Lietuvos teisinei sistemai – geltona kortelė?

Vilniaus apygardos teismas
Vilniaus apygardos teismas
  © Dmitrijus Radlinskas
Alfa.lt
2017-05-05 13:49

Lietuvos gyventojai šalies teisinę sistemą vertina nevienareikšmiškai. Jie pasitiki teisine sistema, tačiau nesijaučia saugūs, netiki, kad jų teisės bus apsaugotos ir ginamos. Nepaisant šių Lietuvos advokatūros užsakymu atliktos apklausos rezultatų, lietuviai pasitiki ir vertina advokatų darbą.

„Bendras teisinės sistemos vertinimas mus nustebino gerąja prasme – mes pasiekėme Europos vidurkį. Tačiau taip pat matome, kad yra kur stiebtis. Kadangi daugiau kaip pusė apklaustųjų netiki, jog gali efektyviai ginti savo teises, o jo gynėjas galės efektyviai pasinaudoti visomis gynybos priemonėmis. Tai geltona kortelė Lietuvai. Nepaisant to, kad 53 proc. respondentų teigiamai vertina Lietuvos teisinę sistemą”, - teigė Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė.

Gyventojų nuomonė dėl teisminės gynybos galimybių bei žmogaus teisių užtikrinimo yra taip pat nevienareikšmiška – šiais klausimais visuomenė pasidalijusi perpus: pusė mano, kad žmogaus teisės ir teisė į efektyvią teisminę gynybą yra užtikrinama, kita pusė laikosi priešingos pozicijos. Beje, pozityviausiai šias sritis vertina didmiesčių gyventojai, gaunantys didesnes pajamas ir turintys aukštąjį išsilavinimą. Tik 4 iš 10 gyventojų mano, kad Lietuvoje užtikrinama visų asmenų lygybė prieš įstatymą.

„Kad Lietuvoje neužtikrinamos žmogaus teisės mano 51 proc. gyventojų. Susidaro įspūdis, kad žmonės nesijaučia saugūs, kad jie netiki, jog Lietuvoje gerbiamos pagrindinės žmogaus teisės: pavyzdžiui, teisė į privatumą, teisė į nuosavybę ir kt.”, - sakė I. Vėgėlė.

Tyrimą atlikusios bendrovės vadovas Ignas Zokas spaudos konferencijoje sakė, kad visuomenėje jaučiamas nusivylimas. „Tai pasireiškia emigracija, kuri vyksta ne vien dėl ekonominių priežasčių. Būtent tas nesijautimas gerai savo valstybėje atsispindi įvairiais aspektais – tiek teisinėje sistemoje, tiek sveikatos priežiūroje. Dauguma visuomenės jaučiasi tarsi būtų sistemos pakraštyje”, - mano sociologas.

Netikėtas aspektas – nepaisant gana negatyvaus esminių teisinės sistemos elementų vertinimo, lietuviai pasitiki advokatais. „Netgi kai gyventojai nėra linkę pasikliauti visa teisine sistema, jie mus laiko pasitikėjimo vertais specialistais – tai didžiulė atsakomybė. Sąvoka „advokatas“ daugeliui pirmiausiai asocijuojasi su solidžia profesija, taip mano 35 proc. respondentų. 22-iems proc. – su patikimais, išmintingais specialistais. 15-ai proc. – su ekspertine pagalba ir tik 14-ai proc. lietuvių išgirdus žodį advokatas kyla minčių apie pasipinigavimą. Teigiama gyventojų nuomonė apie advokatų veiklą rodo pasikeitusią Lietuvos advokatūrą ir advokatų įsipareigojimą visuomenei”, - pasakojo I. Vėgėlė.

Pasak I. Zoko, du trečdaliai respondentų nurodė, kad nėra susidūrę su teismais, o tai reiškia, jog jie savo nuomonę formuoja ne iš asmeninės patirties, bet iš žiniasklaidoje atsiduriančių istorijų, politikų pasisakymų, įvairių šalį sukrečiančių skandalų. Tie patys du trečdaliai pripažino, kad jiems nepakanka teisinio švietimo. Tiesa, tokia nuomonė buvo būdinga mažesnių miestų gyventojams. Todėl Advokatų tarybos pirmininkas ragina susitelkti visų teisinių profesijų atstovams, politikams ir žurnalistams bendram tikslui – įgyvendinti visuomenės teisinį švietimą, kuris prisidėtų ir prie didesnio pasitikėjimo savo valstybe. Nes kuo pasitikėti, jei netikima teisingumu?