Kaip pažeidžiama demokratija: įtartini JK ir Bulgarijos atvejai

„Brexit“
„Brexit“
© SCANPIX

Demokratinė santvarka numato piliečių dalyvavimą sprendžiant svarbiausius klausimus, įskaitant ir periodiškai vykstančius valdžios rinkimus. Tačiau laisvas ir atviras balsavimas rinkimuose arba referendume lengvai gali tapti valstybės Achilo kulnu, jei į šį procesą pradeda kryptingai taikytis užsienio veikėjai.

Žinomas ne vienas atvejis, kai Rusijos žvalgybos tarnybos ir kitos institucijos mėgino kištis į kitų valstybių referendumus bei parlamento ar prezidento rinkimus. Kai kuriais atvejais tai galėjo būti daroma per tarpininkus.

Pažiūrėkime, kaip paprastai ir lengvai valstybės vystymosi kryptį gali pakreipti aktyvūs kitos šalies ar kitų veikėjų veiksmai.

„Brexit“

Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES šalininkai vos keliais procentais laimėjo referendumą. Šalis pasuko išėjimo („Brexito“) keliu. Tačiau išlieka nemažai neatsakytų klausimų: ar referendumas tikrai vyko pagal taisykles? Ar nebuvo pažeisti pamatiniai demokratiniai principai ir įstatymai? Ar balsuojama buvo sąžiningai? Ar balsuotojams informacija buvo teikiama, nepažeidžiant šalies įstatymų?

reklama

„Brexit“

Dalis Didžiosios Britanijos žurnalistų klausimo dėl „Brexit“ referendumo aplinkybių vis dar neatideda į šoną. Pabrėžiamos tokios, kol kas iki galo neišaiškintos, problemos:

  • Jungtinės Karalystės (JK) Rinkimų komisija vis dar tiria ir vertina informaciją apie galimai neteisėtą fizinių asmenų, politinių partijų ir visuomeninių judėjimų, pasisakančių už išėjimą iš ES, finansavimą. Yra pasirodę pranešimų, kad šiuos judėjimus finansiškai parėmė užsienio fondai. Vieni iš jų, įtariama, yra susiję su JAV prezidento Donaldo Trumpo artimu draugu milijardieriumi Robertu Merceriu bei jo strategu Steve'u Bannonu. R. Merceris Kanadoje įsteigė bendrovę „Cambridge Analytica“, o jos valdybos pirmininku tapo S. Bannonas. Ši bendrovė „Brexit“ šalininkams neatlygintinai suteikė paslaugų ir padėjo jiems organizuoti kampaniją. Vienas ryškiausių „Brexit“ šalininkų, britų politikas Nigelas Farage'as, po JAV prezidento rinkimų susitiko su D. Trumpu, o pastarasis viešai pasiūlė britų vyriausybei paskirti N. Farage'ą ambasadoriumi JAV. Manoma, kad R. Merceras ir S. Bannonas taip pat glaudžiai bendradarbiavo su svetainės Leave.eu įkūrėju, verslininku Aaronu Banksu;
  • Britų valstybinės institucijos, atsakingos už informacijos saugumą, tiria ir vertina referendumo galimą neteisėtą tikros ir suklastotos informacijos panaudojimą „Brexit“ kampanijos metu, kuriuo buvo siekiama suklaidinti piliečius;
  • Šalies žvalgybos agentūros MI6 ir GSHQ buvo įspėjusios vyriausybę ir parlamentą dėl užsienio šalies (viešai neįvardytos) kišimosi į „Brexit“ referendumo kampaniją ir bandymų įtikinti piliečius balsuoti už pasitraukimą. Tačiau aukščiausi britų pareigūnai ignoravo įspėjimus ir papildomo tyrimo neatliko.

Bulgarija

Neseniai paaiškėjo, kad prorusiška Bulgarijos socialistų partija pralaimėjo šalies parlamento rinkimus. Tai yra gera naujiena.

Dar praėjusiais metais Bulgarijoje vyko šalies prezidento rinkimai, kuriuose dalyvavo socialistų remiamas kandidatas, kariuomenės atsargos generolas majoras Rumenas Radevas, galiausiai tapęs šalies vadovu.

Bulgarijos prezidento Rumeno Radnevo rinkimų kampaniją galėjo kontroliuoti Rusijos žvalgyba

Naujasis Bulgarijos prezidentas atvirai remia Kremliaus vykdomą užsienio politiką. Pastaruoju metu ėmė aiškėti, kad Rusija galėjo daryti didelę įtaką prezidento rinkimų kampanijai:

  • Bulgarijos kontržvalgyba perėmė 30 lapų, kaip manoma, Maskvoje sukurtą instrukciją, skirtą Socialistų partijai ir jos remiamam kandidatui į prezidentus. Šioje instrukcijoje žingsnis po žingsnio išdėstyta, ką turi daryti partija, jos nariai bei kandidatai, siekiantys laimėti inkimus. Instrukcija iki šiol nėra paviešinta – atskleistos tik atskiros jos dalys;
  • Teigiama, kad instrukciją Bulgarijos socialistų partijos lyderei asmeniškai perdavė Rusijos žvalgybos generolas Leonidas Rešetnikovas. Balkanų ekspertas be akcento kalba bulgarų kalba, turi toje šalyje daug pažįstamų ir draugų. Iš Rusijos Išorinės žvalgybos tarnybos (SVR) jis oficialiai pasitraukė 2009 metais, o šiuo metu vadovauja Strateginių tyrimų centrui. Rusijos žiniasklaidos teigimu, ši įstaiga faktiškai yra SVR filialas;
  • Minėtame dokumente siūloma nuolat skelbti suklastotus pagrindinių kandidatų į prezidentus reitingus ir juose demonstruoti didelę savo kandidato persvarą. Reitingai žmonėms yra labai svarbūs – jie yra gerai matomi, jais tikima, apie juos kalbama. Žmonės dažnai patys to nejausdami pasiduoda masinės psichozės poveikiui;
  • Instrukcijoje taip pat siūloma skleisti „netikras naujienas“ (angl. „fake news“) apie kitus kandidatus, parodyti juos kaip nepatikimus, parsidavusius, didelius korupcininkus. Šios klastotos žinios turinčios supurtyti visuomenę ir atkreipti dėmesį. Šias klastotes reikia „sukti“ tiek laiko, kol jos atsidurs pagrindiniuose šalies naujienų portaluose bei žinių laidose ir įsitvirtins žmonių galvose;
  • Instrukcijoje taip pat siūloma nuolat ir itin dideliu informaciniu srautu: a) kritikuoti, tyčiotis ir žeminti oponentų kandidatus, teikti apie juos kompromituojančią informaciją; b) šlovinti, rodyti R. Radevo nepriekaištingas nuotraukas, aiškinti jo ir socialistų partijos padarytus gerus darbus bei siekiamus tikslus;
  • Dokumente taip pat siūloma nuolat skleisti neigiamą informaciją apie NATO, Europos Sąjungą, Jungtines Valstijas. Informacijos specialistai paskaičiavo, kad rinkiminės kampanijos metu kiekvieną dieną viešojoje Bulgarijos erdvėje pasirodydavo apie 400 žinučių (įprastai jų būna apie 60), keikiančių NATO ir ES arba garbinančių Rusijos vykdomą politiką.

Manau, kad apie JAV jau net neverta rašyti. Mes apie Jungtinių Valstijų bėdas dėl šalies prezidento rinkimų ir galimo Rusijos įsikišimo skaitome ir girdime kiekvieną dieną.

Netenka abejoti, kad demokratija yra šaunus dalykas. Demokratinės santvarkos pagrindinis ir esminis akcentas yra rinkimai ir referendumai, kuriuose žmonės laisvai išreiškia savo valią ir keletui metų išrenka valstybės valdžią arba pasisako svarbiausiais valstybiais klausimais. Politikai rinkiminės kampanijos metu stengiasi įtikti žmonėms, kalba apie savo nuveiktus darbus ir žada naujų. Politikai tiesiogiai susitinka su balsuotojais arba per televizijos laidas ir naujienų portalus aiškina jiems savo programas, tikslus bei uždavinius. Visa tai yra gerai – taip ir turi būti.

Tačiau pasitaiko gudručių, kurie stengiasi slapta apeiti įstatymų reikalavimus ir bando iškreipti žmonių supratimą ir suvokimą apie tikrąją padėtį valstybėje ar tam tikrus politikus bei politines partijas. Tokiu atveju neoficialiai, dažnai neteisėtai ir nesąžiningai, finansuojami atskiri politikai, visuomeniniai veikėjai, ištisos partijos, jų vykdomos rinkiminės kampanijos, teikiamos konsultacijos, rekomendacijos, kaip apgauti rinkėją ir laimėti rinkimus.

reklama

Kokia gali būti demokratija, kai už konkurencinėje kovoje dalyvaujančios politinės partijos nugaros stovi galinga,daug finansinių ir kitų resursų (televizijų, radijo stočių, naujienų portalų, trolių) turinti valstybė. Tai jau ne tiek demokratija, kiek jos butaforija.

Kaip pažeidžiama demokratija: įtartini JK ir Bulgarijos atvejai

„Brexit“
+4