Skandalas už grotų: aukšta pareigūnė užmerkė akis prieš grupinį kalinio išprievartavimą

Lolita Vildžiūnienė
Lolita Vildžiūnienė
  © LNK

Ar už grotų kaliniai turi bent teisę į tai, kad nebūtų kėsinamasi į jų žmogiškumą? Rodos, kad ne visada – jeigu jau kiti kaliniai nutarė iš likimo draugo žiauriai pasityčioti, atsakingi pareigūnai į tai gali tik užmerkti akis į padarytą nusikaltimą. Tai įrodo buvusios laikinos Kauno Nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkės Lolitos Vildžiūnienės istorija – kai aukštai pareigūnei nepilnametis kalinys pasiskundė, kad buvo išprievartautas kitų kalinių, moteris, kurios darbas buvo išsiaiškinti galimai padarytą nusikaltimą ir siekti bausmės kaltiesiems, net nesiteikė pradėti jokio tyrimo. Nežinia, ar L. Vildžiūnienė siekė nuslėpti nusikaltimą, ar tiesiog pritrūko noro jį tirti, tačiau ir noro, ir jėgų atsirado, kai prireikė kovoti už savo garbę ir finansinę gerovę – nuteista buvusi pareigūnė siekė įrodyti, kad prieš ją susimokė ir prokuroras, ir teismas.

Užmerkė akis prieš baisų nusikaltimą

Bylos duomenimis, 2014 m. gegužę L. Vildžiūnienė buvo laikinai paskirta Kauno Nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininke, tačiau savo pareigų neatliko – kai 2014 m. liepos 4 d. psichologinės grupės specialistė kreipėsi į L. Vildžiūnienę, ji tiesiog užmerkė akis prieš galimai padarytą nusikaltimą.

Psichologinės grupės specialistė kriminalinės žvalgybos viršininkei pranešė, kad vienas kalintis paauglys M. K. pasiskundė buvęs išprievartautas kelių kitų kalinių. Išprievartavimas bendrininkų grupėje – rimtas nusikaltimas, už kurį pataisos namų įnamiai galėjo užsidirbti rimtų bausmių.

Tačiau L. Vildžiūnienės elgesys stebina – pasišnekėjusi su prievartautu paaugliu ir įsitikinusi, kad šis iš tikrųjų praneša apie jo atžvilgiu galimai įvykdytą nusikaltimą, kriminalinės žvalgybos vadovė, rodos, ėmėsi ne tirti, bet nuslėpti galimą nusikaltimą. Ji nepriėmė iš kalinio pareiškimo-protokolo, nesurašė tarnybinio pranešimo pataisos namų vadovybei ir, kaip pažymima Kauno apygardos teismo dokumentuose, „neįregistravo pranešimo apie nusikalstamą veiką nustatyta tvarka į Informacijos apie nusikalstamas veikas registrą Nr. 29, taip pat į jokį kitą registrą, tuo neinicijavo ikiteisminio tyrimo pradėjimo procedūros, ikiteisminio tyrimo neatliko ir niekam nepavedė jį atlikti, neužtikrino įvykio vietos išsaugojimo ir apžiūros, nesurinko daiktinių įrodymų ir nusikaltimo pėdsakų, nepaėmė M. K. drabužių, neatliko kitų būtinų procesinių veiksmų, nenustatė nusikaltimą padariusių asmenų bei nepatraukė jų baudžiamojon atsakomybėn.“

Trumpai tariant, L. Vildžiūnienė turėjo padaryti viską, kad kitą kalinį galimai išprievartavę paaugliai būtų surasti ir nuteisti. Tačiau nepadarė beveik nieko – seksualinę prievartą patyręs kalinys buvo tik perkeltas į Sveikatos priežiūros tarnybos patalpas.

Teigė esanti nekalta

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodį L. Vildžiūnienę nuteisė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi – buvusiai aukštai pareigūnei buvo paskirta 3012,8 euro bauda, dar 1635,68 euro iš jos teismas nurodė išieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Tačiau L. Vildžiūnienė apskundė nuosprendį Kauno apygardos teismui, prašydama ją išteisinti ir teigdama, kad su ja buvo susidorota dėl principingo požiūrio į darbą ir „tam tikrų pareigūnų galimai neteisėtus veiksmus“ bei siekiant užkirsti karjeros kelius. L. Vildžiūnienė skundėsi, kad prokuroras elgėsi arogantiškai, nenorėjo išsiaiškinti tiesos ir vilkino ikiteisminį tyrimą bei pažeidinėjo jos teises.

Nuteistieji dažnai mėgsta skųstis ir juos nuteisusiais teisėjais. Ne išimtis – ir L. Vildžiūnienė: moteris skunde nurodė, kad ją nuteisęs teisėjas Bronius Varsackis ne tik buvo šališkas ir neleido susipažinti su bylos medžiaga, bet ir specialiai atmetinėjo jos prašymus, siekdamas ją pažeminti.

Melas subliūško prabilus liudytojams

Nuteistoji taip pat gynėsi, kad neturėjo tikslo nuslėpti galimai padarytą nusikaltimą. Anot moters, M. K. tiesiog nepateikė jokių „objektyvių duomenų“ apie patirtą seksualinę prievartą, dėl kurių būtų reikėję pradėti tirti galimą nusikaltimą.

Tačiau, kaip konstatavo Kauno apygardos teismo teisėjai, tokie L. Vildžiūnienės teiginiai tėra melas, siekiant išvengti baudos, mat tiek išprievartautas paauglys, tiek ir socialinė darbuotoja kriminalinės žvalgybos vadovei papasakojo viską, ką žinojo apie padarytą nusikaltimą.

Socialinė darbuotoja dar ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog kalinys L. Vildžiūnienei papasakojo, kaip iš jo buvo pasityčiota, o buvusi žvalgybos vadovė kelis kartus teiravosi, ar šis matęs, kas dalyvavo darant nusikaltimą.

Kauno apygardos teismo teisėjai taip pat konstatavo, jog L. Vildžiūnienės teiginiai apie prokuroro aroganciją ar teisėjo šališkumą neturi jokio pagrindo ir į juos neturėtų būti atsižvelgiama. Teismo sprendimu buvusios aukštos pareigūnės apeliacinis skundas buvo atmestas, o nuosprendis jau laikomas įsiteisėjusiu.