O, Lietuva, už ką tave taip?

Arkadijus Vinokuras
Arkadijus Vinokuras
  © Edvard Blaževič

Atrodė, kad po ano, 2012-2016 m. Seimo, jau niekas nebenustebins primityviais Seimo nariais. Tačiau dugnas pramuštas. Ramūnas Karbauskis su tautiniais kostiumais ir etnologijos pamokomis visiems, su Greta Kildišiene, nedeklaruotais turtais bei gorbačiovine anti alkoholine politika. Toliau: Mindaugas Bastys, anot VSD dirbęs Rusijai, bet kurį gina visa LSDP frakcija. Toliau: nesibaigiantis liberalų sąjūdžio grimzdimas į korupcijos liūną. Toliau: kas be ko, ir seksualiniai maniakai. Taip kad turime visus farso ingredientus: korumpuota valdžia, bukas nacionalizmas bei demagogija, išdavystė ir seksas.

Pradėkime nuo sekso, be kurio būtų neįdomus joks šiuolaikinis romanas. Kas galėjo pagalvoti, kad į Seimą bus išrinktas atviras seksualinis maniakas Kęstutis Pūkas, lyg nebūtų pakakę Petro „Už Lietuvą, vyrai“ Gražulio bei kadaise žaliaakių medžiotojo, kurio pavardę jau pamiršau? Tyrimai atskleidžia štai ką:

1) ieškodamas asmens į Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigas, K. Pūkas kreipė dėmesį į lytį, išvaizdą, amžių, asmeninio gyvenimo aplinkybes;

2) kviesdamas pokalbiui moteris, kvietėsi į Seimo viešbutį, teigdamas, kad ten yra jo darbo vieta, darbas turi būti nuolatinis ir trukti 24 val. per parą ir 7 dienas per savaitę, domėjosi moterų šeimine padėtimi, akcentavo pageidavimą, kad kandidatė neturėtų sutuoktinio ar draugo, kadangi tapusi jo padėjėja ji privalės apriboti savo asmeninį gyvenimą, rodė savo butą Seimo viešbutyje, buto miegamojo kambarį, nurodė, kaip svarbiausią jo bute („kaip būtų smagu kada nors čia pasivolioti“),

3) kalbėjo, uždavinėjo klausimus ir vis užsimindavo apie intymius santykius („aš nežinau, kiek tu galėtum būti ištvirkusi“), pabrėžė absoliutų ir besąlygišką pasitikėjimą, nes kandidatė turėtų tapti jo asmeninio gyvenimo dalimi („šalia jo galėtų vaikščioti, kad ir nuoga“), nepagarbiai aptarinėjo kandidačių išvaizdą („štai pas tave maža krūtinė, bet tai nėra blogai. Visai gražu, nes didelės krūtinės laikui bėgant tampa nebegražios“), lygino su kitomis moterimis, akcentavo, kad darbas bus išskirtinai Vilniaus mieste („nes Kaunas yra Kaunas, ten – žmona ir vaikai“);

4) Seimo nario padėjėjos-sekretorės darbą apibūdino kaip susijusį su Seimo nario asmeninių poreikių tenkinimo ir neformalaus įvaizdžio užtikrinimu (pvz., lydint ir dalyvaujant kartu viešuose renginiuose), Seimo nariui patogios aplinkos sukūrimu, bendru laisvalaikio leidimu, Seimo viešbutyje esančio Seimo nariui skirto 3-jų kambarių buto tvarkymu ir panašiais buities darbais;

5) už besąlygišką abipusį pasitikėjimą, aprašytų paslaugų atlikimą galimai siūlė mokėti neoficialų atlyginimą, padėti finansiškai bei pirkti drabužius. Kartu teigė, jog Seime pagal sutartį tokios Seimo nario padėjėjos-sekretorės įdarbinti negalėtų;

6) galima daryti prielaidą, kad nufilmuotas ir žiniasklaidoje paviešintas atvejis nebuvo vienintelis – panašios situacijos pasikartodavo kiekvieno darbo pokalbio metu. Seimo narys galimai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ir galimai seksualiai priekabiaudamas prie kandidačių siekė naudos sau norėdamas, jog būsima Seimo nario padėjėja-sekretorė vykdytų pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, bet ir tvarkytų jo namus, lydėtų jį į renginius (restoraną, teatrą ir pan.).

Išvada: „Seimo narys Kęstutis Pūkas savo veiksmais šiurkščiai diskredituoja Lietuvos Respublikos Seimą kaip vieną svarbiausią valstybės instituciją – tiek savo konkliudentiniais veiksmais ir žodžiais (galimai seksualiai priekabiaudamas prie moterų), tiek siūlydamas neoficialų atlyginimą. toks Seimo nario Kęstučio Pūko elgesys yra nesuderinamas su jo, kaip Seimo nario, veikla, kuri žemina Lietuvos Respublikos Seimo autoritetą.“. Tokių žeminančių turėjome ir turime ne vieną ir ne du. Bet lauk mes tik šį. Matyt, kaip parodomąjį pavyzdį.

Kas toliau? Ak taip, Seimas atmeta prezidentės veto gindamas savivaldybių teisę į vidaus sandorius, kurių niekaip nėra galimybės apsaugoti nuo galimos korupcijos. Prezidentė pareiškė, kad balsavimas jos nenustebino: „Akivaizdu, kad politinės valios kovoti su korupcija ir šiame Seime nepakanka. Ignoruodami STT, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Konkurencijos ir Viešųjų pirkimų tarnybų ir Valstybės kontrolės rekomendacijas atsisakyti vidaus sandorių kaip vienos neskaidriausių pirkimų formų, parlamentarai palieka atvirą landą korupcijai savivaldybėse.“

Palikime Seimą ir grįžkime į realybę. Tai toks jau sparnuotu tapęs premjero Sauliaus Skvernelio šūkis ir kvietimas visiems, kurie anot jo toje realybėje negyvena. Pasirodo, kad ne taip paprasta. Mat kaip danguje (Seime), taip ir ant žemės. Naujausias įrodymas – ramiu veidu pilkos provincijos pelytės kažkaip tapusios Tikybos mokytoja Telšiuose per visą Lietuvą (ir pasaulį) nugriaudėjęs pareiškimas „Visi gėjai kanibalai, sadomazochistai ir prievartautojai-pedofilai“. Žinoma, su visais nešvankiais pavyzdžiais „kaip tie gėjai ten tarpusavyje šlykščiai elgiasi“. Šie pastebėjimai lyg ir rodytų, anot psichoanalizės tėvo Zigmundo Froido, mokytojos latentinį seksualinį iškrypimą bei seksualinio libido užspaudimą. Mat religinis fanatizmas ir seksualiniai iškrypimai – neretai vieno ir to paties medžio vaisius. Jeigu kas esate šiek tiek susipažinę su katalikų bažnyčios skatintu viduramžių ir renesanso vaizduojamuoju menu, tai ten nuogų iškrypusių vyrų ir moterų orgijų nors vežimu vežk. Žinoma, viskas pridengiama pedagoginiu tikslu atpratinti žmones nuo nežabotos seksualinės laisvės. Tokie apokaliptiniai vaizdiniai visuomet grindžiami gąsdinimais, melu, homofobija, ksenofobija, baime laisvei, priešų paieškomis. Gėjai tam tikslui „puikus“ pavyzdys, nes prieš žydus neigiamai kalbėti kaip ir uždraudė II Vatikano susirinkimas. Jis vyko 1962-65 metais, veik prieš šešiasdešimt metų. Matyt, reikės laukti dar tiek pat, kol būsimasis III Vatikano susirinkimas nurašys ir gėjus nuo neapykantos kitokiam dienotvarkės.

Telšių tikybos mokytoją puolė ginti visa Pro Patria kompanija, pačios mokytojos vadovaujami mokiniai „ateitininkai“ su grauduliu balse kuriantys mokytojos – žmonių mylėtojos portretą. Neatsilieka ir mokyklos direktorius bei savivaldybės švietimo skyrius. Taip, nepamirštant ir Bažnyčios. Išvada: modernizuota viduramžių scholastiką galutinė ir nekvestionuojama. Choru teigiama, kad šis visas reikalas kaip ir nieko tokio. Sakoma, kad būna baisiau, o čia tik toks mokytojos šioks toks nukrypimas nuo ŠMM tikybos ir etikos programos vyresniems klasėms. Na, mokytoja šiek tiek pasidavė emocijoms ir improvizacijai. Na, pasirėmė kažkokiu šarlatanu JAV psichologu, patikėjo kad taip ir yra, juk viskas skrajutėse surašyta. O kas parašyta, kirviu neiškirsi. „Negi dabar šalinsi žmogų iš darbo, ir taip žmonės jau bėga iš Lietuvos, greitai nebus kam dirbti“, pareiškė Telšių mokyklos direktorius. Taip suponuodamas idėją, jog kiekvienas akivaizdžiai su protu susipykęs asmuo gali dirbti tikybos ir etikos mokytoju iš meilės žmogui ir Bažnyčiai.

Be abejo, kad gali. Gali Seime, gali ir mokykloje. Gali visur ir bet kur. Įrodymai pilasi, lyg iš kokio vis netuštėjančio gausybės rago. O paskui, lyg iš dangaus nukritus, šventu, skaisčiu veidu klausiama, kodėl žmonės bėga iš Lietuvos. Telieka melodramatiškai sušukti: „O, Lietuva, už ką tave taip?“.