Vienkartinių pakuočių užstato sistemos plėtra: piniginę ploninti gali tekti kitoje srityje, nei manyta

Taromatai
Taromatai
© Organizatoriai
Alfa.lt
2017-01-11 12:37

Trečiadienį Aplinkos apsaugos komitete svarstytas klausimas dėl vienkartinių pakuočių užstato sistemos veikimo ir plėtros galimybių. Klausimas įtrauktas į darbotvarkę, kai praėjusią savaitę viešojoje erdvėje pagarsintos žinios apie galimą gėrimų pakuočių brangimą, kurio priežastis, paradoksalu, yra geresnis, nei planuota, surinkimas dėl uoliai taromatų sistema besinaudojančių gyventojų. Užstato sistemos administratoriai teigia, kad tai buvo klaidingai paskelbta naujiena.

Svarstoma, kad į užstato sistemą galėtų būti įtraukta ir daugiau rūšių gėrimų pakuočių, įskaitant stiprųjį alkoholį ir „Tetrapak“ pakuotes, kurių galimybės joje atsidurti yra menkai tikėtinos dėl techninių detalių. Teigiama, kad nėra šalies, kur tokios pakuotės būtų surenkamos bendrai su stikline ir aliuminine tara. „Tetrapak“ surenkama Australijoje ir Kanadoje, tačiau ne taromatuose. Tam gamintojams reikėtų modifikuoti pakuotes, tačiau to kaina būtų milžiniška.

Kitos rūšies alkoholio butelių įtraukimas į dabar egzistuojančią sistemą reikštų naujus kaštus ir lemtų didesnes kainas. Pasak sistemos administratorių, ji svyruotų apie kelis centus, tačiau su tuo sutinka ne visos suinteresuotos grupės. Apie tikslius skaičius ir galutinę naštą vartotojams kol kas galima tik spėti, mat čia „prisidurti“ gali ir didesni kaštai konteinerinės atliekų sistemos tvarkytojams, kuriuos padengti veikiausiai tektų ne kam kitam, o gyventojams.

Užstato sistemos administratoriai teigia, kad efektyviai veikianti sistema natūraliai ir kainuoja daug, o ši, pasak jų, veikia dar geriau nei Estijoje. Įtraukiant naują tarą, sakoma, dabartinė infrastruktūra daug problemų nekeltų ir didelių pokyčių nereikėtų. Tačiau reikėtų papildomų skaičiavimo mašinų, o 10 milijonų pakuočių jų tenka viena tokia. Jeigu prisidėtų dar 100 mln. pakuočių, sakoma, reikėtų dar 10 mašinų. Tai reikštų preliminariai 3 mln. eurų.

Žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys komitete pirmasis iškėlė klausimą, ar gali atsitikti taip, kad ploninti pinigines teks kitur – gyventojams, pavyzdžiui, reikės mokėti daugiau už išvežamas bendrąsias atliekas. Komunalininkų ir atliekų tvarkytojų atstovai antrina ir sako neskubėti – konteinerinės sistemos reikės bet kokiu atveju, o dėl nedidelės gyventojų dalies, kuri vis tiek nesinaudos užstato sistema, konteinėrinės sistemos sąnaudos taps labai didelės. Be to, visos taros surinkti vien taromatuose veikiausiai nebūtų įmanoma, nes atsirastų išimčių (kaip ir alaus skardinių atveju) dėl jų techninių ar dizaino ypatybių.

reklama

Prekybininkų atstovas Laurynas Vilimas sako, kad kainų kilimas būtų ženklus, tokią žinią ir reikėtų paskelbti vartotojams, norint išvengti nesusipratimų. Jis pritaria, kad nereikia strimgalviais diegti pokyčių. Darbo užmokestis taromatų sistemoje yra didžiausia kaštų eilutė prekybininkams, o daugiau taros, vadinasi, daugiau darbo valandų arba daugiau darbuotojų, taigi ir naujos išlaidos.

Sausio pradžioje komiteto narė, „žaliųjų“ frakcijos parlamentarė Virginija Vingrienė pateikė įstatymo pataisą, kuria būtų praplečiamas užstato už vienkartines pakuotes sistemoje dalyvaujančiųjų pakuočių kiekis ir rūšis. Jos teigimu, priėmus siūlomą projektą, papildomai atsirastų apie 250-300 mln. vienetų sistemoje dalyvaujančių pakuočių ir būtų išspręstas apie 50-60 tūkst. tonų pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo klausimas.

„Šiandien efektyviai veikianti užstato už vienkartines pakuotes sistema, įgyvendinama sistemos administratorių, apima ne visų rūšių pakuočių tvarkymą, nepaisant to, kad tikrai yra pajėgi įgyvendinti ir didesnės apimties pakuočių atliekų tvarkymo funkcijas“, – Eltai tuomet teigė Seimo narė V. Vingrienė.