Žvalgybos naujienose – tariamas Trumpo pasiklausymas ir smūgis CŽA

Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) sulaukė „Wikileaks“ smūgio
Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) sulaukė „Wikileaks“ smūgio
  © SCANPIX

Skaitytojų dėmesiui – svarbiausių savaitės žvalgybos naujienų apžvalga.

Didžioji Britanija sustabdė 13 teroristinių išpuolių

Didžiosios Britanijos sostinės policijos (Skotland Jardo) atstovas pranešė, kad šalis nuo 2014 metų rugpjūčio mėnesio laiku išaiškino ir neutralizavo 13 teroro išpuolių. Policija vienu metu atliekanti 500 tyrimų, susijusių su galima teroristine asmenų veikla. Svarų indėlį įdedantys ir šalies gyventojai.

„Dalis tos informacijos, kurią suteikė gyventojai, susijusi su asmenų įprasto elgesio pasikeitimu, kita – su įtartinais veiksmais“,– teigė Skotland Jardo atstovas Markas Rowley.

Londono policijos (Skotland Jardo) komisaras Markas Rowley

M. Rowley taip pat pranešė, kad Didžiosios Britanijos policija pradeda informacinę kampaniją „Veiksmas atsveria terorizmą“ („Action Counters Terrorism“) ir prašo visuomenės prie jos prisidėti. Kampanijos metu policija visuomenei aiškins kaip atpažinti teroristą ir kam apie jį pranešti.

Didžiojoje Britanijoje nuo 2014 metų yra įvestas ketvirtasis („rimtas“) teroristinio išpuolio pavojaus lygis. Aukščiau jo yra tik aukščiausias „kritinis“ lygis, kuomet laikoma, kad teroristinis išpuolis yra jau ne tikėtinas, o neišvengiamas. Britanijoje iš viso yra penki teroristinio pavojaus lygiai: žemiausias, vidutinis, aukščiausias, rimtas ir kritinis.

Amerikoje tęsiasi skandalas dėl tariamo Trumpo pasiklausymo

JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad rinkimų kampanijos metu praėjusiais metais tuometinis JAV prezidentas Barackas Obama nurodęs saugumo tarnyboms klausytis kandidato į prezidentus D. Trumpo ir jo aplinkos žmonių telefoninių pokalbių. Po šio pareiškimo Amerikoje kilo skandalas. B. Obama griežtai paneigė jam mestus kaltinimus.

JAV Užsienio žvalgybų slapto sekimo aktas (FISA), priimtas 1978 metais, reglamentuoja saugumo ir žvalgybos tarnybų veiklą taip pat ir tais atvejais, kai norima klausytis JAV piliečių telefoninių pokalbių. Įstatymas reikalauja, kad saugumiečiai, norėdami klausytis JAV piliečio pokalbių, privalo gauti pradžioje JAV generalinio prokuroro, o vėliau ir federalinio teismo teisėjo leidimus. Jie turi įrodyti prokurorui ir teisėjui, kad pasiklausyti telefoninių pokalbių yra būtina, nes asmuo vykdo nusikaltimus ir yra susijęs su užsienio žvalgybomis.

Įdomiausia bus stebėti, kokios bus šio skandalo pasekmės. O jos gali būti štai tokios:

Jeigu nepasitvirtins D. Trumpo pateikta informacija, šalies prezidentu nebus galima daugiau tikėti ir pasitikėti, nes jis „vėjus kalba“. Prezidentas galutinai sugadins ir taip menkus ryšius su JAV žvalgybos bendruomene. Jo reputacija smarkiai kris.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas

Jeigu ši informacija pasitvirtins, Amerikoje kils dar neregėtas skandalas, pakirsiantis pasitikėjimą visa šalies politine sistema.

„Wikileaks“ paviešino tūkstančius slaptų CŽA dokumentų

Paslapčių viešintojai „Wikileaks“ paviešino 8761 slaptus dokumentus, kurie, jų tvirtinimu, priklauso JAV Centrinei žvalgybos agentūrai (CŽA). Šie dokumentai atskleidžia CŽA kibernetinių šnipų veiklą bei naudojamus kibernetinio šnipinėjimo įrankius.

Teigiama, kad CŽA darbuotojai per „Samsung“ išmaniuosius televizorius gali klausytis asmenų pokalbių patalpoje. Jie taip pat gali šnipinėjimo virusu užkrėsti išmanųjį telefoną „iPhone“, planšetinį kompiuterį „iPad“ ar bet kurį prietaisą, naudojantį „Android“ operacinę sistemą. Šio viruso pagalba CŽA gali klausytis asmenų pokalbių, filmuoti aplinką, kurioje jie yra, ir tiksliai nustatyti jų buvimo vietą.

Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) sulaukė „Wikileaks“ smūgio

Be kita ko, teigiama, kad CŽA veikiantis specialus padalinys, atsakingas už kibernetinių šnipų veiklos pėdsakų panaikinimą bei klaidingų pėdsakų kūrimą. Jo darbuotojai „nusikaltimo vietoje“ paliekantys klaidinančių užuominų, užsienio kalbų frazių, demonstratyviai naudojantys specifinius veiklos metodus.

JAV Kongreso narys demokratas Tedas Lieu siūlo nedelsiant atlikti parlamentinį tyrimą, nes iškilo grėsmė, kad CŽA naudojami šnipinėjimo įrankiai galėjo patekti nusikalstamoms grupuotėms ar užsienio valstybių žvalgybai ir gali būti panaudoti sekti kiekvieno privataus amerikiečio gyvenimą.

„Esu labai sukrėstas to, kad CŽA galėjo prarasti savo kibernetinio šnipinėjimo įrankius. Pasekmės gali būti siaubingos. Mes privalome sužinoti, ar CŽA tikrai prarado šių įrankių kontrolę, kas įsigijo šiuos įrankius, ir kaip mes dabar apsaugosime Amerikos piliečių privatumą“– tvirtino JAV parlamentaras.

CŽA nekomentuoja „Wikileaks“ paviešintų dokumentų. Kai kurie kritiškai nusiteikę komentatoriai naujausiame incidente įžvelgia su Kremliumi siejamos organizacijos „Wikileaks“ pastangas nukreipti dėmesį nuo raginimų nuodugniai tirti galimas D. Trumpo komandos sąsajas su Rusija.

Žmogžudystė Malaizijoje atkreipė dėmesį į slaptą Šiaurės Korėjos įmonių tinklą

Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno netikro brolio Kim Jong-namo nužudymas Malaizijoje naujai atkreipė dėmesį į platų tinklą komunistinės šalies įmonių, kurios, apeidamos Jungtinių Tautų (JT) reikalavimus, supirkinėja branduoliniam ginklui ir balistinėms raketoms kurti reikalingas medžiagas, technologijas bei žinias.

Šiaurės Korėja turi sukūrusi platų įmonių tinklą Malaizijoje, Singapūre, Indonezijoje, Kinijoje bei Vidurio Rytų valstybėse. Pavyzdžiui, tokios įmonės, kaip „Glocom“, „Pan Systems Pyongyan“, „Global Systems“, „International Golden Service“ užsiima dvigubos paskirties (civilinės ir karinės) medžiagų bei technologijų prekyba. Visose Šiaurės Korėjos įmonėse, įsikūrusiose užsienio šalyse, aktyviai veikia šios šalies žvalgyba ir kontržvalgyba.

2013 metais buvo sulaikytas Kambodžoje registruotas laivas. Ekipažą sudarė vien Šiaurės Korėjos piliečiai. Jie paaiškinoį vieną Vidurio Rytų šalį vežantys tūkstančius tonų rūdos. Patikrinus laivą atidžiau, buvo rasta 30 tūkst. prieštankinių granatsvaidžių šaudmenų. Krovinys pagal dokumentus priklausė Honkonge registruotai įmonei, kurios biuras veikia Pekine. Paaiškėjo, kad įmonė naudojasi Vakarų valstybių bankų sukurta finansine sistema pinigams pervedinėti, bet iš tikrųjų priklauso Šiaurės Korėjai.

Dar 2006 metų liepos mėnesį JT priėmė rezoliuciją, kuria visoms valstybėms narėms uždraudė pardavinėti Šiaurės Korėjai medžiagas, technologijas bei žinias, kurios padėtų jai pasigaminti branduolinę bombą, balistinių raketų ar kitų masinių naikinimo ginklų.

Šiaurės Korėjos lyderio netikro brolio nužudymas Kvala Lumpūre leidžia įtarti, kad JT rezoliucijos reikalavimų nepaiso daugelis pasaulio šalių.

Vokietijos kontržvalgyba: Turkija aktyviai šnipinėja

Vokietijos Konstitucijos apsaugos tarnybos vadovas Hansas Georgas Maassenas pranešė, kad šalyje šnipinėjimo veiklą suintensyvino Turkijos žvalgyba.

H.-G.Maassenas

Šis žvalgybinės veiklos suaktyvėjimas seka po kilusio Turkijos ir Vokietijos diplomatinio kivirčo. Vokietija uždraudė turkų tautybės asmenims rengti mitingus Vokietijoje, kurių metu būtų agituojama už Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano galių išplėtimą. Pastarasis, kaip ir Turkijos užsienio reikalų ministras Melvutas Cavusoglu, prabilo apie nepriimtinus ribojimus ir netgi prilygino juos „nacių praktikai“. Vokietija reikalauja oficialaus Turkijos atsiprašymo.

Vokietijos kontržvalgybos vadovas H. G. Maassenas taip pat teigia, kad Vokietijoje gyvenantys turkai yra susiskaldę į dvi konfrontuojančias stovyklas. Vieni remia dabartinį Turkijos prezidentą ir jo vykdomą politiką, okiti griežtai ją atmeta ir kritikuoja. Kontržvalgyba įspėja vyriausybę ir visuomenę, kad tarp šių dviejų stovyklų gali įsiplieksti atviras konfliktas.

Vokietijoje gyvena labai daug turkų. Apie 1,4 mln. Vokietijoje gyvenančių turkų turi teisę balsuoti Turkijos organizuojamame referendume dėl prezidento galių išplėtimo. R. T. Erdoganui šie balsai yra labai svarbūs.

Žvalgybos naujienose – tariamas Trumpo pasiklausymas ir smūgis CŽA

Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) sulaukė „Wikileaks“ smūgio
+1