Avdijivka: kodėl vėl liejasi kraujas Donbase?

Alvydas Medalinskas
Alvydas Medalinskas
  © Karolis Kavolėlis / Alfa.lt

Praėjusią savaitę Donbase vėl suintensyvėjo kariniai veiksmai. Šį kartą jų epicentru tapo Ukrainos kontroliuojamas Avdijivkos miestelis, esantis arčiausiai vadinamosios Donecko liaudies respublikos širdies Donecko. Todėl artilerijos smūgių neišvengė ne tik Avdijivka, bet ir separatistų valdomas Donecko miestas.

Ukraina ne iš karto pripažino, kad jos pajėgos surengė atsakomąsias atakas. Iš pradžių tvirtino, jog kalbos apie artilerijos smūgius į Donecką, nuo ko kentė ir vietos civiliai gyventojai, yra noras tamsiomis spalvomis piešti Kijevo veiksmus.

Tačiau kai Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai pareiškė, kad būta abipusių atakų, teko su tuo sutikti. Be to, interneto erdvėje pasipylė vaizdai ir iš sugriautos Avdijivkos, ir iš artilerijos apšaudomo Donecko.

Žuvusiųjų, kareivių ir civilių, atrodo, būta tik prie Avdijivkos. Gal ir dėl to ši žinia visą laiką vyravo. Be to, po smūgių Avdijivkoje keliasdešimt tūkstančių žmonių buvo atsidūrę arti humanitarinės katastrofos, likę be šildymo butuose ar tik su labai minimaliu, be šviesos, vandens. O lauke temperatūra siekė jau ir 20 laipsnių šalčio.

Pradėjus skverbtis informacijai apie atsakomuosius smūgius Doneckui, Ukraina paskelbė žvalgybos informaciją su separatistų tarpusavio telefonų pokalbių stenograma, iš kurios aiškėja, kodėl nukentėjo ir šio miesto gyvenamieji rajonai.

Pasirodo, kad vietiniai vadai nusprendė savo atakas prieš Avdijivką surengti iš gyvenamųjų rajonų, tikėdamiesi, kad Ukraina nedrįs atsakyti, o jeigu tai padarys, sulauks tarptautinio pasmerkimo. Kol kas daugiausia pasmerkimo sulaukė Rusija.

Net ir būnant Donbase, per keletą dešimčių ar pusšimtį kilometrų nuo karinių veiksmų zonos neretai sunku pasakyti, kokios tiksliai teritorijos įvardintuose miestuose ar rajonuose apšaudytos. Tai gali tiksliai nustatyti tik ESBO stebėtojai. Ukrainos ar Kremliaus remiamų separatistų paskelbta informacija labai skiriasi.

Tačiau galima įvardinti priežastis, kodėl dabar įvyko toks aršus karinis susidūrimas prie Avdijivkos. Iš čia tampa aišku, kaip šioje konflikto stadijoje „mažosios arba vietinės“ geopolitikos interesai persipina su „didžiąja geopolitika“.

Ukrainoje neabejojama, kad būtent „didžiosios geopolitikos“ interesai galėjo lemti praėjusią savaitę tikru mūšiu virtusius karinius veiksmus prie Avdijivkos. Šios šalies politologai bei politikai pastebi, kad atakos susintensyvėjo prieš savaitę, sausio 29 d., kitą dieną po JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbio telefonu su Maskva.

Kas šiame pokalbyje galėjo būti sutarta, nuomonės skiriasi. Galimi du variantai: D. Trumpas vis dėlto jau galėjo palaikyti kitų Vakarų šalių vadovų išsakytą poziciją, jog Rusija turi liautis remti separatistus ir imti vykdyti Minsko susitarimus. Bet galėjo ir vienu ar kitu būdu parodyti, jog supranta Rusijos interesus Donbase, sakydamas, kad jam svarbiau susitarti dėl bendrų veiksmų kitose pasaulio dalyse. Ar tai būtų kova su ,,Islamo valstybe“, ar politika Irano, o gal ir Kinijos atžvilgiu.

Jeigu D. Trumpo pozicija vis dėlto buvo kietesnė, nei Kremlius tikėjosi, visai įmanoma, jog Maskva paskatino separatistus imtis aktyvesnių karinių veiksmų, siekdama išbandyti ne žodžiais Vašingtono pozicijų tvirtumą. Lygiai taip pat realu, kad ir Ukraina praėjusios savaitės Avdijivkos įvykius naudojo kaip poveikio priemonę D. Trumpui, stengdamasi stabdyti kalbas apie galimą ekonominių sankcijų atšaukimą Rusijai. Po Avdijivkos jam žengti tokį žingsnį būtų dar sunkiau.

„Didžiąją geopolitiką“ Avdijivkos įvykiuose galima įžvelgti ir suvokiant, jog po daugiau nei savaitės sueis dveji metai, kai buvo pasirašytas susitarimas „Minskas-2“. Rusija ne kartą tvirtino, jog šis susitarimas neveikia ir rodė norą išeiti iš jo. Tačiau jeigu ji tai padarytų savo iniciatyva, sulauktų labai stiprios Vakarų kritikos.

Kol kas visos Vakarų šalys, įskaitant ir JAV, ekonominių sankcijų klausimą Rusijai sieja būtent su Minsko susitarimais, o jos jau stipriai smogė Rusijos valstybei.

Rusijos ekspertų teigimu dėl ekonominių sankcijų ir dėl kritusių naftos kainų, kiekvienos Rusijos šeimos finansinė būklė vidutiniškai pablogėjo 15 procentų.

Panaikinus Minsko susitarimus, neliktų ir kabliuko, ant kurio laikosi sankcijos. Tačiau Kremliui reikia parodyti, kad Minsko susitarimus sužlugdė būtent Kijevas.

Vladimiras Putinas, komentuodamas įvykius Avdijivkoje, aišku, apkaltino Kijevą. Jo tvirtinimu, tai rodo, jog Minsko susitarimai neveikia, Ukraina jų nesiruošia vykdyti ir galvoja apie pasitraukimą. Taigi iš principo vėl viską apvertė aukštyn kojomis.

Ukrainoje tikrai yra siūlančių atsisakyti Minsko susitarimų, o prarastas teritorijas Donbase susigąžinti karine jėga, bet oficialusis Kijevas pripažįsta tik politinį kelią.

Vis dėlto būtent „vietinės geopolitikos“ interesai nulėmė, kad kariniai veiksmai suaktyvėjo Avdijivkoje. Šiame miestelyje, tiksliau, jo pramoninėje zonoje, įsikūrę Ukrainos kariuomenės daliniai yra grėsmė separatistų kontroliuojamai teritorijai. Iš čia Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali apšaudyti beveik trečdalį Donecko.

Be to, tas, kas kontroliuoja Avdijivką, o tiksliau, geros kokybės su dvipusiu judėjimu kelią tarp dviejų separatistų svarbiausių karo jėgos centrų: Donecko ir Horlivkos, iš prinipo turi raktą į karinių jėgų manevrą arba jo suvaržymą regione. Jeigu tuo gana kokybišku keliu iš Donecko iki Horlivkos karines pajėgas galima permesti per 20-30 minučių, tai išdaužytais aplinkeliais - tik per porą valandų.

Ukrainos pusė džiaugėsi, kad po karinių veiksmų prie Avdijivkos jiems lyg ir pavyko įgauti šio kelio kontrolę, bet, kaip pabrėžė Kijevas, tai buvo tik pasekmė, atsakas į separatistų išpuolį. Doneckas tvirtina, kad pulti pirmieji pradėjo ne jie, o Ukrainos kariuomenė, kuri būtent ir siekė pasistūmėti į priekį, įgaunant ir šio kelio kontrolę.

Nauja šiame karinio konflikto etape buvo tai, kad separatistų artilerija, atrodo, šį kartą nusitaikė ir į Ukrainos oligarchui Renatui Achmetovui priklausantį kokso chemijos kombinatą Avdijivkoje, kurio pajėgumai yra vieni didžiausiųjų Europoje.

Atsidūręs konflikto zonoje nuo pat 2014 metų, šis pramoninis objektas, kuris yra svarbus visai Rytų Ukrainai, iki šiol sulaukė tik atsitiktinių artilerijos smūgių iš anapus. To pasekmėje žuvo keletas įmonės darbuotojų, bet įmonė darbo nestabdė. Jos produkcija yra gyvybiškai reikalinga to paties R. Achmetovo valdomiems metalurgijos gigantams Zaporožėje, Krivoj Rohe ir Mariupolyje.

Dabar smūgiai kliuvo ir Avdijivkos įmonei. Tai sukėlė kalbų, kad arba separatistai, su kuriais iki šiol kažkokiu būdu sugebėjo rasti kalbą R. Achmetovas, bando siųsti signalą šiam Ukrainos oligarchui, arba per smūgius jo įmonei duoda ženklą visai Ukrainai, kuriai irgi yra labai svarbi viso šio anglies-metalurgijos komplekso veikla.

Avdijivkos kombinato apšaudymas sukėlė daug nerimo miestuose, kurių įmonių veikla priklauso nuo jo produkcijos tiekimo. Prabilta, kad šias įmones gali tekti stabdyti, o tai gali paliesti ne vieną dešimtį tūkstančių darbuotojų. Tačiau po to atėjo žinia, kuri gali būti gera iliustracija, rodanti, kaip viskas iki šiol yra persipynę Donbase.

Jeigu kombinatas Avdijivkoje kurį laiką negalės dirbti pilna jėga, koksą sutarta gauti iš įmonės Jenakijevo mieste, t.y. iš teritorijos, kontroliuojamos separatistų. Beje, iš tų teritorijų ir R. Achmetovas, ir bendrai Ukraina gauna ir aukštos kokybės anglį: antracitą. Ukrainos kontroliuojamoje šalies dalyje šios anglies rūšies nėra.

Aprašytos šiame straipsnyje aplinkybės rodo, kaip tampriai Donbase persipynė „vietos geopolitikos“ ir „didžiosios geopolitikos“ interesai. Karinių veiksmų suintensyvėjimą vienu ar kitu laikotarpiu apsprendžia, visų pirma, „didžioji geopolitika“, bet teritoriją, kur tai atsitinka, dažnai nulemia „vietos geopolitika“.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Ukrainos ir Lietuvos laiku įvyko pirmasis telefono pokalbis tarp JAV ir Ukrainos prezidentų, po kurio Baltieji rūmai paskelbė labai svarbų pareiškimą, išreiškiantį požiūrį, jog karas Donbase yra ne tarp Ukrainos ir separatistų, o tarp Ukrainos ir Rusijos. Kas žino, jeigu ne Avdijivkos įvykiai, ar toks telefono pokalbis, labai svarbus Ukrainai, būtų dabar įvykęs. Kijeve buvo jaudinamasi, kad iki šiol, per tas keletą savaičių po D. Trumpo inauguracijos, situacija Donbase ir bendrai Ukrainoje buvo aptarinėjama visai nedalyvaujant Ukrainos politikams.

Vadinasi, galima teigti, kad Avdijivkos įvykiai stipriai prisidėjo ir prie „didžiosios geopolitikos“ tikslų pasiekimo, kad ir kas bebūtų šių lokalių karinių veiksmų iniciatorius. Labai gaila tik, kad „didžiosios“ ir „vietos geopolitikos“ sankirtoje žūsta žmonės.

Specialiai Alfa.lt iš Ukrainos.