Brangios medicinos aparatūros pilna – kodėl tyrimų tenka laukti?

Kompiuterinis tomografas
Kompiuterinis tomografas
© Pixabay.com

Nors oficialūs duomenys rodo, kad valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos yra puikiai apsirūpinusios brangia medicinos įranga, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir toliau laimina jos pirkimą iš valstybės investicijų programos (VIP). Kitaip tariant, ligoninės ir poliklinikos, prieš beveik dešimtmetį taškiusios pinigus brangiems magnetinio rezonanso ir kompiuteriniams tomografams, šiandien jau tikina esą jie paseno. Ir vėl ketina pirkti brangius prietaisus, nors iki šiol vidutiniškai jie dirbo net ne puse, o trečdaliu kojos, kai tuo tarpu pacientai tyrimų laukė mėnesius arba turėjo mokėti už juos privačiose įstaigose.

Jums sako, kad magnetinio rezonanso arba kompiuterinio tomografo tyrimų reikia ilgai laukti arba už juos sumokėti iš savo kišenės?

Visa tai ir skandalingos politikos – pripirkti kuo daugiau brangios aparatūros per galimai neskaidrius viešuosius pirkimus, tada neturėti pinigų tyrimams ir laikyti ją dirbančią mažiausiu pajėgumu – pasekmė.

Terminus nustatė įstatymu

Neapsikentęs tokios padėties dar praėjusios kadencijos Seimas priėmė, o prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas. Jas inicijavo pati prezidentė, nes, kaip buvo teigiama, sulaukė mokesčių mokėtojų skundų dėl ilgų eilių gydymo įstaigose. „Ilgos eilės poliklinikose ir ligoninėse yra pavirtusios didele problema – pacientai gydytojų pagalbos ir modernių tyrimų verčiami laukti po kelis mėnesius. Įstatyme numatyti maksimalūs terminai, per kuriuos žmogui turi būti suteiktos gydymo paslaugos. Draustiems pacientams nemokama paslauga pas šeimos gydytoją turės būti suteikiama per 7 dienas, pas gydytojus specialistus – ne ilgiau kaip per 30 dienų. Brangūs tyrimai turės būti atliekami per 30 dienų, o planinės operacijos – per 60 dienų“, – praėjusių metų vasarą pranešė prezidentūra.

reklama

Kas pagal naująjį įstatymą būtų toms gydymo įstaigoms, kurios ignoruotų nustatytą tvarką? Laiku nesuteiktos gydymo paslaugos nebūtų laikomos kokybiškomis ir jas žadama apmokėti nuo 20 iki 50 proc. mažesniu įkainiu.

Deja, yra keli „bet“

Dėl valstybės sveikatos politikos drastiškai mažėja specialistų, ir nors studentų medikų nemažėja, net rezidentai dirbti rezidentūroje vis dažniau renkasi kitas Europos Sąjungos valstybes, nes už rezidento algą negali ne tik išlaikyti šeimos, bet ir išgyventi patys.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) skiria ribotas lėšas brangiems tyrimams apmokėti, tad nors Lietuvos gydymo įstaigos yra visiškai apsirūpinusios brangia technika, tyrimų tenka laukti.

Tai, kad gydymo įstaigos tarsi pašėlusios, visiškai neatsižvelgdamos į poreikius, 2008–2012 m. taškė mūsų pinigus brangiai technikai pirkti, atsisuko prieš pačius mokesčių mokėtojus – tada įsigyta technika jau paseno, taip ir neišnaudojus jos pajėgumų. Panašu į tai, kaip trokštantis pasipuikuoti perka brangų visureigį, tačiau vairuoja jį kartą per savaitę – tiesiog nėra pinigų kurui.

Ir įstatymo pataisos, deja, įsigalios tik 2018 metų sausio 1 dieną.

Ministras nežino

„Mes kaip tik dabar galvojam ir dėliojam sprendimus, kaip ypatingai brangią įrangą, kurios, pasikartosiu, tos brangios įrangos, nėra taip labai daug – visi kompiuteriniai tomografai, magnetiniai rezonansai, angiografai ir pan., kaip juos pirkti centralizuotai“, – naujienų portalui Alfa.lt sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Ar 22 magnetinio rezonanso tomografai valstybinėse įstaigose Lietuvai nėra daug? O drauge su privačiomis – 37? Nėra taip labai daug?

O 58 kompiuteriniai tomografai valstybinėse įstaigose? O drauge su privačiomis – 68?

reklama

Nėra taip labai daug?

Magnetinio rezonansų tomografų turim kaip prancūzai ir olandai, kompiuterinių tomografų – kaip suomiai.

Tokius duomenis pateikia Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (VASPVT). Duomenys parengti remiantis 2015 metų informacija, tad nuokrypis, jeigu ir yra, tai nežymus.

Pagal šių aparatų kiekį, kurių, pasak A. Verygos, nėra taip labai daug, tų metų duomenimis, Lietuva lenkė ir estus, ir britus, ir lenkus.

Ministras pats prisipažino, kad nežino, kiek tiksliai yra tokių vietų, kur nupirkti aparatai nedirba visa apimtimi. „Jų gal nėra labai daug, bet yra. Yra tokių įstaigų, kuriose trūksta ir specialisto, kuris galėtų su tokia įranga dirbti. Jų ir šiaip labai trūksta – radiologų“, – sako A. Veryga.

Jeigu ministras būtų pasidomėjęs viešai prieinamais VASPVT, kuri, beje, yra prie Sveikatos apsaugos ministerijos, duomenimis, tai žinotų, pavyzdžiui, kad, pagal per metus atliktų procedūrų skaičių, Lietuvoje daugiau nei pusė (75 proc.) visų kompiuterinių tomografų prietaisų yra naudojami mažu intensyvumu.

O kaip su magnetinio rezonanso tomografais? Labai panaši padėtis – pagal 2015 metais atliktų procedūrų skaičių, Lietuvoje daugiau nei pusė (81 proc.) visų viešose sveikatos priežiūros įstaigose esančių magnetinio rezonanso tomografų naudojami mažu intensyvumu.

Net ne vidutiniu intensyvumu, o tik mažu.

Tuo tarpu ministras toliau svarsto, ką daryti, kad medicinos technika būtų perkama skaidriai. Esą pirkti centralizuotai būtų svarbu, nes „derybinės galimybės yra visiškai kitos, kai yra ne vienas aparatas įsigyjamas. Tas duotų daugiau viešumo ir leistų sutaupyti. Jeigu mes įgausime kitas derybines galias, mes tiesiog daugiau jų nupirksime ir galėsime efektyviau tuos pinigus panaudoti“.

Apie tai, kad reikėtų gerokai panagrinėti ministerijai pavaldžios Akreditavimo tarnybos surinktus duomenis ir tik tada skirti pinigų aparatūrai, nekalbama. Nes tikriausiai paaiškėtų daug negerų dalykų, kurių išspręsti nesugebėjo nė vienas ministras.

reklama

Kodėl privačios įstaigos atliko daugiau tyrimų?

Kompiuterinė tomografija (KT) yra radiologinės diagnostikos tyrimas, kurį atliekant tiriamoji sritis skenuojama plonais sluoksniais, todėl galima labai tiksliai nustatyti ligos židinį ir išplitimą.

2015 m. duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo 68 KT, iš jų viešose sveikatos įstaigose – 58. Pagal vienam milijonui gyventojų skaičiuojamą KT kiekį, šių aparatų turėjome daugiau nei Suomija, Estija, Airija, Liuksemburgas, Ispanija, Prancūzija, Lenkija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė. Vis dėlto pagal per metus atliktų procedūrų skaičių, pas mus net 75 proc. visų KT prietaisų buvo naudojami mažu intensyvumu.

2015 m. daugiausia procedūrų atliko Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė ir Kauno klinikos. Beje, buvo ir vienas KT, kuris visai nenaudotas, – tai Vilniaus miesto klinikinės ligoninės KT.

Daugiausiai KT buvo nupirkta 2007–2008 metais. Vieno KT vidutinė kaina buvo apie 0,7 mln. eurų.

2007–2008 metus reikėtų įsidėmėti – ne tik dėl to, kad tada masiškai pirkta brangi medicinos technika, bet ir dėl to, kad šiandien ji jau pasenusi. Paseno, taip ir neišnaudojus jos pajėgumų.

Prisiminkime, kas tuo metu vadovavo Sveikatos apsaugos ministerijai. Ogi Rimvydas Turčinskas, ministru tapęs kaip Darbo partijos atstovas, vėliau tapęs Pilietinės demokratijos frakcijos Seime nariu, o nuo 2008 m. garbingai pasipuošęs socialdemokrato vardu. R. Turčinskas buvo priverstas trauktis dėl netvarkos jo vadovautoje sistemoje – jam buvo priekaištaujama dėl neskaidraus konkurso, kai, įtarta, didesnėmis nei rinkos kainomis buvo nupirkta greitosios medicinos pagalbos automobilių. Suklibėjus jo kėdei, netrukus išlindo ir daugiau įdomių faktų, pavyzdžiui, kad R. Turčinskas, buvęs Marijampolės ligoninės direktorius, savo ir viceministro kabinetų remontui pasirinko kompaniją iš Marijampolės, kuri iš pradžių žadėjo suremontuoti kabinetus pigiau, o galiausiai pasiprašė papildomų lėšų.

Šiuo metu R. Turčinskas vadovauja Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialui. Tai pačiai įstaigai, kurios darbuotojai, neva baimindamiesi dėl savo darbo vietų, o sostinės savivaldybės atstovų nuomone, esą pakurstyti vadovų, protestavo dėl to, kad filialą ketinama panaikinti kaip juridinį vienetą.

R. Turčinską ministro poste pakeitė socialdemokratas Gediminas Černiauskas, kuris jame išbuvo trumpai. Po G. Černiausko nuo 2008 m. lapkričio iki 2010 m. kovo sveikatos apsaugos sistemai vadovavo liberalcentristas Algis Čaplikas. Ir prie R. Turčinsko, ir prie A. Čapliko gydymo įstaigos su pinigais, panašu, nesiskaitė.

Tarkime, daugiausia MRT nupirkta 2008 ir 2012 m. Vidutinė MRT kaina – 1,4 mln. eurų.

reklama

2007–2008 m. nupirkti 7 angiografai, vidutinė kaina – 0,8 mln. eurų.

Daugiausia linijinių greitintuvų ir gama kamerų – taip pat 2009 m. Net mamografų daugiausia įsigyta būtent tuo laikotarpiu.

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – vienas iš pažangiausių ir saugiausių tyrimo metodų, pritaikytas atlikti galvos smegenų, stuburo, sąnarių, blauzdos, pilvo organų ir kitų organų tyrimams su kontrastine medžiaga arba be jos.

2015 m. duomenimis, Lietuvoje buvo 37 MRT, iš jų viešose sveikatos priežiūros įstaigose – 22. Skaičiuojant tik viešose sveikatos priežiūros įstaigose esančius MRT, tenkančius milijonui gyventojui, panašų rodiklį turėjo Prancūzija ir Nyderlandai. Latvija, Estija, Didžioji Britanija, Lenkija atsiliko. Ir čia vėl tas pats – pagal tais metais atliktų procedūrų skaičių Lietuvoje, net 81 proc. visų viešose įstaigose turimų MRT aparatų buvo naudojami mažu intensyvumu.

Daugiausia procedūrų atliko Vilniaus Centro poliklinika, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė ir Respublikinė Klaipėdos ligoninė.

Skaičiai rodo, kad privačios įstaigos per 2015 m. atliko daugiau MRT tyrimų nei viešos. Ir, galima spėti, gerokai daugiau, nes tik tos, kurios pateikė duomenis (daug privačių įstaigų duomenų nepateikė – Alfa.lt), nurodė, kad atliko 46 876 procedūras. Viešos įstaigos – 46 981 procedūrą.

O dabar klausimas: kodėl privačios įstaigos atliko daugiau tyrimų? Vieno atsakymo nėra, bet gal priežasčių reikia ieškoti ir ligoninių viešuosiuose pirkimuose, kur, ne paslaptis, dažnai gali būti taip, kad už brangų, nors ir ne itin reikalingą pirkinį nubyra pinigų į vadovų kišenes, o tuo tarpu privačios įstaigos skaičiuoja savo pinigus ir investuoja į modernesnę techniką? Dažnai būna taip, kad gydymo įstaiga paskelbia konkursą, įsigyja aparatą, o po to gauna mažai lėšų tyrimams atlikti, ir pacientai turi rinktis privačias įstaigas.

Pavyzdžiui, itin daug MRT procedūrų 2015 m. atlikusi bendrovė „Affidea Lietuva“ skelbia, kad jos centruose atliekamų brangiųjų tyrimų procedūrų bazinis įkainis yra kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), o į bazinį įkainį įskaičiuotas tyrimo atlikimas, gautų vaizdų įvertinimas ir gydytojo radiologo išvadų raštu pateikimas. „Jeigu pacientai pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras savo iniciatyva, tai šių paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą jie apmoka patys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka“, – skelbiama bendrovės interneto puslapyje.

Išnaudojami tik mamografai

Kiek prasčiau su angiografais. Angiografija yra rentgenografinis kraujagyslių tyrimas, kai suleidus į jas rentgenokontrastinės medžiagos padaroma angiograma arba procesas stebimas ekrane, o tyrimo metu įvertinama širdies ir kraujagyslių būklė, funkcija ir patologija.

reklama

2015 m. duomenimis, Lietuvoje buvo 26 angiografai, iš jų 25 buvo valstybės įstaigose. Tačiau bėda ta, kad net 38 proc. šių angiografų buvo įsigyti prieš daugiau nei dešimt metų. Buvo net 1967 m. angiografas. Intensyviausiai buvo naudojamas prietaisas, esantis Kauno klinikose, o net du aparatai per tuos metus visiškai nebuvo naudojami. Vienas iš jų – Santariškių klinikose.

Pagal angiografų naudojimo valandų skaičių per metus nustatyta, kad Lietuvoje daugiau negu pusė – 65 proc. – visų prietaisų yra naudojami mažu intensyvumu.

Mamografija – bene svarbiausias krūtų ligų diagnostinis tyrimas, atliekamas mamografu naudojant rentgeno spindulius. Jį atliekant galima aptikti įvairius krūties pakitimus, svarbiausia – ir navikus.

2015 m. duomenimis, Lietuvoje gydymo įstaigos turėjo 37 mamografus, 6 iš jų buvo privačiose gydymo įstaigose.

Stebint kitų šalių statistinius duomenis, aišku, kad šioje vietoje mes atsilikome nuo didžiosios daugumos Europos šalių.

Tačiau tai bene vieninteliai aparatai, kuriuos iki galo naudojome, – pagal per metus atliktų procedūrų skaičių, Lietuvoje apie pusė – 45 proc. – visų mamografų buvo naudojami intensyviai.

Žinoma, čia itin svarbi ir valstybės politika, skatinanti moteris tikrintis, ir privačios iniciatyvos, pavyzdžiui, „Nedelsk!“ – projektas, siekiantis skatinti ankstyvą krūties vėžio diagnostiką.

Atsiliekame nuo kitų

Vienas iš naujausių diagnostikos metodų, kai fiksuojant radioaktyvių medžiagų susikaupimą organizme galima įvertinti funkcinius vidaus organų pakitimus, labai anksti užfiksuoti vykstantį patologinį procesą ir nedelsiant taikyti gydymą, – pozitronų emisijos tomografija (PET).

2015 m. Lietuvoje buvo du PET aparatai – po vieną Kauno klinikose ir Santariškėse. Bendra jų įsigijimo vertė – beveik 6 mln. eurų.

Pagal rekomendacijas, vienas PET aparatas turi tekti 1,2 mln. gyventojų, tad Lietuva pagal šį rodiklį gerokai atsilieka. Mus lenkia Estija, Slovakija, Čekija. Ir, nepaisant to, Akreditavimo tarnyba skelbia, kad pagal standartus ir kriterijus, taikomus PET procedūrų planui, Lietuvoje atliekama per mažai procedūrų.

Medicininė aparatūra valstybinėse gydymo įstaigose

Didžiausios bėdos

Žinoma, tai, kad brangi diagnostinė aparatūra neišnaudojama, nereiškia, kad visiems sergantiesiems turi būti atlikti brangūs tyrimai. Anaiptol. Tačiau jeigu mokesčių mokėtojų pinigai buvo investuoti į brangią aparatūrą, jie turi neginčijamą teisę atlikti tyrimą tada, kada jo reikia, o ne laukti jo mėnesį.

Pasiteisinimai, esą Valstybinė ligonių kasa neskiria pakankamai pinigų, šiuo atveju tėra žmonių mulkinimas, nes apie tai reikėjo mąstyti planuojant ligoninių ir kitų valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų pirkinius – gal vertėjo mažiau įsigyti, bet tą techniką išnaudoti maksimaliai efektyviai?

Taigi sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai, svarstančiam apie centralizuotus pirkimus, reikėtų gerai pasvarstyti, ar reikia keisti visus pasenusius magnetinio rezonanso ir kompiuterinius tomografus, ar tik dalį jų, ar investuoti į moderniausią ir naujausią diagnostinę aparatūrą. Tada nereikės stebėtis, kodėl, pagal 2015 metų duomenimis, vienoje valstybinėje klinikoje esančiu kompiuteriniu tomografu per mėnesį buvo atliekama vidutiniškai… 15 (!) procedūrų, kai šalies vidurkis buvo 427 procedūros.