Prezidentė ir vis aukščiau kylantis Skvernelis: Butkevičius 2.0, konfliktas ar duumviratas?

S.Skvernelis ir D.Grybauskaitė
S.Skvernelis ir D.Grybauskaitė
© Robertas Dačkus

Premjeras Saulius Skvernelis neužtruko tapti rinkėjų numylėtiniu. Visuomenės apklausų duomenimis, jo populiarumas siekia daugiau nei 70 proc. ir lenkia netgi prezidentės Dalios Grybauskaitės reitingus. Paskutinį kartą tokį rimtą varžovą rungtyje dėl tautos numylėtinio statuso valstybės vadovė turėjo tik praėjusią kadenciją, kai su ja lygintis bandė socialdemokratas Algirdas Butkevičius.

Tačiau jo santykiai su D. Grybauskaite nesusiklostė – prezidentė neslėpė nemėgusi praėjusios valdančiosios daugumos, kadencijos pabaigoje abu politikai nustojo tarpusavyje bendrauti, o A. Butkevičius po su socdemais susijusių korupcinių skandalų virtinės prarado ir premjero, ir partijos pirmininko kėdę. Ar S. Skvernelio nelaukia tokia pat lemtis kaip ir jo pirmtako?

Tauta myli Skvernelį kaip Paksą

Paskutinės vasarį rengtos „Lietuvos ryto“ ir „Vilmorus“ apklausos duomenimis, S. Skvernelio populiarumas su paklaida gali viršyti net 70 proc., kai tuo metu ilgametę reitingų lentelių lyderę D. Grybauskaitę palankiai vertina kone 10 proc. mažiau – apie 62 proc. – apklaustųjų.


reklama

Svarbu ir tai, kad nepalankiai į S. Skvernelį žvelgia net trigubai mažiau žmonių nei į prezidentę – 7 proc. versus 21 proc. Kol kas abu šie politikai neturi jokių rimtesnių konkurentų – faktinis „valstiečių“ lyderis Seime Ramūnas Karbauskis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, opozicinės konservatorių partijos lyderis Gabrielius Landsbergis nuo reitingų karalių atsilieka bent 20 procentinių punktų.

Paskutinį kartą panašiai Lietuvos rinkėjai savo premjerą vertino beveik prieš du dešimtmečius – tąsyk trumpai premjeru buvusio Rolando Pakso reitingai siekė net 75 proc. Kol kas S. Skvernelio populiarumas auga, tad ir jo reitingai dar po kelių mėnesių gali pasiekti tokias pat aukštumas. Jei šie skaičiai bus stabilūs, S. Skvernelis gali tapti ne tik autoritetingiausiu Lietuvos politiku, bet ir realiausiu pretendentu pakeisti D. Grybauskaitę prezidentūros rūmuose 2019 m.

Portalas Alfa.lt apžvelgia scenarijus, kaip galėtų klostytis šiuo metu dviejų populiariausių šalies politikų santykiai.

Pirmas scenarijus: Skvernelis taps Butkevičiumi 2.0, Grybauskaitė liks vienvalde lydere

Prezidentės D. Grybauskaitės buvimas reitingų karaliene atrodo natūralus ir sunkiausiai išjudinamas veiksnys. Ji populiarumo viršūnėse su mažais svyravimais išsilaikė visas dvi kadencijas, o skandalai prezidentūros taip ir nesupurtė. Todėl kur kas pažeidžiamesnis šiame duete atrodo premjeras S. Skvernelis.

Jo populiarumas gali būti aiškinamas bent keleto veiksnių kombinacija. S. Skvernelis stengiasi sudaryti, pirma, tvirto ir ryžtingo, antra, profesionalaus ir, trečia, dramatiško politiko, kuris nėra susijęs su tradicinėmis partinėmis jėgomis, įspūdį. Tačiau tai tik viena medalio pusė, kuri turi gerai „sukibti“ su antrąja – darbais.


Kol kas S. Skvernelio Vyriausybė dar nepradėjo rimtų darbų – ji vis dar pristatinėja ministrų kabineto programą, vykdo pačios Vyriausybės kanceliarijos, kuri turėtų koordinuoti reformas, pertvarką ir daugelyje planuojamų keisti sričių žada veikiau analizę nei ryžtingus veiksmus.

Toks politinio veikimo modelis gali pasiteisinti, jei Lietuvos ekonomiką ateinančius metus iki rinkimų lydės natūralus augimas, o pats premjeras nesusidurs su korupcinėmis krizėmis. Tačiau A. Butkevičiaus patirtis parodė, kad premjero ir Vyriausybės pozicijos dėl natūralių sąsajų su įvairiomis ūkinėmis aktualijomis daug jautresnės nei prezidentūros, kuri yra atitolusi nuo kasdienės politikos niuansų.

Taigi jei S. Skverneliui nesiseks rinkėjų simpatijų pelnyti rimtomis reformomis, tikėtina, kad, artėjant 2019-ųjų rinkimams, jo situacija gali vis labiau priminti A. Butkevičiaus padėtį praėjusiais metais.

reklama

Antras scenarijus: Skvernelio ir Grybauskaitės konfliktas

Buvusio premjero A. Butkevičiaus populiarumą pakirto tik kadencijos pabaigoje prasidėjusi politinių skandalų lavina ir vadinamasis kalafioro efektas arba pasipiktinimo banga dėl esą kylančių maisto kainų įvedus eurą. Visgi S. Skvernelio Vyriausybei euro įvesti neteks, o vykstant natūraliam ekonomikos augimui rinkėjai gali neturėti rimtų priežasčių nemėgti premjero.

Panašiai S. Skvernelio populiarumo gali nepaveikti ir politiniai skandalai, ypač jei jie bus susiję tik su Seime esančia „valstiečių“ partija. Jos lyderis R. Karbauskis dėjo daug pastangų tam, kad atribotų Seimo ir Vyriausybės funkcijas, tačiau šių institucijų atskyrimas dabar savotiškai gali atsisukti prieš patį R. Karbauskį, kadangi S. Skvernelis galės lengvai baksnoti pirštu į susitepusius Seimo narius ir sakyti, kad pats atstovauja tik profesionalams Vyriausybėje, o su parlamento batalijomis neturi nieko bendro.

Jei S. Skvernelio ir D. Grybauskaitės duetas reitingų viršūnėse išliks ir toliau, galimi du jų tarpusavio santykių scenarijai. Viena vertus, D. Grybauskaitė gali bandyti konfrontuoti su S. Skverneliu. Šį metodą ji išbandė dar jam būnant vidaus reikalų ministru, tačiau tai nepadėjo sumažinti šio politiko populiarumo, o visuomenė labiau rėmė būsimąjį premjerą. Be to, D. Grybauskaitės prezidentinė karjera jau baigiasi, o S. Skvernelio dar tik gali prasidėti.

Žinoma, viskas priklauso nuo pačios D. Grybauskaitės planų – jei ji, baigusi kadenciją, neketina toliau dalyvauti Lietuvos vidaus politikoje, tai konflikto su S. Skverneliu baigtis jai svarbi tik tiek, kiek tai padėtų išplaukti į platesnius tarptautinės politikos vandenis. Tačiau ir vėl – neaišku, kiek šis scenarijus realus, turint omenyje aštrią D. Grybauskaitės poziciją Rusijos atžvilgiu ir švelnėjančią pačių europiečių poziciją Kremliaus agresijos Ukrainoje atžvilgiu.

Jei prezidentė nori likti aktyvia žaidėja vidaus politikoje ir perimti, pavyzdžiui, premjero vaidmenį, S. Skvernelis gali tapti jos rimtu konkurentu. Tokiu atveju D. Grybauskaitė ir toliau būtų priversta įrodinėti esanti svarbiausia politikos žaidėja Lietuvoje. Tai natūraliai užprogramuotų konkurenciją su S. Skverneliu.

Trečias scenarijus: Skvernelis ir Grybauskaitė – nauja svajonių komanda

Galimas ir kitoks S. Skvernelio ir D. Grybauskaitės santykių, jų abiejų populiarumui esant aukštam, scenarijus. Kuluaruose jau seniai svarstoma, kad S. Skvernelis gali būti nusitaikęs į prezidento kėdę, tad logiška, kad jis 2019 m. šiame poste galėtų pakeisti D. Grybauskaitę, o šiai galėtų mainais būti patikėtas premjero vairas.

Tokiai įvykių raidai duoda peno tai, kad bent jau šiuo metu S. Skvernelis neatrodo įsipareigojęs R. Karbauskio „valstiečių“ partijos principams ir stengiasi labiau atrodyti kaip savarankiškas politinis žaidėjas. Tačiau jei jis turi platesnių politinių ambicijų, šis santykių su LVŽS neaiškumas kažkuria kryptimi turės išsispręsti – arba R. Karbauskis taps S. Skvernelio pavaduotoju, kas yra menkai tikėtina, arba S. Skverneliui gali tekti pasieškoti naujos politinės platformos. Kadangi Lietuvoje pastaruoju metu populiari nepartinė politika, S. Skvernelis kartu su D. Grybauskaite 2019–2020 m. galėtų sudaryti duumviratą ir kurti naują pusiau partinį judėjimą, kuris, pasitelkus kai kuriuos populiaresnius savivaldos lygmens politikus, laisvai pretenduotų į dar vieną triuškinamą pergalę 2020 m. Seimo rinkimuose.

Šis scenarijus ypač tikėtinas, jei S. Skverneliui pavyks prisiskirti visus teigiamus Vyriausybės darbus, o visą kritiką nukreipti į Seimo „valstiečių“ pusę, kurie būtų pavaizduoti kaip stabdantys Lietuvos pažangą ir reikalingas reformas.

reklama

Politologas: Skvernelio populiarumas ilgai neišsilaikys

Politologas Algis Krupavičius portalui Alfa.lt teigė, kad aukštą S. Skvernelio populiarumą galima būtų sieti tiesiog su „medaus mėnesiu“ po rinkimų tarp rinkėjų ir politikų. Kadangi pagrindinis „valstiečių“ veidas R. Karbauskis pastaraisiais mėnesiais buvo įsivėlęs į įvairius skandalus, tai natūralu, jog visuomenės simpatijos iš tų, kurie nusivylę tradicinėmis politinėmis partijomis, tenka S. Skverneliui.

„Premjero populiarumas atspindi „medaus mėnesį“ tarp visuomenės ir naujai suformuotos Vyriausybės. Kaip taisyklė, pirmais mėnesiais nuo ministrų kabineto veiklos pradžios premjero reitingai išauga lyginant su praėjusia Vyriausybe. Tačiau šis reitingas išsilaiko ribotą laikotarpį, nes vienaip ar kitaip Vyriausybė yra labai svarbi institucija, priimanti daug svarbių sprendimų, kurie paprastai nėra vienareikšmiškai vertinami visose visuomenės grupėse. Čia galioja taisyklė, kad visiems geras nebūsi. Dėl to būtų logiška laukti, kad ilgainiui premjero ir Vyriausybės populiarumas smarkiai mažės“, – kalbėjo politologas.

Pasak A. Krupavičiaus, kalbėti apie S. Skvernelio ir D. Grybauskaitės konfliktą dėl reitingų karaliaus dar anksti, kadangi skiriasi jų strateginės pozicijos. Prezidentės konfliktas su premjeru A. Butkevičiumi praėjusią Seimo kadenciją buvo grįstas tuo, kad A. Butkevičius galėjo būti realus jos konkurentas prezidento rinkimuose prieš trejus metus. Tačiau ateinančius dvejus metus Lietuvoje rinkimų nenumatoma, tad ir aukščiausių pareigūnų santykiai bent jau kol kas neturėtų būti konfliktiški.

„Prezidentė labiau stengėsi konkuruoti su praėjusiu premjeru A. Butkevičiumi dėl paprastos priežasties – jos laukė perrinkimas 2014 m., tad prieš šiuos rinkimus ji negalėjo leisti visuomenei suabejoti, kad ne ji yra numeris vienas politikas Lietuvoje“, – aiškino pašnekovas.