Lolitą Zero Eurovizijon, karbauskininkus – Rusijon

Arkadijus Vinokuras
Arkadijus Vinokuras
  © Edvard Blaževič

Teigiantys, kad turime dvi Lietuvas, neklysta. Viena – kūrybinga, versli, pilna gyvenimo džiaugsmo, humoro, gebėjimo juoktis iš savęs. Tai šauniai parodė savo kūriniu Eurovizijos konkursui Lolita Zero (Gytis Ivanauskas). Kita – iš kurios bėgama į Vakarus. Mat ta senoji Lietuva niekaip neišsivaduoja iš rusiškai sovietinio mentaliteto, kurio išraiška yra baimė laisvei. Bailumas ir prisitaikėliškumas tampa išgyvenimo įrankiu. Bailus dirbs net ir juodžiausiai politinei sistemai. Kol, kitaip nei lenkai ir rumunai, kritinė dalis Lietuvos visuomenės vis dar bijos savo nuosavo šešėlio, jais naudosis slavišką dvasią iš Rusijos į Lietuvą vežantys karbauskininkai. Švediškas žodis „slav“ lietuviškai – vergas.

Ne veltui karbauskininkai susidėjo su save socialdemokratais vadinančiais veikėjais. Deja, iš politinės jėgos, aktyviai prisidėjusios prie Lietuvos įtvirtinimo svarbiausiose Vakarų demokratinėse struktūrose, teliko bestuburiai biurokratai, besižavintys ta pačia slaviška (vergo) dvasia. Kuo jie skiriasi nuo karbauskininkų? Šiandien niekuo. Šios koalicijos psichologinė išraiška yra konformizmas, fariziejiškumas. Tai neišprususių vidutinybių, nesivadovaujančių jokiais moraliniais principais, koalicija. Ji diktuoja Lietuvos dienotvarkę.

Tenka, regis, jau kalbėti bibliniais terminais, nes veidmainystė veržiasi per kraštus. Dar neatsitokėjus nuo Gretos Kildišienės skandalo, naujos ylos lenda iš maišo. R. Karbauskis, tas žaliasis, negeriantis moralumo etalonas, siejamas su alkoholio verslu Ispanijoje ir gali slėpti nuo VMI nekilnojamą turtą. Pamenate jo dievagojimąsi tema „gyvenu taip pat, kaip ir visi kiti“? Tuo pačiu metu Seimo pirmininko pavaduotoja Rima Baškienė jau atviru tekstu kviečia mokytis iš Rusijos dvasingumo. Jo mokytis pasiruošę ir pusė socialdemokratų frakcijos Seime. Gal visos šios koalicijos nariai turėtų tuojau pat aplankyti Ukrainą, žiauriai dvasingos Rusijos kariaunos bombarduojamą Avdijevką, kurioje galėtų gauti gerą putinišką dvasingumo pamoką?

Akivaizdu, kad vietinės reikšmės vidutinybės politikos elite stokoja erudicijos, bent kažkaip užtušuojančios tos erudicijos trūkumą. Jų kalbos rodo dvasinę tuštumą, kurios nei kiek neužpildė jų turimas išsilavinimas. Kyla pagrįstas klausimas, kuo tokia tuščiavidurė politinė jėga reformuos Lietuvos švietimą, pradedant nuo darželių ir pradinių klasių? Lietuvos mokyklos (su retomis išimtimis) nesugeba formuoti savimi pasitikinčios, skeptiškos, tolerantiškos, drąsios asmenybės. Ne vienas skandalas Lietuvos mokyklose parodė sovietų laikais formuotų mokyklų vadovų profesinį bei moralinį atsilikimą.

Suomijoje visai kitaip. Helsinkio švietimo skyriaus vadovė dr. Marjo Kyllönen, atsakinga už švietimo vadybos pertvarką Suomijoje, į klausimą „Kokį vieną patarimą duotumėte Lietuvai, pasiremdama Suomijos pavyzdžiu?“, atsako: „Paraginčiau galvoti apie tai, kaip pakeisti klasėse vykstančius procesus taip, kad moksleiviai imtų vaidinti aktyvų vaidmenį savo pačių mokymosi procese. Jei tai įvyks, pamatysite, kad moksleiviai taps labiau motyvuoti ir pradės labiau stengtis.“. (15min.lt). Taip buvo sukurta geriausia pasaulyje švietimo sistema, kurianti visavertį, sąmoningą, primityviems populistams atsispiriantį individą.

Kai Lietuvoje kalbama apie reformas, tuojau konstatuojamas lyderių ir lyderystės trūkumas. Ieškoma to trūkumo priežasties, nors ji visai šalia. Ji glūdi neišprususiose, bailiose vidutinybėse. Aukštojo mokslo diplomas neatlieka jokio vaidmens, nes vidutinybės asmeninės savybės neleidžia peršokti per savo nuosavą bambą. Norint, pavyzdžiui, sustabdyti tragišką piliečių bėgimą iš Lietuvos, būtinos drąsios socialinės ir švietimo reformos, keičiančios bendrą nusivylimą politiniu elitu į tikėjimą ateitimi Lietuvoje. Būtinos reformos, įprasminančios socialinį teisingumą didžiajai daliai Lietuvos gyventojų.

Tačiau vidutinybės reformų bijo, nes jos keičia saugias joms žaidimo taisykles, sukurptas švogerizmo pagrindu. Regis, šis ydingas mentalitetas perduodamas genais iš kartos į kartą, todėl politiko jaunumas automatiškai nesuteikia skaistumo garantijos. Tereikia gauti valdžią – tuojau prasideda didybės manijos priepuoliai. Jų išdava – draudimai, scholastiškai suprantamas šeimos ir gyvybės gelbėjimas, kritiškos žiniasklaidos puolimas, priešų paieška. Galiausiai bandoma sau pačiam ir visuomenei paaiškinti, kad ne kas kita, o kaip tik demokratiniai principai keliantys pavojų valstybei. O jau siekiant ją apginti, importuojamas putinistinis „dvasingumas“, kaip valstybės (ir savęs) suprantamas pateisinimas.

Todėl šios vidutinybės niekada nebalsuos už Lolitą Zero, nes šio herojaus drąsa, nesiskaitymas su autoritetais, autoironija, yra atviras spjūvis į jų dvasingumo parodiją bei pigų, lėkštą farsą. Lieka nebeaišku, ar šie žmonės sąmoningai taip elgiasi, ar jiems tiesiog taip gaunasi. Tad nieko kito nelieka, kaip palinkėti sėkmės Lolitai Zero Eurovizijoje, o karbauskininkų koalicijai – Rusijoje. Ten juos, kitaip nei Lietuvoje, supras, priglaus, patapšnos per petį.

P. S.: jeigu Lolita Zero nepateks į Euroviziją, nekaltinkite Rusijos. Kalta bus dvasinga karbauskininkų koalicija.