Nuo krizės neatsispyrėme? Ekonomikai augant, praraja tarp turtuolių ir vargšų nenyksta

INFO TV | ELTA
2017-04-21 19:49

Baltijos šalys – pajamų nelygybės „lyderės“ Europos Sąjungoje (ES), ypač Lietuva ir Latvija, rodo grupės Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų atliktas ir penktadienį Vilniuje pristatytas tyrimas. Pasak tyrėjų, regionui būtina imtis didesnės intervencijos pajamų perskirstymo srityje, o tyrimo duomenimis, Baltijos šalių visuomenės sveikintų tokią politiką, kuri imtųsi nuoseklių pajamų nelygybės mažinimo priemonių.

Ekonomistų išvados politikų nepasiekia?

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas, VU profesorius Romas Lazutka teigia, kad žmonės pastebi, jog gyvenimas gerėja lėčiau nei tikimasi, ypač lyginant su ekonomikos augimu.

„Tai yra ne vien Lietuvos, bet ir kitų pasaulio valstybių aktuali problema, ir pagrindinė priežastis – lėčiau nei kapitalo grąža augančios gyventojų pajamos“, – sakė R. Lazutka.

Tyrimo „Pajamų pasiskirstymo veiksniai: darbas, kapitalas ir gerovės valstybė“ duomenimis, Baltijos šalyse darbo apmokėjimui tenka maža bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, Lietuvoje – apie 10 procentinių punktų mažiau nei vidutiniškai ES. Po įstojimo į ES didžiausia ekonominio augimo rezultatų dalis Baltijos šalyse atiteko turtingiausiam gyventojų sluoksniui: 15 proc. turtingiausiųjų gavo 35-40 proc. viso disponuojamų pajamų prieaugio, tuo metu 15 proc. neturtingiausių gyventojų – vos 4-5 proc. bendro pajamų augimo. 5 proc. skurdžiausių namų ūkių gavo tik 1 proc. visos šalies pajamų prieaugio, o 5 proc. turtingiausių – net 21 proc.

reklama

Mitingas

Penktadienį surengtoje konferencijoje mokslininkė Jekaterina Navickė teigė, kad pagrindiniai nelygybės veiksniai – didėjanti pirminių pajamų nelygybė ir menkas perskirstymas. Paklausta, kokių intervencinių veiksmų reikia imtis mažinti pajamų disproporcijai, sakė, kad reikia ieškoti būdų, be kita ko, tolygiau paskirstyti algas.

„Problema yra pirminis pajamų pasiskirstymas, t.y. kaip pasiskirsto mūsų algos, pajamos iš turto, savarankiškos veiklos. Čia reikėtų priemonių, kad algos būtų tolygiau pasiskirsčiusios. Matome, kad minimalių algų didinimo tam užtikrinti nepakanka. Reikia kalbėti apie intervencijas, kurios galėtų apimti platesnį algų spektrą: gali būti ir minimas nacionalinis susitarimas dėl algų, viešas informacijos apie algas skelbimas, tam, kad žmonės turėtų daugiau derybinės galios“, – naujienų agentūrai ELTA sakė J. Navickė, pasak kurios, derybinę darbo rinkos dalyvių galią didintų ir socialinės išmokos, socialinė apsauga nedarbo atveju, kad žmonės nebijotų nesutikti su per menka siūloma alga.

Mokslininkė užsiminė ir apie būtinybę peržiūrėti mokesčių sistemą.

„Turto pajamos ir jų nelygybė – čia reiktų mokesčių režimą peržiūrėti, taip pat žinome, kad savarankiško darbo pajamos Lietuvoje apmokestinamos mažiau nei darbo pajamos. O iš išmokų srities – joje yra dar didžiulis potencialas, nes mūsų perskirstymas per išmokų sistemą yra ženkliai žemesnis nei kitose ES šalyse. Pensijų didinimo matėme didžiausią poveikį iki šiol nelygybės mažinimui ir kitų išmokų“, – kalbėjo J. Navickė, pasak kurios, nors ir nėra paprastų problemos sprendimo būdų, bet reikalinga ryžtinga valdžios intervencija, ypač dabar, emigracijos kontekste.

Kalbant apie pirmines pajamas, 20 proc. didžiausias algas uždirbančiųjų gauna apie 50 proc. visų Baltijos šalyse išmokamų algų ir ši dalis didėja. O 20 proc. mažiausiai uždirbantiesiems tenka tik apie 4-5 proc. viso algų fondo.

Kalbant apie nelygybės dinamiką tarp gyventojų grupių, aiškėja, kad algų skirtumai tarp lyčių yra didžiausi Estijoje. Atotrūkis tarp uždarbių mieste ir kaime yra didžiausias Lietuvoje. Didėja pajamų nelygybė tarp miestų gyventojų. Palyginti su Estija, Lietuvoje ir Latvijoje didesnė algų diferenciacija pagal išsilavinimą ir tarp profesinių grupių. Pasak tyrėjų, visur didėja pajamų nelygybė tarp aukštąjį ir mažėja tarp vidurinį/profesinį išsilavinimą turinčių asmenų.

Pasak mokslininkų, netikėta, bet tyrimų duomenys namų ūkių lygmeniu rodo, jog pajamų nelygybė iki socialinių išmokų Lietuvoje ir Latvijoje panaši į Švedijos ir Danijos. Tačiau skirtingai nei Šiaurės valstybėse, Baltijos valstybėse perskirstomasis vaidmuo labai menkas. Mokesčių sistema nelygybės beveik nemažina.

Socialdemokratas kaltę priskiria ir savo partijai

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas pripažįsta – dėl išaugusio atotrūkio kalta valdžia. Jo partija, pasak A. Syso, savo kailiu gavo įsitikinti nusivylimu valdančiaisiais per pastaruosius parlamento rinkimus. „Todėl, kad socialdemokratai, kai būna valdžioje, jie tampa liberalais dažniausiai. Ir iš tos politikos, kas buvo daroma, mus įvertino ir rinkėjai – mūsų pralaimėjimas yra pirmiausia būtent dėl to, kad nelygybė mūsų valdymo laiku ne sumažėjo, o padidėjo“, – kalbėjo politikas.

reklama

Algirdas Sysas

Tyrėja Aušra Razgūnė taip pat teigia, kad būtina efektyvinti valstybės perskirstymo politiką, perskirstyti toms grupėms, kurioms to labiausiai reikia, ir mažinti šešėlinės ekonomikos mastą.

„Pajamų pasiskirstymo pokyčiai tarp darbuotojų ir kapitalo savininkų daro įtaką ne tik bendram šalies ekonomikos augimui, bet ir kiekvieno asmens pajamoms. Tyrimas atskleidė, kad Baltijos šalyse, kaip ir daugumoje Europos šalių, darbo pajamų dalis mažėja, o pajamų nelygybė, kuri yra susijusi su disponuojamų išteklių kiekiu ir derybinėmis galiomis, tarp darbuotojų ir kapitalo savininkų auga“, – sako A. Razgūnė.

Tyrimas rodo, kad Baltijos šalių visuomenės sunerimusios dėl pajamų nelygybės. Didžioji dauguma norėtų skandinaviškos ar net dar lygesnės visuomenės. Apie 90 proc. apklaustų lietuvių ir apie 80 proc. estų visiškai sutinka arba sutinka, kad valstybė turi sumažinti pajamų nelygybę. Tai vienas aukščiausių rodiklių tarptautiniuose tyrimuose. Tik apie 10-15 proc. Baltijos šalių piliečių norėtų gyventi šalyje, kurioje nelygybė tokia, kokia dabar. Nepaisant to, kad per pastaraisiais pokriziniais metais ekonomikos augimas Baltijos šalyse buvo spartus, beveik pusė lietuvių bei latvių ir trečdalis estų teigia, kad jų asmeninės pajamos nepadidėjo. Tik ketvirtadalis lietuvių ir latvių teigia, kad jos šiek tiek padidėjo (estų – 40 proc.).

Skurdas

Tyrimo autorių teigimu, galima teigti, kad Baltijos šalių visuomenės sveikintų tokią politiką, kuri imtųsi nuoseklių pajamų nelygybės mažinimo priemonių.