Ar skambi aukštojo mokslo reforma liks tik popieriuje?

Visuomenei ir politikams pagaliau pristatytas ilgai lauktas aukštojo mokslo reformos planas. Tačiau darbo grupė nuėjo paprasčiausiu keliu – pateikė siūlymus, kiek ir kokių universitetų turėtų likti pertvarkius dabartinį aukštųjų mokyklų tinklą. Lieka neatsakytas klausimas, ar autonomiškos aukštosios mokyklos skubės rengti reorganizavimo projektus, nes pagal dabartinę praktiką nuo to universitetų finansavimas iš esmės nepriklauso.

Svarbu ne universitetų skaičius, o studijų kokybė

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, komentuodama darbo grupės siūlymus, atkreipė dėmesį, kad svarbiausias reformos tikslas yra ne universitetų skaičius, o studijų kokybė.

Nemažai būtinų į studijų kokybės didinimą nukreiptų veiksmų buvo numatyta ir Vyriausybės programoje.


reklama

„Tai pirmiausiai finansavimo sistemos pertvarka, numatant nemokamas bakalauro studijas, įvedant sutartis su auštosiomis mokyklomis, kas leistų orientuoti finansavimą ne į kiekybę, o į rezultatus, taip pat užtikrinti kokybės peržiūrą, studijų programų akreditavimo sistemą peržiūrėti. Turime investuoti į tyrėjus ir į dėstytojus, kurie šiandien Lietuvoje jau 3–4 kartus vidutiniškai mažiau uždirba nei kitų šalių dėstytojai tyrėjai. Tai pertvarka pirmiausiai nukreipta į kokybės stiprinimą, į efektyvų institucijų valdymą. Šiai dienai yra nemaža dalis institucijų, kurios išleidžia ūkiui ir administravimui apie 30 procentų savo lėšų, tos lėšos turėtų būti nukreiptos į kokybės užtikrinimą, į studijų proceso gerinimą, į studijų programų tobulinimą, tokie yra siūlymai“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Opozicija mato reformos trūkumų

Kartu su valdžios įsivaizduojamu aukštųjų mokyklų tinklo planu turi būti parengti ir taikomi teisės aktai, aukštojo mokslo politikos nuostatos, skatinančios tinklo pertvarką. Opozicijos atstovai teigia kol kas nematantys to ir kelia klausimą, kas buvo nuveikta per pusmetį nuo Vyriausybės darbo pradžios.

„Nebus dubliavimosi viename mieste. Tai panašu, kad galima tikėtis to dubliavimosi sumažėjimo, bet matot, esminiai dalykai yra tai, kad šiandien ministrė jau dabar kalba, kad pirmiausia prieš jungiant universitetus turi būti priimti teisės aktai Seime, kurie vestų link to sujungimo, t. y. ir balo pakėlimas, ir programų ribojimas, ir visi kiti panašūs dalykai. Mes to nematome visiškai. Šiandien absoliučiai sunku pasakyti, tai kur yra tie įstatymų projektai, kodėl po beveik pusės metų Vyriausybės veiklos mes vis dar nematome praktiškai jokio postūmio priimant tuos įstatymus ir besirengiant tai pačiai reformai“, – sako opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.


Reformos darbo grupės narys, valstybės įmonės „Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas Dalius Misiūnas sako, kad programų dubliavimas mažės jungiantis universitetams.

„Planas yra taip sudėliotas, kad sukurtų prielaidas mažinti dubliavimą, absoliučiai to turbūt išvengti nepavyks, bet tos situacijos, kaip yra šiandien, kuomet kaip, pavyzdžiui, vadybos studijos yra siūlomos 24 institucijose, 40 programų tikrai pagal planą neturėtų likti“, – sako reformos darbo grupės narys D. Misiūnas.

„Aš gerai vertinu tą pateiktą planą, manau, kad tai yra kelio pradžia, manau, kad reikia padaryti daugybę darbų, kurie ilgą laiką nebuvo daromi, ir tai, kas visą Lietuvos visuomenę jaudina tuo paprastu vadinamuoju universitetų tinklo pavidalu, jis yra svarbus, bet jisai suras savo vietą, kada bus atlikti visi reikalingi darbai“, – sako Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.

Planų jau buvo, politinės valios – ne

Nors konservatorių lyderis reformos planą vertina daugiau teigiamai, šis, anot jo, nedaug pasikeitė nuo konservatorių pristatyto prieš šešerius metus.

reklama

„Andrius Kubilius praktiškai visiškai tokiuose pačiuose rėmuose reformą pristatė 2011 metais, tai jau šešeri metai praėjo nuo pirmųjų platesnių diskusijų, ir mes, tiesą sakant, esame ant to paties laiptelio. Tai linkėčiau mažiau diskutuoti, daugiau daryti“, – pastebi TS-LKD pirmininkas G. Landsbergis.

Tačiau ar seksis šią reformą įgyvendinti jai pasiekus Seimą, abejoja ne tik opozicija, bet ir kai kurie aukštojo mokslo ekspertai.

„Ar yra šiandien pakankamai politinės valios tuos sprendimus priimti? Tai, ką mes girdime Seime iš karto po to plano pateikimo, tai ir („valstiečių“ frakcijos lyderis – Alfa.lt) R. Karbauskis ir (Seimo pirmininkas – Alfa.lt) V. Pranckietis, ir pagrindiniai partijos politikai, kurie pasako, kad „čia tik gairės, pasižiūrėsime, kaip, ar pavyks įgyvendint“ ir t. t. Tai čia yra didžiausia problema“, – sako konservatorių lyderis G. Landsbergis.

„Tikrai bus žmonių, tikrai bus programų, kurios išnyks, tikrai bus skyrių, katedrų, departamentų, kurie išnyks. Tai atsakymas aiškus: tas procesas nebus lengvas, bus didžiulis pasipriešinimas, ir mano kaip akademinio pasaulio žmogaus vienintelė viltis yra ta, kad politikai nepasiduos savo pigiems triukams, nepradės manipuliuoti įvairiais menkai pagrįstais argumentais, siekdami išlaikyti savo ar draugų, ar artimų žmonių, ar artimų mokslų institucijų ratą, o pasižiūrės į šitą reikalą iš Lietuvos valstybės interesų“, – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro vadovas dr. Gintaras Valinčius.

Kai kurie universitetai jungtis nepabijojo

Savo ruožtu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius Remigijus Žaliūnas sako, kad jo universiteto pavyzdžiu galėtų eiti ir kiti universitetai. Tačiau valdžia neturėtų per daug kištis į integracinius procesus.


„Iniciatyva buvo iš apačios, bet prieš, kad dvi aukštosios mokyklos nutarė žengti pažangos keliu, tiek Kauno medicinos universitetas, tiek ir Veterinarijos akademija, bet prieš tai, žinoma, buvo sudaryta teisinė aplinka, tai yra pagrindas, kokiu pagrindu mes jungiamės. Aiškiai susitarėme abi bendruomenės dėl įgyvendinimo terminų, dėl pavadinimo, dėl struktūros, dėl istorinio paveldo ir, manyčiau, tai yra pagrindas, ant kurio būtų galima mūsų pavyzdžiu eiti ir kitos aukštosioms mokykloms“, – sako LSMU rektorius R. Žaliūnas.

Abejoja, ar bus įgyvendinta

Vis dėlto reformos planą kartu su kitais rengęs D. Misiūnas abejoja, ar universitetams užteks valios reformoms įgyvendinti.

reklama

„Nėra gerų ar blogų planų, yra tie, kurie įgyvendinti, ir tie, kurie nėra įgyvendinti. Tai didžiausias jam iššūkis yra įgyvendinamumas šiai dienai, ir tam artimiausiu metu testas didžiausias yra politinė valia tą daryti. Aš manau, kad jos gali pritrūkti iš to, ką mes matom, nes iš tiesų jau dabar tonas politikų yra gana švelnus, ir daug perkeliama atsakomybės ant pačių universitetų, bet ne visiems jiems yra lengva reformuotis ir ne visuose juose yra pakankamai lyderystės tą daryti“, – sako reformos darbo grupės narys D. Misiūnas.


Kai kurie parlamentarai neslepia, kad kovos už tam tikrų universitetų išlikimą. Prie to prisidės ir silpnųjų universitetų priešinimasis, ypač kol nauji studijų finansavimo, programų, mokslinės kompetencijos vertinimo principai nevers jų pačių ieškoti, prie ko stipresnio prisišlieti, norint išgyventi.

Todėl aukštojo mokslo ekspertai jau dabar, iki tinklo pertvarkos, pirmiausia siūlo nustatyti minimalų stojimo balą, kuris turėtų siekti bent 5, kad į programas priiminėtų ne mažiau nei rentabilų skaičių studentų (pvz., į socialinių mokslų – ne mažiau kaip 30, į tiksliųjų – 20, paliekant tik mažų išimčių), kad studijas vykdytų tik ten, kur vykdoma mokslinė veikla bent trečiuoju lygmeniu (penkių lygių sistemoje pagal tarptautinio vertinimo rezultatus), kad bent 70 proc. dėstytojų dirbtų visu etatu.

Vyriausybė netrukus svarstys darbo grupės siūlymus.