Verslininkų patarimas ūkio ministrui – skatinti investicijas į didesnę pridėtinę vertę kuriančius sektorius

Verslininkų patarimas ūkio ministrui – skatinti investicijas į didesnę pridėtinę vertę kuriančius sektorius
Verslininkų patarimas ūkio ministrui – skatinti investicijas į didesnę pridėtinę vertę kuriančius sektorius
  © Organizatoriai
Alfa.lt
2017-01-24 12:54

Investicijų pritraukimas į Lietuvą, inovacijų skatinimas ir valstybės įmonių pertvarka bus pagrindiniai ateinančių metų Ūkio ministerijos prioritetai – apie tai susitikime su verslo atstovais teigė ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

„Investicijoms pritraukti skirsime ypatingą dėmesį. Tam stiprinsime agentūros „Investuok Lietuvoje“ pajėgas, bus priimti papildomi ekspertai, kurie užsiims didelių tarptautinių bendrovių pritraukimu į Lietuvą. Tai nebus bandymas kalbinti vien tik „Tesla“ ar apsiriboti automobilių pramone, mūsų tikslas – pritraukti įvairių tarptautinių verslo korporacijų “, – sakė M. Sinkevičius.

Ūkio ministerija taip pat planuoja pertvarkyti ir verslumo skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ veiklą, nustatant aiškesnes veikimo kryptis ir atsisakant perteklinių funkcijų.

„Norime matyti stiprią veikiančią įstaigą, turinčią aiškius siektinus tikslus. Taigi turime išgryninti tas kryptis, kuriomis „Versli Lietuva“ turėtų vadovautis ateityje – ar tai būtų verslumo skatinimas, ar startuolių vystymas. Norėtume matyti ir aktyvų verslo indėlį, siūlant galimas kryptis. Tai padės išvengti veiklos chaoso, kai prisiimama įvairių funkcijų, o paskui su jomis nesusitvarkoma“, – argumentavo M. Sinkevičius.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus sakė, kad konfederacija turi gerą ilgalaikę bendradarbiavimo patirtį su Ūkio ministerija. Jis išreiškė viltį, kad verslas ir ekonomikos klausimus kuruojanti ministerija toliau sėkmingai dirbs kartu.

„Turime siūlymų, kaip efektyvinti valstybės įmonių veiklą: reikia atskirti šių įmonių vykdomas viešojo administravimo funkcijas nuo komercinių. Valstybė neturi konkuruoti su verslu per savo valdomas įmones, teikdama joms paramą konkurencinėje kovoje, kaip tai vyko Lietuvos geležinkeliuose, Lietuvos radijo ir televizijos centre. Valstybės funkcija yra verslo sąlygų reguliavimas, todėl ji pati neturėtų dalyvauti versle.

Norėtume matyti pokyčius ir viešųjų pirkimų reguliavime. Esamoje sistemoje akivaizdžiai reikia reformų. Pirkimai stringa dėl konkursus pralaimėjusių įmonių piktnaudžiavimo teise: konkursų rezultatai skundžiami, bylų nagrinėjimas užsitęsia ilgus metus ir projektai lieka neįgyvendinti. Turi būti atsisakyta dabar vyraujančios orientacijos į mažiausios kainos kriterijaus taikymą, reikėtų labiau siekti ekonominio naudingumo kriterijaus.

Ypač tai aktualu medicinos diagnostikos įrangos ir reagentų įsigijimams valstybinėse gydymo įstaigose. Dėl pigesnių ir mažiau kokybiškų reagentų gali nukentėti atliekamų tyrimų rezultatai, pacientams gali būti nustatomos netikslios diagnozės ir skiriamas netinkamas gydymas. Dėl to žmonių gyvybei net gali kilti pavojus, o jų gydymas taps komplikuotas ir brangus. Suprantama, šiems pokyčiams reikalinga politinė valia“, – sakė V. Sutkus.

Profesorius Vladas Bumelis, bendrovės „Biotechpharma“ vadovas, retoriškai klausė, ar Vyriausybė neturėtų peržiūrėti savo strateginių krypčių ir nukreipti investicijų ten, kur sukuriama didesnė pridėtinė vertė ir gaunama ekonominė nauda.

„Mes galėtume padėti Vyriausybei nustatant racionalias ekonomikos plėtros kryptis. Jau dabar turime pavyzdžių, kai apie šimtą darbuotojų turinčios įmonės sumoka pelno mokesčio daugiau nei didieji pramonės gigantai. Savo energiją Vyriausybė turėtų nukreipti į tai, kas ateityje gali atnešti daugiau mokesčių į biudžetą“, – sakė V. Bumelis.

Profesorius pabrėžė, kad biofarmacijos bendrovė „Sicor Biotech“ praėjusiais metais sumokėjo 19,73 mln. eurų pelno mokesčio – tai daugiau nei kitos pramonės įmonės. Pati bioekonomikos pramonė, kuri šiuo metu kuria apie 2 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto, turi didelį potencialą augti.

LVK prezidiumo narys Julius Niedvaras atkreipė dėmesį, kad Lietuvos gynybos pramonei nėra skiriamas deramas dėmesys. Gynybos pramonę kuruoja dvi skirtingos ministerijos, kurios atskirai užsiima gynyba ir atskirai pramone.

„Neseniai priimtoje Nacionalinio saugumo strategijoje daug kalbama apie gynybą, bet kad ir kaip mes prieštaravome ir bandėme įrodinėti, ten neliko žodžio „pramonė“. Lietuvoje yra kelios dešimtys įmonių, kurios savo veiklą plėtoja krašto apsaugos sistemoje, gynybos pramonės užsakymai siekia apie 300 mln. eurų ir yra galimybė sukurti nemažai darbo vietų. Tai sritis turinti daug potencialo, tačiau trūksta strateginio valstybės požiūrio“, – teigė J. Niedvaras.

Pasak jo, ES susidomėjimas gynybos pramone didėja, todėl Lietuva tam irgi turėtų skirti deramą dėmesį, nes nupirkti šarvuočiai bus taisomi ne Lietuvoje, bet Vokietijoje.

M. Sinkevičius teigė, kad gynybos pramonės klausimai jį taip pat domina, jau dabar Lietuvoje lankosi nemažai Izraelio gynybos įmonių atstovų, planuojamas atsakomasis vizitas į šią šalį.