvernelis su Seimo LŽVS frakcija.

Vietoje trokštamų reformų, visuomenei siūloma kova menamomis problemomis. Ji niekaip nesprendžia aktualiausių normaliai visuomenės daliai, kasdieninių problemų, dėl kurių daugiau nei 90 proc. Lietuvos jaunimo (15-19 metų amžius) emigruotų, jei gautų darbą pagal specialybę Vakaruose, rodo Žmogaus studijų centro atliktas tyrimas (2016).

Taigi ponai koalicijos partneriai, pone ministre A. Veryga, laikas nustoti sapnuoti sapnus, lyg jaučiant baltosios karštinės poveikį. Keista, juk rodos, nei R. Karbauskis, nei ministras negeria.