141 minus 40, ir demokratija taps butaforine

Arkadijus Vinokuras
Arkadijus Vinokuras
  © Edvard Blaževič

Žinote, kodėl Donaldui Trumpui imponuoja Vladimiras Putinas? Todėl, kad abu yra amoralūs. Kitaip tariant, jie niekada netaps etiškos politikos sergėtojais ir pavyzdžiais. Nebent „vatnikams“. Ką ir patvirtina V. Putino elektoratas ir veik pusė JAV rinkėjų, balsavusių už D. Trumpą. O kartu dar tai, kad abu serga didybės manija.

Ką bendro su jais turi moraliu save pristatantis Ramūnas Karbauskis? Tą patį amoralumą. Pavyzdžiui, darydamas šimtamilijoninį verslą su Rusija, LŽVS pirmininkas prašo tautos sumesti po pora eurų fortepijonui, kurį jis padovanos Seimui. Tas amoralumas atsispindi ir embrionų „gyvybės gelbėjime“, juos užšaldant šimtmečiams už visų mokesčių mokėtojų lėšas. Kitaip nei amoralumu neįvardinsi ir apsimelavusios Seimo narės Gretos Kildišienės favorizavimo, pasirenkant ją atstovauti Lietuvai Jungtinėse Tautose, tam neturint jokių kvalifikacijų. O dar kai pastaroji, būdama Kultūros komiteto nare, rengia Medžioklės įstatymo pataisas, norisi griebtis už galvos.

Jau maniau, kad pitrėnienių laikai baigėsi. Kur tau! Tai tiek apie LVŽS, kaip „profesionalų“ partiją.

Akivaizdu, visiems trims minėtiems politiniams veikėjams demokratijos mažiausiai reikia. „Žaliavalstiečių“ siūlymas mažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 101 nario ir yra tos demokratijos menkinimas. Nes ši (ne)partija, jei jai pavyktų Seime įgauti konstitucinę daugumą, galėtų kaitalioti Lietuvos konstituciją, kaip įsigeistų. Tai, ko prieš kelerius metus neįstengė pasiekti violetiniai fašistai ir Rusijos manipuliuojami „žemeeelėėės“ sergėtojai (sumažinti referendumui būtiną skaičių balsų nuo 300 tūkst. iki 100 tūkst.), šiandien „sureliginto“ dvasinio populizmo atstovai bando sukurti, mažindami Seimo narių skaičių.

Kitų šalių parlamentarų kiekiai kaip pavyzdžiai Lietuvai niekaip netinka, nes Lietuvoje demokratijos nėra per daug, o „švogerizmo“ – su kaupu. Aišku viena: kuo platesnė reprezentacija Seime, tuo daugiau visuomenės grupių jame turės savo atstovų. Sumažinus Seimo narių skaičių, demokratijos kokybė dar labiau suprastės, atsiras daugiau vietos manipuliacijoms. O argumentas, esą mažinti reikia, nes Lietuvą paliko milijonas emigrantų, apskritai yra pasityčiojimas iš sveiko proto. Visi išvykę lieka Lietuvos piliečiais su balsavimo teise. 2016 metų rinkimuose ruošėsi balsuoti apie 42 proc. emigrantų (Vilmorus, 2015). Kiek jų balsavo, jau kitas reikalas, bet tokią teisę jie turi.

Įdomu, kas patarinėja R. Karbauskiui? Mat siekį Lietuvos politinės tikrovės sąlygomis sumažinti Seimo narių skaičių traktuoju kaip veiksmą, nukreiptą prieš demokratinę Lietuvos valstybę. Kai Lietuvos partijos neturi nieko bendro su partinėmis ideologijomis, kai trumpizmas (arba kaikarizmas) ir religinis dvasingumas tampa politine norma, Lietuvoje būtina išlaikyti kuo didesnį tautos atstovų skaičių Seime, kad išvengtume sugrįžimo į slavišką korupcinį mentalitetą.

Kad tas mentalitetas niekur nedingo, rodo Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir kitų karbauskininkų kalbos apie santykių gerinimą su Rusija verslo ir kultūros srityje. Žinoma, argumentuojant, esą šios sritys neturi nieko bendro su politika bendro. Tačiau juk faktas, kad santykius su Lietuva nuosekliai blogino pati Rusija, nuolat sabotuodama Lietuvos prekių importą visokiais apribojimais, sustabdymais, kilometrinėmis krovininių mašinų eilėmis prie savo sienos. Nesiliauja ir Rusijos agresyvi dezinformacinė kampanija prieš Lietuvą, siekiant pateikti pasauliui Lietuvos kaip fašistinės, menkos, atsilikusios valstybės įvaizdį. Ar dar reikia minėti kibernetines atakas prieš valstybinių institucijų ir žiniasklaidos IT komunikacines sistemas?

Jeigu Seimo pirmininkas mano, kad prieš šventą Lietuvai Sausio 13–ąją pasikvietęs pokalbiui Rusijos ambasadorių jis taip inicijuos naują „perkrovimo“ politiką su V. Putino režimu, ši santykių „perkrovimo“ su Rusija politika jau net nebėra juokinga. Cituoju kolegą Tomą Dapkų: „Kažkas kariauja, žudo Sirijos ir Ukrainos vaikus, o mes mėgausimės rusų baletu. Nedaug ką Alepui ir Donbasui galime padėti, tai bent neprisidėkime prie Kremliaus „gudriosios“, „išmaniosios“ ekspansijos per pop ir elitinę kultūrą.“

Noriu priminti Seimo pirmininkui ir R. Karbauskiui, ką jie abu, be abejonės, žino: Rusijoje, vaizdžiai tariant, ir batų raištelių pardavimas yra politizuotas. Tarpparlamentinių Lietuvos Seimo ir Rusijos Dūmos ryšių atgaivinimas, vykstant okupaciniam karui Ukrainoje, Rusijai nevykdant Minsko susitarimų ir tęsiant dezinformacinį bei kibernetinį karą prieš Vakarus, – toks vienpusis „perkrovimas“ yra sąmoninga saviapgaulė.

Būtent todėl įtartinai atrodo karbauskininkų siekis Konstitucijos normas kaitalioti lyg kokio nors prekybos tinklo kainas. Vieną dieną LVŽS kartu su „socdemais“ reikalauja įrašyti į Konstituciją valstybinį alkoholio monopolį, kitą dieną gal paskelbs „vardan sveikos gyvensenos“ konstitucine norma maudytis eketėse ir avėti vyžas. Kitas mano kolega Rytas Staselis ironizuoja: „Neblogai suprantu, kad, prieš prasidedant politinei karjerai, sėdint kokioje nors institucijoje arba prie karvių melžimų aparatų (tame nėra jokių patyčių), „racionalus“ valstietiškas protas susuka galvą, esą politikos senbuviai užsienio politikos sferoje nesugebėjo nieko, išskyrus „suši...ti“ santykius su Rusija.“ Anot R. Staselio, arba tokios iniciatyvos beviltiškai durnos, arba kvailai kenkėjiškos.

Tačiau siekis sumažinti Seimo narių skaičių, siekiant lengviau įgauti konstitucinę daugumą Seime, nėra kvailas. Ši politika gerai apmąstyta ir jos įgyvendinimo tikslas aiškus – demokratijos kompromitacija ir autoritarinė partinė vienvaldystė. Mes matome tokios vienvaldystės apraiškas Rusijoje, Lenkijoje ir Vengrijoje. Šiam tikslui pasiekti naudojamasi seniai dalies rinkėjų galvose pasėta antidemokratine ir populistine Seimo narių mažinimo idėja.

Ar sumažėjus Seimo narių kiekiui, Lietuvoje taps geriau gyventi? Ne. Bet valdyti ir keisti visuomenę pagal savo vyžą būtų daug lengviau. Todėl, sumažinus Seimo narių skaičių nuo 141 iki 101, demokratija taps butaforine.