Pilių direkcija Trijų Kryžių kalno medžių gynėjus išvadino kaimiečiais

Trijų kryžių kalnas
Trijų kryžių kalnas
  © Paulius Peleckis
Alfa.lt
2017-04-27 17:41

Nepatenkinti sostinės Kalnų parko pertvarkos planais vilniečiai rašo atvirus laiškus Ministrui Pirmininkui ir kitoms institucijoms, piktinasi ketinimais kirsti medžius. Trijų Kryžių kalną, pasak jų, po tvarkymo darbų gali ištikti Gedimino kalno likimas. Netekusi kantrybės, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija „Facebook“ pasišaipė iš aktyvistų, suvažiavusių iš kaimų ir nesuprantančių miestiečių gyvenimo.

„Į sostinę iš įvairių šalies kampelių suvažiuoja aktyvus jaunimas, ištroškęs žinių, veiklos, norintys įsilieti į verdantį sostinės kultūrinį gyvenimą. Bet dažnai atvažiavę iš natūralios gamtos jie pasijunta įkalinti mūrų, iš draugiškos kaimo aplinkos, kur kiekvienas pažįsta vienas kitą, atsiduria susvetimėjimo ir nesupratimo pilnoje aplinkoje.

O jei žmogus jautrus, pilnas kūrybinių minčių, o supratimo taip mažai... Tuomet užsimezga keistos pažintys ir draugystės...

Kalnų parke, aukščiausiame kalne, yra dauba, kurioje jie visi ir susitiko“, – ironiškai apie žmones, kurie Kalnų parke renkasi prie sukrauto aukuro, socialiniame tinkle rašė direkcijos atstovai.

Pilių direkcijos komunikacija.

Trijų Kryžių kalnas – piliakalnis, kurio išskirtinumą gožia menkaverčiai medžiai ir krūmai, juos reikia iškirsti. Tokį įvertinimą 53 puslapių aiškinamajame rašte yra pateikusi Pilių direkcija. Planuojama išryškinti gynybinę sistemą, bus retinami medžiai, įrengiamos apžvalgos aikštelės, bet nepasakyta, kiek reikėtų iškirsti medžių. Juos išsaugoti norintiems vilniečiams atrodo, kad taip pagilės piliakalnio šlaitų erozijos problema.

Nuplikusio kalno nenorintys matyti vilniečiai įteikė Ministrui pirmininkui, aplinkos ministrui ir kitų institucijų atstovams viešą laišką, raginantį medžius išsaugoti.

„Gedimino kapo kalnas – žymi kunigaikščio palaidojimo vietą. Ant kalno susirenka ne tik norintieji pasigrožėti atsiveriančia miesto panorama, bet ir baltų religinių bendruomenių nariai, kurie švenčia savo šventes prie pagoniško aukuro“, – rašoma Vilnius-tourism.lt svetainėje.

Vis dėlto medžių gynėjams po viešo piktinimosi nuo Pilių direkcijos kliuvo ir už šį aukurą.

„Sunešė visi po akmenuką, sukrovė aukurėlį, apkaišė jį gėlytėmis, o vidury aukurėlio uždegė žvakelę. Ups, vėjas vis užpučia, tai nusipirko kapų žvakeles. Juk svarbu, kad ugnis negęsta. O kai tokia aplinka, tai galima pamuzikuoti, galima ratelį aplink aukurėlį pašokti. Vėliau ir kitokių apeigų prisigalvojo, kad tai net tapo ritualu, kurį reikėjo atlikti reguliariai, kaip kad rytinę mankštą.

Ir štai baigėsi „katino“ dienos. Kažkokia direkcija ilgu pavadinimu nusprendė sutvarkyti šabakštyną, įrengti takelius ir laiptus, kad būtų patogu pasivaikščioti, pasigrožėti miesto panoramomis. O jei įrengs takelius, tai ritualinė vieta bus sunaikint, šabakštynas išnaikintas, priedangos nebeliks... Sujudo „natūralios gamtos mylėtojai“, pradėjo ieškoti būdų, kaip sustabdyti „tokią invaziją“ į Jų „šventyklą“. Susirado dokumentus, pradėjo juos „rakinėti“, ieškoti priekabių“, – rašyta Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos paskyroje.

„Facebook“ vartotojai į tokį įrašą reagavo kritiškai. Buvo priminta, kad minimą aukurą romuviai sukrovė apie 1990-uosius metus, piliečių kritika dėl ketinamų kirsti medžių yra pagrįsta, be to, jie pasigenda dialogo su šia institucija apie planuojamus darbus.

Sukritikavus ironišką direkcijos komunikavimo būdą, įrašas buvo ištrintas.

Pilių direkcija Trijų Kryžių kalno medžių gynėjus išvadino kaimiečiais

Trijų kryžių kalnas
+3