Įsiutino 200 tūkst. žvejų mėgėjų: verslinės žvejybos atstovai vėl kelia galvas

Žvejyba
Žvejyba
© Alfa.lt

Lietuvoje atsirado piliečių, vėl norinčių sumerkti žvejybinius tinklus į šalies vidaus vandens telkinius. Toks siūlymas tiesiog įsiutino aplinkosaugininkus, žvejus mėgėjus ir gamtos mylėtojus, kurie Molėtų mero idėją vertina labai skeptiškai.

Nors pats Molėtų meras Stasys Žvinys turi savo argumentų, aplinkosaugininkai ir žvejai mėgėjai taip pat nestokoja kontrargumentų. Visgi pats politikas, supratęs, į kokią gilią balą įbrido, ėmė teisintis neteisingai suprastas.

O ką belieka daryti, kai net pats garsiausias Lietuvos žvejys Paulius Korsakas savo laidoje žvejus verslininkus išdėjo į šuns dienas, siūlydamas išsikasti tvenkinių ir ten auginti žuvis.

Verslinė žvejyba uždrausta prieš kelerius metus

Praėjusios kadencijos valdžia metė dideles pastangas, kad būtų atstatyti išsekę žuvies ištekliai Lietuvos vidaus vandens telkiniuose. Tuomet buvusio aplinkos ministro Valentino Mazuronio vadovaujama komanda priėmė įstatymų pataisas, kurios sudavė skaudų smūgį verslininkams ir brakonieriams.

reklama

Linas Jonauskas, buvęs aplinkos viceministras, priminė, kad nuo 2013 metų šalyje imtos taikyti įvairios aplinkosauginės priemonės, pavyzdžiui, iki 10 kartų padidintos baudos brakonieriams, uždrausta laisva prekyba žvejybiniais tinklais, įkurta visą parą veikianti aplinkosauginė dispečerinė, itin sustiprinta aplinkosauginė kontrolė, modernios aplinkosauginės priemonės, vandens telkinių įžuvinimo darbai ir, žinoma, uždrausta verslinė žvejyba šalies ežeruose.

Tiesa, derėtų detalizuoti, kad verslininkams merkti tinklus į vidaus vandens telkinius uždrausta nuo 2015 metų, davus gan ilgą laikotarpį, kad žvejai susitaikytų su sprendimu, adaptuotųsi ir nemirtų iš bado. Verslinė visų žuvų žvejyba toliau leidžiama tik Kuršių mariose, o kituose vandens telkiniuose tik specializuota stintų, seliavų, stintelių, nėgių ir ungurių žvejyba.

„Vidaus vandens telkinių tyrimai rodo, kad žuvų išteklių būklė akivaizdžiai gerėja. Bendra žuvų biomasė ežeruose vidutiniškai padidėjo apie 1,5 karto, o vidutinis žuvies svoris – apie 1,3–1,4 karto“, – apie verslinės žvejybos vidaus vandens telkiniuose draudimo teikiamą naudą kalbėjo L. Jonauskas.

Turistai skundžiasi

Molėtų mero išsiųstame rašte, skirtame premjerui Sauliui Skverneliui ir Seimo nariui Petrui Čimbarui, yra pateiktas pasiūlymas dėl žvejybos įstatymų pakeitimo.

„Nustatant galimybę vykdyti įvairių rūšių žuvų verslinę žvejybą nepriklausomai nuo vandens telkinio dydžio bei nustatyti žuvų sugavimo limitus vidaus vandens telkiniuose sugauti verslinės žvejybos įrankiais atsižvelgiant į mokslinių tyrimų duomenis ir mokslininkų rekomendacijas“, – dėstoma mero išsiųstame rašte.

Stasio Žvinio raštas

Maža to, šį raštą pasirašė ne tik pats S. Žvinys, bet ir Aukštaitijos žvejų verslininkų asociacijos pirmininkas Danius Pumputis. „Nuo kada ant mero blanko pasirašinėja verslininkai?“ – retoriškai klausia L. Jonauskas.

Šioje vietoje kyla klausimas, kam vis dėlto kilo idėja vėl įteisinti verslinę žvejybą Lietuvoje: tikrajam ar „pilkajam“ merui? „Esame Molėtai, esame turistų kraštas, esame gražus kraštas, turime daug ežerų, virš 300, žodžiu, ežerai yra švarūs, neužteršti, todėl turistai mėgsta Molėtus, atvažiuoja, ir vienas iš tokių, sakykim, trūkumų, kada turistai atvažiuoja, juk visi nori ne dirbtinai užaugintos žuvies, o tiesiog natūralios ežero žuvies.

Ir dažnai kyla klausimas, kur pas jus būtų galima nusipirkti būtent šviežios ežero žuvies. Tarsi tokios galimybės nėra. Tada turistai tarsi stebisi: gyrėtės, jog tiek ežerų turite, o elementaraus dalyko tiesiog negalite pasiūlyti. Tai išeinant iš to, mes ne Lietuvos problemą sprendėm, o sprendėm tik savo krašto problemą“, – apie savo idėją kreiptis į Vyriausybę Alfa.lt pradėjo pasakoti Molėtų meras.

reklama

Tinklus meta ne pirmą kartą

S. Žvinys jau ne pirmą kartą nerimsta siekdamas vėl įteisinti verslinę žvejybą vidaus vandens telkiniuose. Apie tai naujienų portalui Alfa.lt kalbėjo ir buvęs aplinkos viceministras L. Jonauskas.

„Dar praėjusiais metais, kai Molėtuose lankėsi tuometinis ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, tai meras puse lūpų išsakęs buvo, sako žinau, kad Jonauskas nepritars, bet kreipėsi į premjerą siūlydamas tokį variantą galbūt apsvarstyti iš naujo, verslinės žūklės reglamentavimo klausimus, ir atnaujinti verslinės žvejybos galimybę“, – kalbėjo pašnekovas.

Kadangi tuometinis premjeras S. Žvinio užuominų neišklausė ir nepagelbėjo, Molėtų merui vėl tenka bandyti iš naujo. Šį kartą kreiptasi jau į naująjį premjerą. Visgi L. Jonauskui mero dėstomi argumentai skamba juokingai ir susidaro įspūdis, kad S. Žvinys labiau rūpinasi ne turistų poreikiais, o būtent verslininkais:

„Yra ir prekybos centruose pilna žuvies, ir aplinkui yra ne vienas akvakultūros ūkis, kur tvenkiniuose yra auginamos žuvys. Taip pat tikrai šviežia žuvis nėra deficitas, tai tėra tik noras vėl atnaujinti galimybę tinklais žvejoti ir, matyt, kad toks siauras požiūris, mano manymu.“

„Pilkasis“ meras – pasižymėjęs

Nuo to momento, kai 2015 metų sausio 1-ąją įsigaliojo verslinės žvejybos draudimas vidaus telkiniuose, ne tik atsigavo žuvų ištekliai ežeruose, bet šalies biudžetą papildė apvali suma pinigų, kuri vėl investuota į žuvų apsaugą, veisimą ir infrastruktūros kūrimą.

Pasak L. Jonausko, žvejai mėgėjai, įsigydami leidimus, į šalies biudžetą sumokėjo 1,7 mln. Eur. Lyginant su žvejų verslininkų sumokamais mokesčiais, tai yra išties didžiulė suma. Juolab kad verslininkai, tinklais košdami ežerus, papildomai galėjo naudotis ir įvairiomis lengvatomis.

„Apie milijoną 700 tūkstančių eurų yra surenkama, plius kiek yra išleidžiama įvairiai produkcijai, kelionėms, valtims, meškerėms, masalams, vien mėgėjiškos žūklės parduotuvių yra daugiau negu anksčiau, kai buvo leidžiama verslinė žūklė visuose vidaus vandens telkiniuose.

<...> Yra nesąžininga iš tos pusės, kad žvejys mėgėjas, mokėdamas pinigų, už jo tuos pinigus yra veisiamos žuvys ir t. t. Tas pats verslininkas paima ir praktiškai nemokėdamas mokesčių ir kaip tik dar gaudamas lengvatų dyzeliniam kurui ir t. t., mesdamas tinklus epizodiškai ir nieko nedarydamas, neaugindamas žuvies, neprižiūrėdamas jos ir t.t., jis tiesiog ateina ir viską pasiima. Ir tai praktiškai už dyką“, – dėstė buvęs viceministras.

reklama

Problema išlieka ir tai, kad verslininkų pasirinkti vandens telkiniai apskritai lieka beveik visiškai nustekenti ir ten natūraliai atsikurti žuvų ištekliams tampa praktiškai neįmanoma. Vienas iš tokių atvejų nutiko ne kur kitur, o būtent Molėtų krašte, ir čia įsipainiojusi ne kieno kito, o būtent „pilkojo“ mero D. Pumpučio pavardė.

„Prieš keturis metus daugelis vidaus vandens telkinių tyrimų parodė, kad jie yra praktiškai nustekenti. Ir vienas iš tų geriausių yra pavyzdžių, tai yra Malkėsto ežeras, kuris yra Molėtų rajone, kurį nuomojasi tas pats vienas iš tų „pilkųjų“ merų, pasirašęs ant Molėtų mero rašto, Aukštaitijos verslininkų žvejų asociacijos pirmininkas Pumputis, ir ten buvo atlikti tyrimai, kurie sakė labai akivaizdžiai mokslininkų išvadose, kad viename hektare vandens yra apie du šimtai gramų žuvies. Tai galima drąsiai palyginti su šuliniu“, – atskleidė L. Jonauskas.

Neteisingai suprato?

Telefonu susisiekus su Molėtų miesto meru, šis Alfa.lt patikino, jog tikrai neketina visoje Lietuvoje vėl įteisinti verslinės žvejybos. Pasak S. Žvinio, jis tenorėjo gauti leidimą tinklus įmerkti tik keliuose Molėtų krašto ežeruose.

„Taip mąstėme, kad keletoje ežerų, jeigu būtų leista verslinė žvejyba, ją griežtai reglamentuojant. Nešnekam apie tą variantą, kuris buvo prieš priimant sprendimus, kad ją uždrausti, ten tikrai daug negerų dalykų“, – tikino meras.

Žvelgiame vėl į raštą, skirtą Vyriausybės vadovui. Ne, čia nėra nieko užsiminta apie leidimą tik keliuose Molėtų krašto ežeruose įteisinti verslinę žvejybą. Kyla retorinis klausimas, ar meras meluoja, ar tiesiog nemoka savo minčių perteikti rašte, skirtame Vyriausybės vadovui.

S. Žvinys dar pridūrė, jog tikrai „pasirašytų“ griežtai verslininkų kontrolei, o verslinė žvejyba būtų naudinga ir kitais tikslais, kadangi turistai taip pat galėtų patys išmokti, kaip merkti tinklus į vandens telkinius. Tiesa, meras tuo prisidengia kaip edukacija, kadangi būtų pademonstruotos senosios žvejybos tradicijos.

„Bet man atrodo, kad šiandien turime valstybėje daug struktūrų, kurios yra pajėgios reglamentuoti, griežčiau kontroliuoti ir didinti atsakomybę, ir todėl tiesiog kreipėmės, kad leistų atitinkamuose ežeruose, sakykim, sugauti tą žuvį.

Ir dar vienas dalykas, tai yra edukacinis dalykas: pas mus yra ir žvejai, kurie tęsia senovinę tą žvejybos tradiciją, kad turistai atvažiavę galėtų pamatyti, kaip yra žvejojama, kaip žuvis sugaunama, kaip jinai išdaroma, tai tiesiog vertindami tokią situaciją ir kreipėmės, kad galbūt įvertinus dar ežeruose žuvų resursus, kur mokslininkai tiesiog daro tyrimus, ir jeigu jie yra pakankami, tai kodėl tiesiog tada neleisti“, – argumentus bėrė meras.

Toks čia ir verslas

reklama

Tokios Molėtų mero idėjos L. Jonauskui kelia šypseną. Pasak buvusio aplinkos viceministro, anksčiau buvo užfiksuota nemažai atvejų, kai verslininkai pričiupti sukčiaujant, o ir žvejybos nauda šioje vietoje galėtų būti visiškai kitokia.

„Kaip rodo praeities pavyzdžiai, tai realiai reikėtų į kiekvieną verslininkų valtį sodinti po inspektorių, ir tik tuo būdu, tuo atveju jie fiksuotų realius pagavimus ir realius skaičius.<...> Jeigu mes kalbam apie tvarų mėgėjiškos žūklės reiškinį, apie „pagavai – paleisk“ principą, apie norą privilioti kokius nors turistus iš tos pačios Rytų Europos ar iš kaimyninių šalių, vienareikšmiai į tą žuvį turim žiūrėti ne kaip į maisto šaltinį, o kaip į galimybę.

Tas pats liečia ir Molėtų merą: jeigu jis tos karvės nepjautų, duodančios pieną, o kaip tik galvotų, kaip čia prisikviesti žmonių ir kiek įmanoma daugiau turistų privilioti, kurie duotų labai daug naudos rajonui ir žmonių užimtumui, ir naujas darbo vietas galimai kurtų, ir tie patys vietiniai gyventojai galėtų nakvynės paslaugas teikti, valtis nuomoti, tai čia iš tikrųjų yra gausybės ragas, kurį dabar norima paimti ir užkišti bei grįžti prie seno“, – sakė L. Jonauskas.

Pasak pašnekovo, jeigu verslininkas nori užsiimti komercine, ūkine žvejybos veikla, tai nėra geresnės galimybės, kaip pačiam išsikasti tvenkinių ar juos išsinuomoti:

„Čia būtų iš tikrųjų komercinė veikla, tai būtų galima vadinti versline žūkle. O dabar, kai natūraliai gamtoj užauga gyvūnai, juos su tinklu išsemti, tai toks čia ir verslas. <...> Aš suprantu ir tuos verslininkus, kurie matydami, kad yra tiek prileista į Molėtų ežerus žuvies, kad yra puiki galimybė tuos atgaivintus vandens telkinius vėl lengvai iškošti su tinklais, aš suprantu, kad jų toks žingsnis logiškas. Bet kokiu atveju verslinė žūklė, manau, yra praeities reliktas, ir jinai galima tiktai jūroj ir Kuršių mariose.“

Tvarkos keisti nežada

Pasak Aplinkos ministerijos, Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijos iki 2020 metų vienas iš tikslų yra pasiekti, kad žvejyba būtų darni, taikomas toks žuvininkystės valdymas, kad kitiems ištekliams, rūšims ir ekosistemoms nebūtų daromas didelis neigiamas poveikis.

Iki 2009 m. visų žuvų verslinė žvejyba buvo leidžiama apie 300 ežerų ir tvenkinių. Nuo 2015 m. apie 40 ežerų vykdoma tik specializuota seliavų ir stintelių žvejyba. Nežiūrint to, kad verslinė žvejyba vykdoma kelis kartus mažesniame ežerų skaičiuje ir naudojama dešimtis kartų mažiau žvejybos įrankių, žuvų sugaunama du kartus daugiau, o laimikio vertė – apie keturis kartus didesnė nei prieš dešimtmetį.

Padaugėjo ne tik verslinių laimikių ežeruose, bet ir žuvų išteklių. 2011–2016 m. laikotarpiu žuvų ištekliai ištirti 384 ežeruose ir tvenkiniuose. Nuo 2011 m. iki 2016 m. bendra žuvų biomasė ežeruose vidutiniškai padidėjo apie 1,5 karto, vidutinis žuvies svoris – apie 1,3–1,4 karto.

Mėgėjų žvejyba sukuria didesnę vertę, lyginant su versline žvejyba. Vien mokesčio žuvų ištekliams atkurti ir saugoti už tą patį sugautų žuvų kiekį žvejai mėgėjai sumoka 10–20 kartų daugiau negu žvejai verslininkai. 2015 m. žuvų ištekliams atkurti ir saugoti žvejai mėgėjai sumokėjo 1,742 mln. Eur, žvejai verslininkai – 0,074 mln. Eur. Žvejai mėgėjai sugavo 1700–3000 tonų žuvų, žvejai verslininkai – 1438 tonas.

reklama

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų nacionaliniame strateginiame plane nurodyta, kad viso verslinės žvejybos vidaus vandenyse sektoriaus, įskaitant Kuršių marias, apyvarta 2005 m. siekė 4,1 mln. Lt (1,19 mln. Eur). 2005 m. žvejai verslininkai sugavo 1505,3 tonos žuvų, 2015 m. – 1438 tonas žuvų, todėl tikėtina, kad verslinės žvejybos vidaus vandenyse sektoriaus apyvarta panaši ir šiuo metu. Mėgėjų žvejybos apyvarta Lietuvoje 2006 m. buvo nuo 119 iki 128 mln. Lt (34,5–37,1 mln. Eur). Vien už mėgėjų žvejybos leidimus žvejai mėgėjai žuvų ištekliams atkurti ir saugoti kasmet sumoka 1,6–1,8 mln. Eur – t. y. daugiau nei viso verslinės žvejybos vidaus vandenyse sektoriaus apyvarta.

„Manome, kad šiuo metu žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimas nustatytas tinkamai įvertinus aplinkosauginius, ekonominius ir socialinius aspektus, todėl jo keisti neketiname. Mūsų pozicija – plėtoti mėgėjišką žvejybą, taip sudarant palankesnes sąlygas mėgėjams žvejams, ir riboti verslinės žvejybos galimybes vidaus vandenyse, išskyrus specializuotą seliavų, stintų, ungurių žvejybą. Žinoma, užtikrinant didesnę patikrą, kad nebūtų piktnaudžiavimo atvejų“, Alfa.lt sakė aplinkos viceministras Martynas Norbutas.