Karbauskio partija sušvito lyg supernova, o baigs kaip Uspaskicho kūrinys?

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų štabas
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų štabas
© Dmitrijus Radlinskas

Sekmadienį bus padėtas taškas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) valdžią skandalu sudrebinusios Gretos Kildišienės pasitraukimo iš Seimo istorijoje. Anykščių-Panevėžio vienmandatės apygardos rinkėjai spręs, kas turėtų parlamente pakeisti praėjusį spalį išrinktą, tačiau biografijos faktus nuslėpusią politikę.

Šis balsavimas kartu gali tapti minireferendumu ir pačiai Ramūno Karbauskio vadovaujamos „valstiečių“ partijos valdžiai, kurios populiarumas pastaraisiais mėnesiais patiria nuosmukį.

Vietoj Kildišienės – nuo KGB rezervisto iki Krivicko

Šiuo metu į buvusią G. Kildišienės vietą Seime taikosi net vienuolika kandidatų. Iš jų devyni priklauso politinėms partijoms, o du išsikėlė patys. 2016-ųjų spalį G. Kildišienė šioje apygardoje laimėjo antrajame ture įveikusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatą Sergėjų Jovaišą, tačiau jis į Seimą pateko daugiamandatės apygardos sąraše.


reklama

Vietoj G. Kildišienės LVŽS kelia ilgametį agronomą ir Anykščių rajono savivaldybės tarybos narį Antaną Baurą, kuris šiai partijai priklauso nuo 2001 m. Įdomu tai, kad praėjusių Seimo rinkimų metu šioje apygardoje A. Baura buvo populiaresnis už G. Kildišienę – tąsyk jis pelnė 952 pirmumo balsus, o R. Karbauskio atsiųsta G. Kildišienė – 806. Beje, G. Kildišienė pirmajame rinkimų ture tuomet surinko tūkstančiu balsų mažiau už pačią „valstiečių“ partiją – politikę palaikė beveik 4 tūkst. rinkėjų, o partiją – beveik 5 tūkst.

Nors A. Baura yra vietos gyventojams žinomas politikas, jam pasiekti tų pačių rezultatų, kuriuos prieš pusmetį pakartojo G. Kildišienė gali būti sunku – pasak visuomenės nuomonės tyrimų agentūros „Vilmorus“, Valstiečių ir žaliųjų partijos populiarumas pastaruosius keturis mėnesius smuko ir šiuo metu siekia 21 proc. Tiesa, tai vis vien 10 proc. daugiau negu galėtų pasigirti artimiausi LVŽS konkurentai konservatoriai.

Savo ruožtu, konservatoriai į šią apygardą varžytis siunčia krikščionių demokratų partijos sparnui priklausantį Valentiną Stundį, kuris praėjusį spalį jau spėjo pralaimėti Darbo partijos kandidatui Petrui Čimbarui Molėtų-Širvintų apygardoje. Kita vertus, konservatorių partija Anykščiuose-Panevėžyje tuomet buvo antra, o jos rinkėjai pasižymi daug didesniu stabilumu už dar veikiausiai nedisciplinuotą „valstiečių“ elektoratą. Be to, tuo metu tiek už TS-LKD kandidatą, tiek už partiją apygardoje balsavo daugmaž panašus rinkėjų skaičius.

Liberalų sąjūdis ir vėl dėl Seimo nario kėdės siųs galynėtis Luką Pakeltį, kuris spalį liko trečias, o socialdemokratai deleguos buvusią premjero Algirdo Butkevičiaus patarėją Auksę Kontrimienę, kuri dabar analogiškas pareigas eina teisingumo ministrės Mildos Vainiutės kabinete.

Darbo partija ir vėl siųs spalį penktąją vietą užėmusį Ričardą Sargūną, kuris išgarsėjo tuo, kad 2012 m., jam laimėjus Seimo rinkimus, paaiškėjo, jog politikas yra įtrauktas į KGB rezervą. Tiesa, pats R. Sargūnas dievagojosi, kad to nežinojo. Beje, tuomet ši dėmė užkirto kelią R. Sargūnui į žemės ūkio ministro postą, kuris priklausė „darbiečiams“.

Bene žymiausiu kandidatu šioje apygardoje bus po Lietuvos centro partijos skėčiu iškeltas Kristupas Krivickas, kuris iš žiniasklaidos prieš metus apsisprendė pasukti politikos keliu. Iš pradžių K. Krivickas ketino dirbti su Liberalų sąjūdžiu, tačiau vėliau susidėjo su įvairiais Naglio Puteikio kuriamais politiniais projektais.

Lietuvos liaudies partija apygardoje kels promaskvietiškais pasisakymais pagarsėjusį Egidijų Baltušį, partija „Tvarka ir teisingumas“ – buvusį finansų viceministrą Romualdą Gėgžną, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – buvusi Vilniaus savivaldybės ir švietimo sektoriaus veikėja Edita Tamošiūnaitė. Du patys išsikėlę kandidatai – Mindaugas Pauliukas, Valentinas Šapalas.

Politologas: tai bus signalas „valstiečiams“

Vytauto Didžiojo universiteto politologas Bernaras Ivanovas naujienų portalui Alfa.lt kalbėjo, kad Anykščių-Panevėžio apygardoje rengiamus rinkimus galima suprasti ir kaip mažą referendumą dėl R. Karbauskio „valstiečių“ valdymo.

Anot pašnekovo, kadangi šioje apygardoje kandidatuoja net 11 kandidatų, iš kurių bent dalis yra girdėti nacionaliniame lygmenyje, galima daryti išvadą, kad ši vietovė bus ganėtinai konkurencinga, tad, žvelgiant į rinkėjų pasirinkimus, bus galima daryti išvadas ir apie bendresnį piliečių požiūrį į LVŽS valdymą.

reklama


„Visų pirma bet kurie rinkimai siunčia signalą ir bent jau viešųjų ryšių požiūriu po jų bus kalbama apie „valstiečių“ populiarumo kryptį. Aišku, reikia suprasti, kad rinkėjų sprendimui turės įtakos ir vietos problemos, kurių nacionaliniame lygmenyje nėra. Iš kitos pusės šiuose rinkimuose dalyvauja net 11 kandidatų, o bent keli jų yra žinomi nacionaliniame lygmenyje, buvo Seimo nariais, taigi, kova gali būti gana aštri“, – svarstė politologas.

Karbauskio partija sušvito lyg supernova, o baigs – lyg Uspaskicho kūrinys

B. Ivanovas teigė, kad kelis mėnesius iš eilės mažėjantį „valstiečių“ populiarumą reikėtų aiškinti dviem faktoriais. Visų pirma ši partija nevyko savo socialinių pažadų.

„Nusivylimas „valstiečių“ valdžia auga, nes rinkėjų lūkesčiai jų atžvilgiu buvo dideli ir, kaip jau buvo galima prognozuoti, jie nėra įgyvendinami, o tai, kas yra daroma, beveik neturi nieko bendro su pažadais – pavyzdžiui, pensijų kėlimu ar socialinio modelio atmetimu“, - aiškino pašnekovas.


Antra, „valstiečių“ politinė jėga neturi jokių populiaresnių politikų be R. Karbauskio ir S. Skvernelio, kurių palankus vertinimas ištempdavo ir kitas su šia partija susisaisčiusias asmenys. Tačiau, kai šios dvi: LVŽS žvaigdžės ėmė tarpusavyje nesutarti, bendra partijos padėtis ėmė riedėti žemyn.

„Didžiausia LVŽS problema – asmenybės, kurių partijoje kol kas yra tik dvi R. Karbauskis ir S. Skvernelis ir abi jos konfliktuoja. Kitų rimtesnių ar kvalifikuotesnių veidų kaip ir nėra. Seimo pirmininkas ar partijos skyrių lyderiai nėra labai svarbūs politikai.

Šiuo atveju „valstiečius“ galėtume palyginti, tarkime, su Liberalų sąjūdžiu – jų atsarginių žaidėjų suolelis taip pat trumpas, tačiau jis visgi yra, o čia tokio suolelio nėra ir tai, kad didelė frakcijos Seime narių dalis bei pats premjeras yra nepartiniai, tokį suolelį tik dar labiau trumpina.

Taip darosi labai sudėtinga kurti politinį svorį, nes kol kas jį teikia tik S. Skvernelis ir R. Karbauskis. O, jei tarp jų dviejų dar kyla įtampa, kurios dabar niekas jau nebeslepia, tai visa tai atsiliepia ir partijos populiarumui ir kiti šios partijos remiami kandidatai gali patirti populiarumo problemų.

reklama

Perspektyvos „valstiečiams“ nekokios – juos galiausiai gali ištikti Darbo partijos likimas. Jie kaip supernova – ryškiai sužibėjo politikoje, o po to greitai užges“, - apibendrino pašnekovas.