Šeimos drama: Švedijoje dukrą „pagrobęs“ ir parsiplukdęs lietuvis užtampytas po teismus

Elektrinis keltas
Elektrinis keltas
© Organizatoriai

Švedijoje gyvenusią dukrą, labai norėjusią grįžti į Lietuvą, be teisine globėja pripažintos motinos leidimo į tėvynę parsivežęs lietuvis buvo apkaltintas vaiko pagrobimu ir kelerius metus bylinėjosi teismuose – tokia istorija prieš keletą metų prasidėjo Mažeikių rajone, o neseniai joje savo žodį tarė Šiaulių apygardos teismas. Kaip bebūtų keista, šioje istorijoje dramatiškų siužeto vingių išvengta – kol kas teisėjai dukrą į Lietuvą parsivežusio tėvo nelaiko nusikaltėliu, kadangi, kaip patys konstatavo, dukros „pagrobimas“ nėra toks pavojingas poelgis, kad turėtų būti laikomas nusikaltimu.

2013 m. gegužę Mažeikių rajono apylinkės teismas nusprendė, kad mažametė R. E. dukra turi gyventi su motina. Tačiau po poros metų lietuvis nusprendė dukrą susigrąžinti neįprastais būdais – 2015 m. rugsėjo 30 d. vyras atvyko į atžalos mokyklą, esančią Švedijoje, pasirašė dokumentus dėl dukros išregistravimo, po kelių valandų sėdo į keltą ir su vaiku parplaukė į Lietuvą.

Kadangi į Lietuvą parvežta mergaitė dar nepilnametė, tiek jos, tiek jos šeimos narių tapatybes atskleisti draudžia Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas.

Toks poelgis R. E. užtraukė baudžiamąją atsakomybę – vyras buvo apkaltintas vaiko pagrobimu, už šį nusikaltimą jam grėsė laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pats R. E. savo kaltę neigė ir aiškino dukros negrobęs, bet vadovavęsis vaiko interesais – išsivežęs dukrą, kadangi ši nenorėjo gyventi Švedijoje.

Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad dukra pati tėvo prašėsi išvežama, – Švedijoje mergaitei buvo sunku dėl kalbos barjero, o ikiteisminio tyrimo metu ji pati pripažino, kad jau seniai norėjusi grįžti į Lietuvą, „pagrobimo“ dieną parašiusi tėčiui, jog šis ją parvežtų į Lietuvą.

reklama

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalį R. E. išteisino, konstatavęs, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, tačiau išteisinamajam nuosprendžiui prieštaravo tiek prokurorai, tiek įstatyminė vaiko globėja. Šiaulių apygardos teismui buvo pateikti skundai, prašant dukrą į tėvynę parsivežusį R. E. pripažinti kaltu ir nuteisti, taip pat priversti atlyginti padarytą žalą. Nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, įtikinti teisėjus teismo posėdžiuose buvo patikėta buvusiam Šiaulių apygardos prokuratūros vadovui Aivarui Povilaičiui.

A. Povilaitis

Anot prokurorų, nesvarbu, kokie buvo R. E. motyvai, vaiko paėmimas iš teisėto įstatyminio globėjo laikomas pagrobimu. Tuo metu lietuvio teiginiai, kad vadovavosi vaiko interesais, turėtų būti vertinami kaip gynybinė versija, kadangi su vaiko motina SMS žinutėmis susirašinėjęs R. E. puikiai žinojo, kad motina jam nesuteikė leidimo išsivežti atžalos iš Švedijos.

Prokurorai prašė R. E. už vaiko pagrobimą skirti 3766 eurų baudą, tačiau skundą, kaip minėta anksčiau, pateikė ir išvežto vaiko motina – ši per savo gynėją Vilių Jonaitį teigė, kad išteisinamasis nuosprendis yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas, o tėvas turėtų ne tik būti pripažintas kaltu, bet ir įpareigotas atlyginti 10 tūkst. eurų įvertintą žalą.

Nukentėjusiosios atstovas teigė, kad R. E. slapta ir dar apgaule išsivežė dukrą į Lietuvą, kadangi susirašinėjo su jos motina ir buvo gavęs aiškų atsakymą, jog atžalos išsivežti jam niekas neleidžia, tačiau šių draudimų jis nepaisęs. Taip pat teigta, kad šis pagrobimas turėjo skaudžių pasekmių tiek dukrai, tiek motinai, – į Lietuvą parvežta dukra tėvas praktiškai nesirūpina, kadangi dažnai būna Švedijoje, o pati mergaitė ėmė prastai mokytis, bastytis gatvėse ir beveik nustojo bendrauti su motina. Tuo metu pačiai motinai pagrobimo sukelti išgyvenimai atsiliepė sveikatai, galiausiai netgi teko ieškoti medikų pagalbos.

Tačiau tėvo pusėn stojo ir Šiaulių apygardos teismas. Teisėjai Boleslovas Kalainis, Alfredas Vilbikas ir Ernesta Montvidienė konstatavo, kad negalima aklai vadovautis siauru įstatymo apibrėžimu vertinant, ar padarytą veiksmą galima laikyti nusikaltimu, reikia paisyti ir protingumo reikalavimų – anot teisėjų, R. E. padaryta veikla paprasčiausiai nėra tokia pavojinga, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, o apie tai byloja surinkti įkalčiai.

Boleslovas Kalainis

„Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme R. E. paaiškino, kad dukra jam kurį laiką guodėsi, jog jai sunku gyventi ir mokytis Švedijoje, kad ji labai nori grįžti gyventi į Lietuvą, ypač po vasaros atostogų, kurias praleido Lietuvoje su tėvu. R. E. bendravo su dukters pedagogais Švedijoje, kurie jam patvirtino, kad K. yra sunku mokytis dėl kalbos barjero. Apie šias dukters problemas jis ne kartą kalbėjosi su N. E., kuri buvo sutikusi leisti dukrai grįžti į Lietuvą“, – pažymima teismo nutartyje.

Nors neseniai paskelbta Šiaulių apygardos teismo nutartis, kuria paliktas galioti išteisinamasis nuosprendis, įsiteisėjo iš karto, dukrą iš Švedijos parsivežusiam tėvui dar gali tekti savo teisybę įrodinėti Aukščiausiame Teisme.


reklama

Šeimos drama: Švedijoje dukrą „pagrobęs“ ir parsiplukdęs lietuvis užtampytas po teismus

Elektrinis keltas