Registrų centras – Sabaliausko tvirtovė, neįveikiama jau du dešimtmečius

Registrų centras
Registrų centras
  © Edvard Blaževič

Beveik du dešimtmečius valstybės įmonei Registrų centrui vadovaujantis Kęstutis Sabaliauskas laikosi tvirtai įsikibęs savo posto. Jo iš posto nesugeba išversti nei korupcijos skandalai, nei besikeičiančios vyriausybės, nei prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimai. Jų buvo jau ne vienas.

Visgi panašu, kad prezidentei trūko kantrybė. K. Sabaliausko ir Registrų centro veiklą D. Grybauskaitė kiek anksčiau aptarė su tuomet dar tik kandidate į teisingumo ministres Milda Vainiute, o prezidentės teisininkai jau paruošė pataisas, kurios užkirstų kelią tokiam ilgalaikiam vadovų užsisėdėjimui.

Atsižvelgiant į valstybės vadovės raginimus, būtų galima tikėtis teisingumo ministrės M. Vainiutės reakcijos. Ji turi prezidentės užnugarį, o ir Registrų centro valdyboje dabar atsirado dvi žiojinčios skylės, kurias reikia kažkam užpildyti.

Skandalai iš posto neišverčia

Pastaruosius kelerius metus virš Registrų centro kaupėsi korupcijos debesys. Dar praėjusių metų sausio mėnesį Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nustatė, kad ši valstybės įmonė, pirkdama informacinių technologijų paslaugas iš „Alna software“, nekontroliavo, kiek tų paslaugų tiekėjas realiai suteikė, todėl tiesiog mokėjo už didesnį valandų skaičių, nei paslaugų teikėjas gali pagrįsti.

„Panagrinėjus, ar nupirkta paslaugų ir tos valandos, kurios skirtos vienam ar kitam programavimo darbui atlikti ar sistemos vystymui, atitinka poreikį, paaiškėjo, kad Registrų centras nekontroliuoja realaus laiko sąnaudų tam ar kitam darbui, tai reiškia, kad tiekėjas gali prirašyti daugiau valandų ir, nepagrįsdamas, kad tų valandų reikia, teikti apmokėjimui sąskaitas“, – tuomet sakė VPT direktorė Diana Vilytė.


VPT įtarė, kad „Alna software“ galėjo būti permokėta daugiau nei 100 tūkst. eurų. Registrų centro vadovas jau anksčiau buvo įsivėlęs į skandalą, kai su šios įmonės vadovais keliavo po Naująją Zelandiją ir Australiją. Pastebima, kad beveik visais atvejais privatus verslas už informacinių technologijų (IT) paslaugas moka mažiau nei valstybinės įstaigos.

K. Sabaliauskas yra paslydęs ir daugiau kartų. Jis buvo pripažintas supainiojęs viešuosius ir privačius interesus, kai pasirašė sutarčių už 600 tūkst. eurų su įmone, kurioje tuo metu dirbo jo žmona.

Maža to, Generalinė prokuratūra tyrė itin stambią aferą, kai K. Sabaliausko dėka ant valstybei priklausančios žemės išdygo privačiai bendrovei priklausančių dangoraižių. Tuomet tyrimas užtruko iki senaties, o vėliau išaiškėjo, kad tyrimui vadovavusi prokurorė bylą nutraukė, pasitraukė iš pareigų ir įsidarbino Registrų centre.

Prezidentė laikosi savo pozicijos

„Ekonomikos vystymuisi svarbu modernizuoti ir atpiginti Valstybės turimus duomenis. Tačiau kol kas valstybinė įmonė Registrų centras už viešų duomenų teikimą susižeria dešimtis milijonų eurų“ , – savo metiniame pranešime pernai kalbėjo D. Grybauskaitė.

Tai tebuvo tik vienas iš daugelio jos pasisakymų apie šią valstybinę įmonę ir jos vadovą K. Sabaliauską. Dar prieš Kalėdas su ministrų kabinetu susitikusi prezidentė aptarė naujos Vyriausybės darbus, o susitikime vėl buvo minimas Registrų centras.


„Jis (valstybinių įmonių ir įstaigų valdymas – red. past.) turi būti efektyvus, bet pirmiausiai skaidrus ir garantuoti pajamas valstybei. Kol kas matėme atvirkštinę tendenciją <...>. Turime įsisenėjusią problemą įvairių duomenų bazėse, taip pat Registrų centrą, kur, norint įdėti vieną ar kitą dokumentą ar duomenis, net valstybinės įstaigos turi mokėti dideles sumas“, – po susitikimo kalbėjo D. Grybauskaitė, kuri akcentavo, kad ydinga praktika, kai valstybinių įmonių vadovai savo postuose dirba ilgus metus, turi baigtis.

Apie tai naujienų portalui Alfa.lt dar kartą akcentavo prezidentės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė, kuri teigė, kad konkrečiai apie pertvarkų poreikį Registrų centre buvo kalbama su M. Vainiute: „Prezidentė pasisako už kadencijų ribojimą visose valstybinėse įmonėse ir įstaigose. Pertvarkos ir vadovų rotacija Registrų centre yra pribrendusios jau seniai, tą prezidentė pabrėžė ne kartą, tai buvo aptarta ir susitikime su teisingumo ministre prieš jos paskyrimą.“

Nors nuo minėto susitikimo spėjo nutekėti nemažai vandens, vis dėlto kol kas naujoji teisingumo ministrė neskuba imtis konkrečių veiksmų ir iš prezidentės užsitarnauti pliuso.

Atliekamas auditas

Valstybinės įmonės Registrų centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Teisingumo ministerija, kuri yra atsakinga už vadovo paskyrimą bei valdybos suformavimą. Vienas iš į valdybą deleguojamų asmenų įprastai būna teisingumo viceministras.

Po praėjusių metų pabaigoje kilusio skandalo dėl vairavimo išgėrus fakto galimo nuslėpimo jau buvęs socialdemokratas Julius Pagojus, tuometis teisingumo viceministras ir Registrų centro valdybos pirmininkas, pasitraukė iš savo posto.

Kaip naujienų portalui Alfa.lt patvirtino viceministras Justas Pankauskas, kuruojantis Registrų centro darbą, vietoje J. Pagojaus Registrų centro valdyba pirmininku išsirinko Algirdą Stasį Vėgėlę.

Be J. Pagojaus, valdyboje yra atsilaisvinusios dar dvi laisvos vietos. Pasak J. Pankausko, artimiausiu metu bus paskelbta atranka užimti dviem laisvoms vietoms valdyboje. Nepaisant to, Registrų centro valdyba iš naujo formuojama nebus.

Pasiteiravus, kaip naujoji teisingumo ministrė vertina Registrų centro veiklą ir patį K. Sabaliauską, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius prieš mėnesį Alfa.lt informavo, kad „ministrė dar nėra išsamiai susipažinusi su Registrų centro darbu, todėl kol kas negali objektyviai vertinti šios institucijos veiklos“.

Praėjus minėtam laikotarpiui, situacija pernelyg į priekį nepasistūmėjo. Tiesa, teisingumo viceministras pranešė, kad M. Vainiutė planuoja apsilankyti Registrų centre artimiausiu metu.

„Kitą savaitę ministrė ketina lankytis Registrų centre ir aptarti šios institucijos veiklą. Vasario mėnesį bus pateiktos Registrų centro veiklos audito išvados, ministerijos vadovybei susipažinus su jomis, bus priimti sprendimai dėl galimų permainų Registrų centre“, – teigė jis.

Registrų centras nedaro to, ką turėtų

Liberalas Remigijus Šimašius, buvęs teisingumo ministras, yra puikiai susipažinęs su Registrų centro veikla ir yra dirbęs su K. Sabaliausku. Naujienų portalo Alfa.lt redakcijoje apsilankęs dabartinis Vilniaus miesto meras pripažino, kad jam Registrų centro problemos gerai žinomos.

„Šiuo atveju, vertinant iš IT politikos bei registrų politikos ir visų institucijų, kurios tai įgyvendina, turbūt problemos yra visur ir labai didelės. Ir labai ilgalaikė problema buvo, kad nė viena kita institucija apskritai jokio projekto nesugeba realizuoti, išskyrus Registrų centrą. Bet Registrų centras pats, tai, mano atrodo, reikalauja didelių pokyčių, atsinaujinimo ir atsišviežinimo. Lygiai taip pat ir bendrai IT politika. Nes aš matau elementariai tiesiog per daug išleidžiamų pinigų projektams, kurie vienas su kitu nesuderinami“, – kalbėjo R. Šimašius.


Kalbėdamas politikas kaip Vilniaus meras akcentavo, kad dabartiniu momentu savivaldybėje yra kuriami visai kiti standartai ir kita politika: „Einame atvirų duomenų principu, ko Registrų centras, deja, nedaro, o turėtų daryti.“ Vertindamas paties Registrų centro vadovo K. Sabaliausko darbą, R. Šimašius neneigė, kad ilgamečiam valstybinės įmonės vadovui savo postą reikėjo palikti gerokai anksčiau.

„Aš manau, kad jisai buvo geras vadovas ir galbūt yra dar geras vadovas, bet įstaigai vis tik reikėtų atsinaujinimo. Tai nereiškia, kad reikėtų nurašyti žmogų (Kęstutį Sabaliauską – red. past.), kad jisai blogai dirba, bet reikėtų vis dėlto naujo vėjo šitoj srity“, – dėstė buvęs teisingumo ministras.

Prezidentė paruošė ginklą

Vieša paslaptis, kad ilgametis Registrų centro vadovas turi užnugarį valdžioje. Pilkasis kardinolas, kuris tvirtai stovi už K. Sabaliausko nugaros, yra buvęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Jis taip pat jau ne kartą kratėsi kritikos bei prezidentės raginimų pertvarkyti Registrų centrą ir paskirti naują vadovą.

Tačiau J. Bernatonis jau nėra teisingumo ministras. O kol naujoji teisingumo ministrė bando įsivažiuoti į naujas pareigas, savo ėjimą šachmatų lentoje žengė D. Grybauskaitė.

Prezidentė sausio pradžioje pranešė teikianti įstatymų pataisas, ribosiančias valstybės ir savivaldybės įmonių bei akcinių bendrovių vadovų darbo metus.

Remiantis naujomis įstatymų pataisomis, valstybės ir savivaldybių įmonių bei valstybės ir savivaldybių valdomų akcinių ir uždarųjų bendrovių vadovams įvedamos 5 metų kadencijos bei nustatoma, kad tas pats žmogus negali eiti vienos įmonės vadovo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Baigęs dvi kadencijas vienoje įmonėje, vadovas galės dalyvauti kitų įmonių rengiamuose konkursuose.

Pagrindinis prezidentės teikiamų pataisų tikslas – naujų saugiklių nuo korupcijos, piktnaudžiavimo tarnyba įvedimas. Kaip kalbėjo šalies prezidentė, „amžini vadovai“ susigyvena su politikais, tampa neprincipingi, neskaidrūs ir valstybės interesus iškeičia į atskirų partijų ar politikų naudą.

Apie „savų“ susodinimą į valstybines įstaigas kalbėjo ir premjeras Saulius Skvernelis. „Mes nesame įdarbinimo agentūra, partijos nariai tą puikiai žino nuo pirmos dienos. Yra kitokios žaidimo taisyklės. Kol būsiu premjeras, nei Vyriausybė, nei jai pavaldžios įstaigos nebus įdarbinimo agentūromis partiečiams“, – laidoje „Dėmesio centre“ anksčiau dėstė ministras pirmininkas.