Pasiūlymas smurto apibrėžimus svarsčiusiems parlamentarams: nedvejok bausti vaiko

Pataisos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui kelia aistras – Seimui vėl pradėjus jas svarstyti, prie parlamento vyko du protestai, o politikus užplūdo žmonių, raginančių pataisų nepriimti arba atvirai pasisakančių už fizines bausmes vaikams, laiškų lavina. Galų gale nutarta pataisų svarstymą atidėti iki pavasario sesijos.

Nuo plakimo rykšte nemirs

„Nedvejok bausti vaiko, nes nuo plakimo rykšte jis nemirs“; „Kadangi esu pakankamai gerai išstudijavęs Bibliją, žinau dvasinius principus. Jeigu balsuosite už tai, kad auklėjant vaiką būtų negalima naudoti fizinių bausmių, tos bausmės kris ant jūsų, jūsų vaikų ir jūsų vaikų vaikų“ – laiškų su tokiomis ir panašiomis citatomis lavina Seimo narius užplūdo prieš vėl imantis svarstyti parlamentarų Dovilės Šakalienės, Mykolo Majausko ir Roberto Šarknicko inicijuotą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą ir pakeitimus.

Raginantys nepriimti smurto prieš vaikus apibrėžimus aiškinančių pataisų laiškai jau kelias dienas užkemša ir kitų Seimo narių elektroninio pašto dėžutes. Kelių laiškų turiniu socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijusi Žmogaus teisių komiteto narė Viktorija Čmilytė-Nielsen stebėdamasi svarstė, kaip į tokius raginimus derėtų reaguoti.

„Buvo dviejų rūšių laiškai, vienos rūšies šimtai laiškų copy-paste stiliumi. Kai ta pačia tema ateina šimtai laiškų, tai jau nėra asmeniniai laiškai“, – Alfa.lt pasakojo parlamentarė.

Jos nuomone, išimdami iš darbotvarkės įstatymo pataisų svarstymą ir sakydami, kad apie jas dar reikėtų diskutuoti, Seimo kolegos padarė klaidą – šiuo klausimu per beveik porą dešimtmečių pasisakė daugybė žmonių.

Nepritarimą įstatymo pataisoms, kurios esą „ypač skubinamos“, o smurto prieš vaikus sąvoka apibrėžiama „itin plačiai ir abstrakčiai“, išreiškė ir prie Seimo susirinkusi žmonių grupė. Viena aktyviausiai susirūpinimą reiškiančių organizacijų, pasivadinusi Laisvos visuomenės institutu, ragino žmones protestuoti, nes inicijuoti pakeitimai dėl neapibrėžtumo galėtų būti interpretuojami skirtingai. Jų nuomone, smurtu prieš vaiką galėtų būti laikomas ir šeimos skurdas, ir paauglio sprendimas nusidažyti plaukus mėlyna spalva prieš tėvų valią. Teigiama, kad protesto organizatoriai pasisako prieš smurto prieš vaikus naudojimą, bet nori teisiškai nedviprasmiškų, aiškių, o ne keliančių įtampą priemonių.

Tuo metu jau ketvirtą kartą prie Seimo besirenkantys piliečiai, kurie ragina nebedelsti priimti pataisas, rengtas ir aptartas ne vienerius metus, pastebėjo, kad vien per pastarąjį mėnesį svarstymas nukeltas du kartus. „Reikalausime, kad būtų įstatymiškai nedelsiant įtvirtintas visų smurto prieš vaiką formų apibrėžimas – fizinio, emocinio, seksualinio smurto bei nepriežiūros ir visų smurto formų vienareikšmiškas aiškus draudimas. Neatidėliokime ir apginkime vaikus dabar“, – ragino aktyvūs žmonės, sakantys, kad pritaria su nuo smurto nukentėjusiais vaikais dirbančių organizacijų, psichologų rekomendacijoms aiškiai parodyti valstybės poziciją šiuo klausimu.

Psichologas: negi pritrūko laiko nuo 2010 m. atsižvelgti į problemą?

Psichologas, „Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis priminė, kad dar 2010 metais Vaiko teisių kontrolierė Edita Žiobienė tuometinei Seimo pirmininkei Irenai Degutienei išdėstė, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose įtvirtintos nuostatos dėl smurto draudimo nėra pakankamos apsaugoti vaikus nuo smurto, ypač fizinių bausmių auklėjant, naudojimo. „Pasakykite man, negi taip pritrūko laiko nuo 2010 metų atsižvelgti į Seimo paskirtos pareigūnės įvardintą problemą ir pagaliau tvarkingai ir aiškiai įtvirtinti reikalingas nuostatas?

Gal dabartiniame projekte ne viskas yra tobula, bet gal galima kažkuriuo metu priimti kad ir netobulą sprendimą ir judėti toliau, o ne amžinai kurti tobulą įstatymą, kuriam pritartų visi?“ – retoriškai klausė R. Povilaitis.

Nesutarė dėl seksualinio smurto ir nepriežiūros

Įstatymo pataisose kalbama, kad vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo savo tėvų, kitų teisėtų jo atstovų, kartu gyvenančių ar kitų asmenų smurto, įskaitant ir fizines bausmes. Už drausmės pažeidimus vaiko atstovai jį gali sudrausti savo nuožiūra, išskyrus fizines bausmes, kitokį smurtą. Prieš vaiką smurtaujantys, jo neprižiūrintys, neauklėjantys tėvai ar globėjai gali užsitraukti administracinę arba baudžiamąją atsakomybę. Įstatymo pakeitimuose kalbama ir apie mokymo, auklėjimo, gydymo ir kitų įstaigų vadovų atsakomybę už prižiūrimus vaikus – jeigu savo pareigas jie vykdo netinkamai, taiko fizines bausmes, smurtauja, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Nemažai diskusijų sukėlė nepriežiūros, seksualinio smurto sąvokų apibrėžimai. Žmogaus teisių komiteto pirmininko Valerijaus Simuliko pateiktose pataisose siūloma nepriežiūra laikyti tėvų, kitų teisėtų vaiko atstovų ar už jo priežiūrą atsakingų asmenų nuolatinį nesirūpinimą vaiku, vengiant tenkinti pagrindinius vaiko fizinius, emocinius ir socialinius poreikius, priešingą vaiko interesams auklėjimą ar neauklėjimą, sukeliančius žalą ir pavojų gyvybei, sveikatai, raidai, garbei ir orumui. Seksualiniu smurtu laikomi kito asmens veiksmai prieš vaiką, kuriais tas asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba siekia bet kokios naudos iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir sukeliantys žalą ir pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, garbei ir orumui.

Seimo nariai Rimantas Jonas Dagys, Laurynas Kasčiūnas, Agnė Širinskienė, Povilas Urbšys, Eugenijus Jovaiša, Paulius Saudargas, Mantas Adomėnas siūlė seksualinio smurto sąvoką apibrėžti kitaip. Jų nuomone, seksualinė prievarta prieš vaiką – seksualiniai veiksmai su vaiku, kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai arba piktnaudžiaujama pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo.

Įstatymo pataisų skeptikai sako, kad smurtauti prieš vaikus jau dabar draudžiama Vaiko teisių apsaugos, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymais ir Baudžiamuoju kodeksu, papildomos pataisos perteklinės. Vis dėlto žmonės, dirbantys su nuo smurto nukentėjusiais vaikais, linkę manyti, kad papildomos nuostatos padės aktyviau taikyti visus turimus įstatymų įrankius juos apginti.

Apsižodžiavo Šakalienė ir Dagys

Seimui nusprendus vėl apeiti vaikų apsaugos nuo smurto klausimą, nusivylimo neslėpė Valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovė D. Šakalienė. „Aš dvidešimt šešias Seimo sesijas girdžiu vis naujų argumentų, kad nesvarbu laikytis Jungtinių Tautų rekomendacijų ir JT komiteto prieš kankinimus pastabų“, – stebėjosi parlamentarė, pridūrusi, kad Socialinės apsaugos ministerija taip pat yra patvirtinusi, jog dirbant su vaikais trūksta nepriežiūros, smurto apibrėžimų aiškumo.

Tuo metu Seimo narys R. J. Dagys sakė, kad D. Šakalienės pastangas dėl Vaiko teises ginančio įstatymo pataisų vertina kaip norą pasipuikuoti, ir aiškino, kad dar būdamas ministru pradėjo deinstitucionalizacijos procesą, be kurio nebūtų prasidėję daug svarbių pokyčių.

Sąvokos – aiškios ar „išplautos“?

Įstatymo, kalbančio apie smurto prieš vaikus situacijas, pakeitimus dalis parlamentarų ir visuomenės mato kaip baudimo įrankius. Taip mananti viena iš pataisoms pritariančių Seimo narių, V. Čmilytė-Nielsen, sakė, kad iš tiesų pokyčiai susiję su prevencija. Taip pat tai būtų pagalba socialiniams darbuotojams lengviau identifikuoti problemas ir suskubti teikti pagalbą.

„Mes kalbame ne šiaip apie žmones, kalbame apie vaikus. Jie yra specifinė grupė, kuri praktiškai silpnesnė negu visos kitos, ir šituose pasiūlymuose, teiktuose kolegų, patobulintuose Žmogaus teisių komiteto, fizinės bausmės buvo išskiriamos kaip atskira sąvoka, detalizuojamos smurto rūšys. Bet mes neišrastumėme dviračio, mes tiesiog perkeltumėme tai, kas jau galioja 51 pasaulio šalyje, taip pat ir Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje.

Būtų neteisinga manyti, kad vien įstatymo pataisomis, vien kalbomis, išspręsime problemas. Tačiau nuostatos labai svarbios tam, kad visuomenėje keistųsi požiūris, būtų suprasta, kad netoleruotinos fizinės bausmės, net jei jos gyvybei tuo metu realaus pavojaus nekelia“, – savo požiūriu pasidalijo Liberalų sąjūdžio atstovė.

Kalbėti, kad Lietuvoje smurto prieš vaikus tema neverta dėmesio, pasak V. Čmilytės-Nielsen, nėra logiška, nes didžioji dalis žmonių vis dar pateisina fizines bausmes kaip auklėjimo priemonę.

Vis dėlto kai kuriems parlamentarams su dokumentais norėtųsi padirbėti ilgiau. Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Paulius Saudargas įsitikinęs, kad įstatymo projektas nebuvo išbaigtas. „Mes pateikėme eilę pataisų, kad valstybėje nesusiklostytų teisinė situacija, kai smurto sąvoka yra išplauta, ne iki galo apibrėžta ir tarnybos turėtų galimybes piktnaudžiauti, interpretuoti. Šeimos, kurios yra normalios, iš tikrųjų nori auginti ir ugdyti savo vaikus protu suvokiamais būdais, taptų nesaugios. Ir aš nežinau, ar tikrai gerai, kad vaikai augtų nesaugioje aplinkoje“, – apie galimas grėsmes kalbėjo jis.

Dėl tikslo drausti smurtą prieš vaikus, pasak P. Saudargo, Seimo nariai sutaria, bet reikėtų nepažeisti ir teisinės sistemos pagrindų. „Yra įstatymo teikėjų tam tikri žodžių junginiai, pavyzdžiui, ekonominis poveikis, arba kitoks poveikis, arba vaiko saviraiškos laisvės neleidimas. Ką tai reiškia? Jie ir patys turbūt nelabai galėtų apibrėžti ir pateikti pavyzdžių, kada mes jau iškrentame iš konteksto, ar čia jau galima taikyti, kad šeima smurtauja prieš vaiką, ar ne. Mano supratimu, kai kalbama apie tokius griežtus dalykus, turi būti aiškiai ir griežtai įvardinta“, – sakė parlamentaras, besitikintis, kad bus grįžta į komitetą ir ieškoma kompromiso tikslinant sąvokas.

Neskiria vaiko poreikių ir kaprizų

Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakyme dėl nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams programos buvo parašyta, kad reikėtų aiškiai apibrėžti, kas yra emocinis smurtas prieš vaikus, nepriežiūra. „Faktas yra tas, kad jie lygiai taip pat sutinka ir pastebi, kad Lietuvoje teisiniuose dokumentuose išsamiai apibrėžtos tik fizinė ir seksualinė prievarta. Tuo metu emocinės prievartos ir nepriežiūros kategorijoms trūksta teisinio reglamentavimo. Taip pat nėra fizinių bausmių draudimo. Ir tai tokios rimtos teisinės vaikų apsaugos nuo smurto spragos, kurių nesutvarkę mes ir toliau lyderiausime pagal vaikų nužudymų, mirusių nuo nepriežiūros ar savižudybių skaičių“, – Alfa.lt aiškino D. Šakalienė.

Poįstatyminiuose teisės aktuose, pasak parlamentarės, emocinio smurto apibrėžimų esama, bet jie nėra įstatyminio lygmens. Taikyti juos nesant įstatymo atramos sudėtinga. Pagrindinės smurto sąvokos turėtų būti apibrėžtos įstatymu, o poįstatyminiai aktai jau smulkiau galėtų nurodyti, kaip į jas reaguoti. Tuo metu nepriežiūros sąvoka neaiškinama nei įstatymuose, nei juos lydinčiuose dokumentuose.

„Seniai visas pasaulis dėl to sutaręs, kad nepriežiūra yra viena iš labai paplitusių smurto prieš vaiką formų. Nepriežiūra yra kai netenkinami pagrindiniai vaiko poreikiai – emociniai, fiziniai ir socialiniai. Niekas nekalba apie vaiko norus, kaprizus“, – patikino parlamentarė.

Jos nuomone, gąsdinimai, kad mėlynai nusidažyti plaukus sugalvojęs ir tėvų sudraustas paauglys galės skųstis dėl emocinio smurto prieš jį, yra nepagrįsti ir rodo, kad visuomenei trūksta raštingumo tėvystės srityje. Taip kalba žmonės, nelabai skiriantys norus nuo poreikių, nežinantys, kaip suprasti sąvoką „saviraiškos laisvė“. Mėlyni plaukai būtų paprasčiausia vaiko saviraiška, neturinti nieko bendra su nepriežiūra.

Nuolatinis nesugebėjimas pasirūpinti vaiko pagrindiniais poreikiais – maistu, būstu, drabužiais, medicinine pagalba, galėtų būti laikomas nepriežiūra. „Yra viena byla, kur vaikiukas buvo apiplikytas. Tris paras vaikas klykė baisiose kančiose, kol tėvai nusprendė, kad gal reikia parodyti jį gydytojui. O nerodė todėl, kad patys apipylė ir nemanė, kad bus tokios baisios pasekmės. Vaikas liko neįgalus visam gyvenimui, nes dėl randų gijimo buvo sutrikdyta sąnarių veikla, jisai negali vaikščioti. Turime konkrečias situacijas“, – vardijo D. Šakalienė.

Niekada vaiko neimantys ant rankų, jį atstumiantys suaugusieji taip pat galėtų būti vertinami kaip taikantys emocinę prievartą.

Pasak vienos iš smurtą apibrėžiančių pataisų iniciatorių, jos kritikuojamos dažniausiai iš baimės arba prisirinkus klaidingos informacijos. Kaip pavyzdys dažnai pateikiama Norvegija, kurioje esą po panašių įstatymiškai apibrėžtų pataisų atiminėjami vaikai. „Norvegai paima vaikus iš šeimų du kartus rečiau negu kad jie paimami iš šeimų Lietuvoje, – sakė Valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovė. – Iš lietuvių imigrantų bendruomenės – tiktai 0,1 ar 0,2 procento šeimų turi problemų su vaiko teisių apsaugos tarnybomis. Mes esame pavyzdingi imigrantai“.

Tėvai su vaikais išmoksta elgtis kitaip, kai žino taisykles – taip ir į Norvegiją išvykę lietuviai prisitaiko, daugelis priima naują socialinę sistemą.

D. Šakalienė prasitarė, kad kai kurie anksčiau pataisoms prieštaravę Seimo kolegos pareiškė norą bendradarbiauti ir ieškoti kompromiso.

Pasiūlymas smurto apibrėžimus svarsčiusiems parlamentarams: nedvejok bausti vaiko

Mitingas prie Seimo
+22