Gentvilas: kelios pastabos dėl puteikiškų nusikalbėjimų

Eugenijus Gentvilas
Eugenijus Gentvilas
© Paulius Peleckis

Seimo narys N. Puteikis šį trečiadienį rėžė ilgą kalbą sau tradicine tema – apie korupciją. Tradiciškai kalbėta daug ir nekonkrečiai, suveliant skirtingus epizodus ir iš esmės pasiremiant tokiems pasakotojams būdinga logika – „neleiskime faktams sugadinti geros istorijos“.

Kadangi minėtame pasakojime kelis kartus nuskambėjo ir mano pavardė, norėčiau trumpai dar kartą priminti N. Puteikiui faktus. Beje, manau, kad šio Seimo nario kalba „apie korupciją“ turėjo prasidėti nuo tokios įžangos klausytojams:

Pirma: papasakosiu jums, ką man pasakojo žinomas ir ne kartą teistas nusikaltėlis Pranciškus Jurgutis.

Antra: esu kariavęs Afganistane, ten buvau šiek tiek kontūzytas.

Trečia: sakysiu ne viską, kai ką nutylėsiu, nes man taip naudinga.

reklama

Norėčiau priminti, kas yra tas N. Puteikio, kovotojo su korupcija, ne kartą viešai minimas P. Jurgutis.

2009 metais rugpjūčio 6 d., man dar dirbant Klaipėdos uosto vadovu, mano kabinete ant lapelio P. Jurgutis parašė tekstą, kuriuo pasiūlė 200 tūkst. litų už 12 mln. litų vertės konkursą dėl „Klaipėdos Smeltės“ kratinių statybos. Tada aš kreipiausi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, tolesni mūsų pokalbiai su P. Jurgučiu buvo filmuojami ir įrašinėjami. Byla nukeliavo į teismą.

Nors teisme P. Jurgutis bandė pateikti versiją, kad siūlė pinigus ne dėl minėto konkurso, o esą tokiu būdu norėjo paremti Liberalų sąjūdį ir tą darydavo anksčiau, aš pateikiau dokumentus, jog šis „verslininkas“ finansinių santykių su partija niekada neturėjo. 2010 metų gruodį teismas priėmė sprendimą, kuriuo P. Jurgutis už bandymą mane papirkti buvo nuteistas ketveriems metams kalėjimo lygtinai, atmetant jo iškeltas versijas.

Tačiau šiomis dienomis N. Puteikis, šalia pasisodinęs vieną kandidatą į Seimą, vėl atkakliai bando įteigti, neva P. Jurgutis nustojęs mokėti kyšius ir esą todėl uosto direktorius Gentvilas sustabdęs jo įmonei finansavimą.

Dabar priminsiu dar kelis faktus. Klaipėdos uosto generaliniu direktoriumi pradėjau dirbti 2009 m. birželio 16 dieną. Dar iki tol, 2009 m. gegužės 11 d., Klaipėdos apygardos tesimas areštavo P. Jurgučio įmonės ,,Klaipėdos hidrotechnika“ sąskaitas dėl 5 mln. Lt skolos olandų įmonei ,,Hidroplius“.

2009 m. rugsėjo-spalio mėnesiais įvairūs antstoliai savo patvarkymais uždraudė Uosto direkcijai mokėti pinigus P. Jurgučio įmonei, nes ši pralaimėjo teismą dėl skolų savo darbuotojams. Štai tokia tiesa dėl N. Puteikio melagysčių apie tariamą mano sprendimą sustabdyti finansavimą P. Jurgučio įmonei.

Beje, tada, kai teisme subliūško P. Jurgučio versijos ir teismas nustatė, kad jis nerėmė Liberalų sąjūdžio, tuomet tas pats P. Jurgutis mėgino aiškinti, kad galbūt rėmė ,,kitus liberalus“ .

Po to, kai teismas už kyšio siūlymą man, kaip uosto vadovui, P. Jurgutį nuteisė – nuo to laiko aš jį pagrįstai vadinu nusikaltėliu. Kolegos man siūlo dėl N. Puteikio nusikalbėjimų kreiptis į teismą. Bet nematau prasmės su šiuo asmeniu bylinėtis. Nematau prasmės teisme ginčytis su žmogumi, kuris būdamas Seimo nariu viešai cituoja ir remiasi nusikaltėliais.