Urėdijų reforma Seime buksuoja toliau: miškininkai grasina emigracija
Atnaujinta 9.50

Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdis
Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdis
  © Dmitrijus Radlinskas

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) trečiadienį turėjo svarstyti Aplinkos ministerijos inicijuojamą ir daug diskusijų sukėlusią urėdijų reformą, tačiau šis klausimas net nepajudėjo iš vietos.

Klausimo kol kas nesvarstyti pasiūlė „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius.

„Turime susilaikyti, nes buvo nacionalinė miškininkų konferencija. <...> Nutarta sustabdyti. <...> Reikalingos platesnės diskusijos“, – aiškino parlamentaras.

„Man susidarė įspūdis, kad ministerija vengia kalbėti su miškininkais“, – pridūrė pasipiktinęs „tvarkietis“.

Šiam sprendimui KRK pritarta vienbalsiai. Komitetas nutarė kol kas nesvarstyti nei Vyriausybės siūlomo urėdijų reformos varianto, nei socialdemokratų, opozicinių partijų projektų šiuo klausimu. KRK kaip papildomas komitetas, svarstydamas urėdijų reformos klausimą, lauks pagrindinio komiteto – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto – išvados.

Lietuvos miškininkai ir juos vienijančios organizacijos priešinasi Vyriausybės siekiui centralizuoti miškų valdymo sistemą šalyje, numatant vietoje dabar veikiančių 42 miškų urėdijų sukurti vieną įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“ su 25 padaliniais šalies regionuose. Medienos pirkimą siūloma vykdant centralizuotai. Apie tai jos pranešė protesto prie Seimo metu, savo nerimą miškininkai pareiškė rezoliucijoje pirmadienį, per Žemės dieną.

Grasinimai emigracija ir karu

Nors urėdijų pertvarkos klausimo KRK nutarė kol kas nesvarstyti, komiteto posėdyje pasirodę miškininkų atstovai pateikė savo nuomonę apie Vyriausybės planuojamą reformą.

Lietuvos miškų sąjungos valdybos narys, Kaišiadorių miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Marijonas Bernotavičius tikino, kad, sujungus miškų urėdijas į vieną įmonę, bus centralizuoti ir viešieji pirkimai, kurie esą taps tarptautiniai.

„Ką tai reiškia? Smulkieji rangovai regionuose neteks darbo. Tai palies apie 4 tūkstančius žmonių, o dar jų šeimos, tai galime skaičiuoti 12–15 tūkstančių žmonių. <...> Miškininkų specialistų neišvengiamai bus atleista tūkstantis, o ne keturi šimtai, kaip dabar teigiama”, – kalbėjo miškininkas.

„Tie žmonės pakibs tarp Darbo biržos, konteinerių ir emigracijos“, – perspėjo M. Bernotavičius.

KRK posėdyje taip pat dalyvavęs Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis ėmė kaltinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovus, kad jie nėra verti „žaliųjų“ vardo, jei nori įgyvendinti urėdijų reformą.

„Niekas nesiruošia tų miškų atimti. Miškai yra valstybės. Nereikia čia bijoti“, – į kritiką reagavo „valstietis“ Juozas Rimkus.

Tuo metu R. Braziulis piktinosi valstybės vadovų pareiškimais. Jis priminė, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė dabartinę šalies urėdijų sistemą yra pavadinusi „simboliais kovos su nomenklatūriniu valdymu ir korupcija“.

„Apie kokius simbolius kalbama? Kūjį ir pjautuvą? Simbolis yra pati prezidentė, kai visi po tankais gulėjo, o ji su M. Burokevičiumi buvo. <...> Jeigu įgyvendinsite šitą reformą, mes skelbsime jums karą“, – pareiškė R. Braziulis.

KRK nariai įsiaudrinusį „žaliųjų“ atstovą ėmė raminti bei perspėjo, kad jo teiginiai yra įrašomi.

Kilo konfliktas koalicijoje

Urėdijų reforma, kai ją įgyvendinantiems įstatymų projektams Seime po pateikimo pavyko pritarti tik iš antro karto, valdančiojoje koalicijoje kilo konfliktas, mat socdemai neremia šios Vyriausybės. Įsiplieskus barnių, „valstieičiai“ net ėmė svarstyti, ar verta toliau dirbti su socialdemokratais.

Tiesa, šią savaitę susitikę valdantieji sutarė darbuotis toliau. Urėdijų reformos klausimus nutarta ieškoti kompromisų parlamente.

Urėdijų reforma Seime buksuoja toliau: miškininkai grasina emigracija

Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdis
+12