Kaip bankų siūlomi pokyčiai palies kiekvieną iš mūsų

Eurai
Eurai
© Pixabay.com

Paskutinis žiemos mėnuo pažymėtas pokyčiais Lietuvos bankų ir kredito unijų klientams. Būtent nuo vasario 1-osios kredito įstaigos privalo savo klientams pasiūlyti vadinamuosius paslaugų krepšelius, kuriuos galima pasirinkti pagal savo poreikį už fiksuotą mėnesinį mokestį.

Lietuvos bankas (LB) teigia, kad šie kainodaros pokyčiai perstums galios centrą. Taip pat viliamasi, kad tai nebus paskutiniai pokyčiai, paliesiantys klientus. Jau anksčiau LB vadovybė išreiškė viltį, kad su paslaugų krepšeliais klientams bus pasiūlyta ir dar viena laukiama paslauga – pinigų išgryninimas vienodomis sąlygomis bet kuriame Lietuvos bankomate nepriklausomai nuo banko, kurio paslaugomis klientas naudojasi.

Tačiau apie pastarąją paslaugą kol kas kalbama labai atsargiai. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) teigimu, galimybė išgryninti pinigus bet kuriame bankomate galėtų būti įgyvendinta tik tada, kai bus įvertinta, ar bankomatų sujungimas į bendrą tinklą Lietuvoje patiems bankams duotų apčiuopiamos naudos.

Lietuvos banko keliami reikalavimai

Nuo šiol bankai ir kredito unijos savo klientams privalo pasiūlyti visų būtiniausių paslaugų krepšelį už ne didesnį nei 1,5 Eur mėnesinį mokestį. LB banko įvardintame būtiniausių paslaugų krepšelyje yra įvardyti 7 punktai.

Banko paslaugų krepšelis

„Su pagrindine mokėjimo sąskaita verčiame naują lapą mokėjimų rinkoje. Nebelieka apmokestinimo už kiekvieną krustelėjimą. Nustatytas būtinasis krepšelis ir apribota jo kaina, taigi mokėjimo paslaugos tampa labiau prieinamos“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Jo teigimu, prieš patvirtindamas būtiniausių paslaugų paketą Lietuvos bankas atidžiai analizavo šalies gyventojų mokėjimo įpročius, todėl būtiniausių paslaugų krepšelio struktūra atitiks esminius daugelio klientų poreikius.

Krepšelių sudėtys ir kainos skelbiamos bankų ir kredito unijų interneto svetainėse. Užsisakyti sau tinkamą mokėjimo paslaugų krepšelio planą visi bankų klientai, tarp jų ir socialiai remtini asmenys, gali internetu, naudodamiesi e. bankininkystės paslauga, arba apsilankę banko ar kredito unijos skyriuje.

Bankai pasistengė

Kai kurie Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai dar prieš keletą mėnesių savo klientams pasiūlė pirmuosius paslaugų krepšelius, kiti tai padarė šiek tiek vėliau.

„Swedbank“ pasiūlys klientams du pagrindinius paslaugų planus, kurie skirsis nemokamo išgryninimo bankomatuose limitais.

Bankų krepšeliai

„Pagal atliekamų pervedimų skaičių banko padalinius jau senokai aplenkė ne tik interneto bankas, bet ir išmanioji banko programėlė. Šiandien jau 98 proc. visų mokėjimų yra elektroniniai. Tai parodo, kad toks atsiskaitymo būdas jau nebėra alternatyva, tai būtinas kasdienio finansų tvarkymo elementas. Paslaugų planai klientams leis nebeskaičiuoti, kiek kainuoja kiekvienas pervedimas ar sąskaitos apmokėjimas“, – komentavo „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

Nuo praėjusių metų lapkričio 1 dienos įsigaliojo ir nauja DNB banko kainodara, o aktyviems banko klientams bus siūloma pasirinkti labiausiai jo poreikius atitinkantį mokėjimo krepšelį ir vietoje įvairių skirtingų įkainių mokėti vieną fiksuotą sumą per mėnesį.

Bankų krepšeliai

„Prieš kelis mėnesius DNB banko užsakymu atlikta apklausa parodė, kad gyventojams bankų kainodara yra per sudėtinga, todėl jie dažnai nežino, kiek moka už bankų paslaugas. Atsižvelgdami į tai nusprendėme, kad, sudėliojus skirtingų paslaugų įkainius į paslaugų krepšelius, kainodara taps daug paprastesnė ir suprantamesnė. Šis sprendimas sutiktas itin palankiai: nors krepšelių kainodara startuoja nuo lapkričio, šią paslaugą iš anksto užsisakė jau beveik 50 tūkstančių mūsų klientų“, – sakė DNB banko Kasdienių paslaugų departamento vadovė Miglė Pletkuvienė.

Nuo praėjusių metų gegužės 18 dienos pasikeitė ir banko „Citadele“ paslaugų įkainiai. Už fiksuotą 1 Eur mėnesinį mokestį „Citadele“ kortelės turėtojai taip pat gauna tam tikrą paslaugų paketą.

Bankų krepšeliai

Nuo 2017 m. vasario 1 d. SEB bankas pakeitė paslaugų planų kainodarą ir savo privatiems klientams siūlo bene patį plačiausią paslaugų krepšelio spektrą.

Bankų krepšeliai

„Paslaugų planas yra skirtas dažnai mūsų banko paslaugomis besinaudojančiam klientui, kuris nori sumaniai tvarkyti kasdienius savo finansus ir sutaupyti. Į paslaugų planą yra įtrauktos visos reikalingiausios banko paslaugos, padedančios pajamas ir išlaidas tvarkyti patogiau, ir jis kainuoja pigiau, nei perkant šias paslaugas atskirai. Atsižvelgdami į tai, kad vis daugiau klientų nori paslaugomis naudotis elektroninėje erdvėje, į paslaugų planus nuo šiol įtraukėme neribotą skaičių pervedimų internetu eurais į SEB banką, kitus Lietuvos ar ES ir EEE šalių ar Šveicarijos bankus“, – sakė SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis.

Turi patarimų

LB banko nuomone, būtiniausių paslaugų krepšelis paskatino reikšmingų kainodaros pokyčių visoje rinkoje.

„Su nauja paslauga ir pasikeitusia kainodara galios centras slenkasi į klientų pusę. Išnykus įskaitymo mokesčiams, o kredito įstaigoms už fiksuotą kainą siūlant neribotus mokėjimus, nebelieka poreikio turėti kelias sąskaitas keliose kredito įstaigose. Klientas tampa laisvas rinktis, o bankai dėl laisvesnio kliento turės labiau pakovoti“, – sakė V. Vasiliauskas.

Pasak jo, pastangas patraukti klientą įrodo pastarieji pokyčiai rinkoje, kai bankai vienas per kitą ėmė siūlyti dosnius mokėjimo planus. O kai kurioms gausioms socialinėms grupėms, pavyzdžiui, senjorams ar jaunimui, pasiūlyta galimybė būtiniausias paslaugas, įskaitant neribotus el. pervedimus, mokėjimo kortelę ir grynųjų pinigų pasiėmimą, gauti už mažesnį komisinį atlyginimą ar net nemokamai.

Vartotojams, turintiems mokėjimo sąskaitų keliose kredito įstaigose, patartina apsispręsti, ar jiems būtinos kelios turimos sąskaitos, ypač jeigu joms taikomi administravimo mokesčiai. Gali būti racionalu nereikalingas sąskaitas tiesiog uždaryti ar pasinaudoti sąskaitos perkėlimo paslauga.

Ne prievolė

Klientai, sužinoję apie bankų pokyčius, sunerimo, kad tai tėra tik dar vienas bankų būdas didinti sau pelną. „Už visas banko paslaugas nesusidarydavo ir euro (kortelės aptarnavimo mokestis, atlyginimo įskaitymas, vienas kitas pervedimas, SMS žinutė). Dabar už turimas 2 sąskaitas suplosiu mažiausiai 3 eurus. Ačiū LB ir Vasiliauskui už rūpestį“, – naujienų portale Alfa.lt skundėsi vienas skaitytojas.

LBA atstovai akcentuoja, kad naudojimasis pagrindinės sąskaitos mokėjimo paslaugų krepšelio paslauga nėra privaloma klientams, jie gali laisvai rinktis iš kitų bankų ar kredito unijų siūlomų alternatyvų.

Tik būtina žinoti, kad tuo atveju, jeigu nebus pasirinktas joks krepšelio planas, už naudojamas atskiras paslaugas (sąskaitos administravimo mokestį, pinigų pervedimą ir kt.) reikės mokėti pagal kredito įstaigų nustatytus įkainius.

Maža to, nuo vasario 1-osios, įsigaliojus pakeistam Mokėjimų įstatymui, vartotojai galės be jokių kliūčių atsisakyti mokėjimo sąskaitos sutarties, susietos su kredito sutartimi ar kitu produktu, jeigu bus bloginamos mokėjimo paslaugų teikimo sąlygos, pavyzdžiui, didinami įkainiai ir pan.

Apie bendrą bankomatų sistemą kalba atsargiai

LB atstovai jau gerokai anksčiau išreiškė norą, kad netolimoje ateityje bankai sujungs bankomatus į bendrą tinklą, o pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšeliu besinaudojantys vartotojai numatytą sumą galės išsigryninti be papildomų mokesčių bet kuriame bankomate.

LBA prezidentas Stasys Kropas kalbėjo, kad toks planas dėl bankomatų pertvarkos yra svarstomas, bet tvirtinti, kad jis tikrai bus realizuotas, kol kas dar negalima.

„Siekis, kad bankomatai Lietuvoje būtų sujungti į bendrą tinklą, yra. Šiuo metu vykdoma galimybių studija ir sudaryta darbo grupė dėl šio projekto įgyvendinimo. Kad projektas būtų sėkmingas, bankai turi matyti realią ekonominę naudą. Taip pat turi ne pablogėti, o pagerėti teikiamų paslaugų kokybė bei klientų pasitenkinimas“, – naujienų portalui Alfa.lt kalbėjo pašnekovas.

Kadangi tokiai bankomatų pertvarkai pasirengti bei įgyvendinti reiktų išties nemažai laiko, kol kas yra numatytas preliminarus vienų metų pereinamasis laikotarpis, per kurį LB stebės padėtį šioje srityje kartu grįžtant prie klausimo tolesnio svarstymo šių metų birželio mėnesį.

Kaip bankų siūlomi pokyčiai palies kiekvieną iš mūsų

Eurai
+2