Sinkevičius: per trejus metus turime pasiruošti tapti ES donorais

Mindaugas Sinkevičius susitiko su prezidente
Mindaugas Sinkevičius susitiko su prezidente
  © Dmitrijus Radlinskas

Dabartinė mūsų priklausomybė nuo europinių pinigų verčia sunerimti. Pasekmes po 2020 metų galime stipriai pajusti, nes po trejų metų Lietuva turės parodyti, kaip gali savo jėgomis kurti ekonominę gerovę. Tik jau be Europos pinigų.

„13–14 metų džiaugiamės situacija, kai buvome gavėjai, bet ne donorai. Tačiau per likusius trejus metus turime ne tik galvoti, bet ir aktyviai veikti. Galim guostis, kad bus tų pinigų ir po 2020 m., nereikia čia taip gąsdintis, tačiau būtina susidėlioti priemones, kad iki 2020 m. taptume nepriklausomi nuo įdėjimų iš Europos Sąjungos“, – pastebėjo ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

Klausimas, kaip tai padaryti? Svarbiausia, anot ministro, nesivaikyti šou elementų, tačiau ruoštis iš principo artėjantiems pokyčiams su konkrečiais veiksmais. M. Sinkevičius įžvelgia tris pagrindinius namų darbus, kuriems būtina pradėti ruoštis.

Investicijų pritraukimas

„Investicinė aplinka turi keistis – tam bus dedamos visos pastangos tiek Vyriausybės, tiek mano asmeniškai. Aplinka turi pasikeisti į palankesnę, kad atsirastų konkuravimas, kad investuotojui būtų patrauklu atvykti.

Nereikia tokių šou elementų vaikymosi, kaip „Tesla“ atėjimas, bet iš principo reikia tiek teisinio reglamentavimo, tiek finansinių paskatų, tiek mokestinės aplinkos peržiūrėjimo“, – teigė ūkio ministras.

Vidaus reformos

„Turime 118 valstybės valdomų įmonių. Dalis jų yra valstybės įmonės, 77, kitos UABai, ABai. Šitą ūkį turime susitvarkyti, nes akivaizdžiai matome, kad kapitalo grąža iš mokesčių mokėtojų įmonių, bendrovių siekia tik apie 4 proc., o rinkoje kapitalo grąža apie 7–8 proc. Tai kažkur veikiame neefektyviai“, – pastebėjo M. Sinkevičius.

Darbo jėgos ir talentų pritraukimas

„Akivaizdu, kad susiduriame su darbo jėgos trūkumu, ir perspektyvoje tai turėtų tiktai augti. Daromas kelias į Lietuvą įleisti kvalifikuotos jėgos: Ūkio ministerija užsiims talentų pritraukimu. Turime nemažai išeivijos, kurie baigę gerus universitetus ir galbūt galvotų grįžti į Lietuvą, tačiau tam turime paruošti dirvą, kad jie norėtų čia atvykti.

Kai kam grįžimo barjeras yra dėl pinigų, kai kam reikalingos socialinės garantijos, taip pat yra vaiko darželio klausimai, t. y. darželyje mokytis anglų kalbos, tačiau dabar tokių galimybių nėra. Tai yra kliūtis susigrąžinti išvykusį, kuris galbūt norėtų grįžti“, – sakė M. Sinkevičius.

Taip pat ministras užsiminė, kad tarp prioritetų – emigracijos stabdymas, kad lietuviai neišvažiuotų iš šalies. „Turi būti sudarytos galimybės neišvykti, bet grįžti“, – akcentavo jis.

Reformų darymas – duobė, tačiau tikėti verta

Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, sutinka, kad reikia sustiprinti valstybės ekonominį stuburą – investicijos, darbo jėga, mokestinė aplinka, biurokratija. Vis dėlto lieka klausimas, kaip Lietuvai sustiprėti, kad po 2020 metų europinių pinigų išvis nereikėtų.

„Dar yra laiko padaryti šias reformas, tačiau jų darymas yra duobė – tiek finansinė, tiek išteklių“, – priminė R. Dargis.

Jo teigimu, kriziniu laikotarpiu verslas sugebėjo prisitaikyti prie pokyčių: „Susimažino, efektyvino gamybą, to dėka Lietuva atsistatė – atstatė eksportą, BVP , ir tik todėl, kad pramonė turėjo atsparumą ir sugebėjo vėl padidinti žmonių skaičių.“

Deja, to paties pasakyti apie valstybę LPK prezidentas negalėjo.

„Pažiūrėkime į valstybę – per visą tą laikotarpį nei ji sumažino žmonių skaičiaus, nei sutvarkė biurokratinių dalykų, nei mokestinių dalykų. Mes turime jau tokią įsisenėjusią ligą, tačiau noriu tikėti, kad ši Vyriausybė, turėdama tokį pasitikėjimą, Seime iš esmės užsiims tuo, ko labiausiai reikia, – prognozuojamumu, investicinės aplinkos tvarkymu, kad turėtume kažkokį tikėjimą, nes atrodo, kad to tikėjimo nebeturi net vaikai. Gerai, jei šitie darbai bus atlikti“, – sakė LPK prezidentas.

Verslininkai pastebėjo, kad dabartinei valdžiai reikalingas aiškus planas, kaip užtikrinti tvarų šalies ekonomikos augimą, nes ateinantys treji metai gali būti lemtingi verslui.