Užsienio lietuviai politikus ragina uždrausti smurtą prieš vaikus

Smurtas
Smurtas
© 123rf.com

Užsienio lietuviai kreipėsi į Seimo narius ragindami priimti smurto prieš vaikus sąvokas apibrėžiančias įstatymo pataisas. „Pirmiausia turėtume jaustis saugesni ne tėvai, ne mes, suaugę, o vaikai“, – įsitikinusi Oslo lietuvių bendruomenės pirmininkė Lina Baltrukonienė. Bendraudama su bebaigiančiais mokyklą tautiečių vaikais Norvegijoje, ji dažnai išgirsta palyginimų, kad norvegų vaikai drąsesni už lietuvius, nebijantys lygiavertiškai bendrauti su suaugusiaisiais.

Apie draudimą smurtauti žino nuo mokyklos suolo

Metams baigiantis, užsienio lietuviai išsiuntė viešą laišką su prašymu uždrausti smurtą prieš vaikus Seimo pirmininkui ir kitiems parlamentarams. Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalios Henke pasirašytame kreipimesi sakoma, kad po visas šalis pasklidę lietuviai jaučia ryšį su savo gimtine ir norėtų, kad Lietuvos vaikai „jaustųsi saugūs ir saugomi“.

„Vaikų teisės be galo svarbu. Palaikome iniciatyvą ir tikimės, kad bus priimtos tinkamos įstatymo pataisos.

Kai šalis turi kitų problemų, tai tokia tema kaip vaikų teisės atsiduria antrame plane. Nors tai irgi turėtų būti šalies prioritetu“, – Alfa.lt komentavo D. Henke.

Vokietijoje gyvenanti pasaulio lietuvius vienijančios bendruomenės atstovė pasakojo, kad šioje šalyje smurtas prieš vaikus taip pat apibrėžiamas įstatymu – apie tai jiems išsamiai išaiškinama jau mokyklos suole.

Norvegijoje smurtinis auklėjimas „išbrauktas iš meniu“

Norvegijos lietuvius konsultuojanti, padedanti jiems geriau perprasti šios šalies socialinę sistemą Oslo lietuvių bendruomenės pirmininkė L. Baltrukonienė visa širdimi norėtų, kad fizinio ir emocinio smurto, nepriežiūros klausimais valstybė griežčiau pasisakytų tuomet, kai vaikams kyla grėsmė augti nepalankioje aplinkoje. „Kodėl kas nors turėtų priešintis tokiam įstatymui, kodėl jis turėtų atrodyti neteisingas? Kai politikai kalbasi, vienaip ar kitaip sutinka, kad smurtas prieš vaikus blogai, yra atskirų pasisakymų, kad „beržinė košė“ reikalinga, bet tai nebėra populiari nuomonė.

Apibrėžtos smurto formos, kada valstybė turi įsikišti ir pradėti rūpintis, reikalingos tuomet, kai dėl vienų ar kitų priežasčių to nedaro ar negali padaryti tėvai. Anksčiau atrodė, kad įstatymo priimti nenorėjo prieš tai buvusi partija, bet dabar pasikeitė Seimas, ir jiems šios pataisos lygiai taip pat nepriimtinos. Man sunku tai suprasti. Vienintelis argumentas, kodėl taip vyksta – taip sako ir psichologai, – pripažinti smurtą ir jo neigiamą įtaką, pasakyti, kad tai įstatymo pažeidimas, reikš ne tik tai, kad turėsime vaikus kitaip auklėti, bet ir pažiūrėti kitomis akimis į savo pačių patirtį. Reikės įvertinti, kad „beržinė košė“, kurios dabartiniai suaugusieji gavo iš savo tėvų, buvo nusikaltimas prieš vaiką, o ne meilės išraiška. Tokį prisipažinimą sau padaryti sunkiau, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio“, – savo nuomone pasidalijo L. Baltrukonienė.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo ir papildymo projekte siūloma nustatyti, kas yra fizinis smurtas prieš vaiką. Kalbama, kad kito asmens neigiama nuostata dėl vaiko, jo individualumo nepripažinimas, pozityvios socializacijos trikdymas, galintys sukelti žalą raidai, sveikatai ir žeminantys orumą, laikomi emociniu smurtu. L. Baltrukonienė priminė, kad tarptautinėje erdvėje gausiai dalijamasi mokslinių tyrimų išvadomis, įrodančiomis emocinio smurto žalą, prilygstančią fiziniam skriaudimui.

Norvegijoje užaugo dvi kartos, kurias tėvai auklėti turėjo be smurto. „Tas, kuris pakelia ranką prieš vaiką, žino, kad taip negalima. Ir vaikas žino, kad taip negalima, – vieną iš svarbių įstatymo poveikių paminėjo Norvegijos lietuvė. – Pats įstatymas savaime nepakeičia nei požiūrio, nei elgesio, bet vis tiek imperatyviai pasako, kas yra gerai, kas blogai. Tada bent jau valdiškos institucijos žino aiškias taisykles: bet kuris mokytojas, direktorius, spręsdamas, pavyzdžiui, vaikų drausmės problemas, nebegali pasitelkti priemonių, savyje turinčių smurto elementų – tai tiesiog išbraukta iš meniu. Tokio poelgio vertinimas aiškesnis.“

Kalbant apie valstybės imperatyvius liepimus, galima diskutuoti, kiek ji gali reguliuoti privačius asmenų gyvenimus: šiuo požiūriu, pasak L. Baltrukonienės, Norvegijos ir Lietuvos kelias skiriasi. Vis dėlto ji neslėpė, kad toleruoti nuolat į ligoninę patenkančių kūdikių, mažamečių su perskeltomis kaukolėmis, stipriai sužalotų savo tėvų ar globėjų situacijų negalima. Tokiais atvejais valstybei tenka įsikišti.

„Jeigu įstatymu uždrausta mušti vaikus, tai turiu rasti kitų priemonių juos auklėti nei smurtas, – pastebėjo lietuvių bendruomenės Osle pirmininkė. – Lietuviai Norvegijoje pašneka, kad „čia negali su vaiku taip elgtis“, aiškiai žino, kad tikrai negalima vaikų mušti, sukti ausies, rėkti ant jų.“

Pakankamai griežtas požiūris į fizines bausmes vaikams ar emocinį, psichologinį jų skriaudimą, L. Baltrukonienės nuomone, jiems leidžia jaustis saugesniems. Bendraudama su lietuviais paaugliais, ji ne kartą yra girdėjusi, kad bendraamžiai norvegai, jų požiūriu, yra drąsesni, nebijantys pasakyti savo nuomonės. Jiems nėra taip baisu ir ištarti suaugusiam, kad jo elgesys nepriimtinas. „Aš galvoju, kad tai galbūt susiję su tuo, kad vaikas žino, jog iš principo niekas negali jo skriausti“, – svarstė pašnekovė.

Nepriežiūra – kai nerūpi, kas vaikui nutinka išėjus iš namų

Nuo lietuviškų auklėjimo taisyklių pereiti prie norvegiškų daugiau nei 35 tūkst. narių turinčios Norvegijos lietuvių bendruomenėms sekasi įvairiai: vieni greitai įsilieja į naujo gyvenimo tėkmę, kiti užsidaro, įsikimba įprastų ritualų ir krizes išgyvena tyliai, negriaudami gero gyvenimo iliuzijos. Kai kuriems tenka išgyventi savotišką kultūrinį šoką patyrus, kad į rūpestį vaikais žiūrima pakankamai rimtai, jų gyvenime privalo dalyvauti abu tėvai.

Vienintelis diskusijos vertas dalykas prieš priimant įstatymo pataisas, pasak L. Baltrukonienės, yra „nepriežiūros“ sąvoka. Būsimame Lietuvos įstatymo pakeitime nurodoma, kad nepriežiūra turėtų būti laikomas kito asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių, emocinių, socialinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę jo sveikatai, raidai ir / arba orumui. Tačiau jeigu šeima gyvena skurdžiai, jų suteikiamos sąlygos vaikui negali būti laikomos „nepriežiūra“.

„Norvegijoje, apibūdinant nepriežiūrą, irgi nėra vien tik juoda ir balta. Nepriežiūra nėra tai, kad vaikui negali nupirkti brangių rūbų ar panašiai, nepriežiūra – kai vaikas nuolat ateina alkanas, netinkamai aprengtas į mokyklą, kai tėvai nereaguoja į jam kylančius sunkumus. Nepriežiūra yra, kai tau nerūpi, kas vaikui nutinka nuo to momento, kai jis išeina iš namų“, – apibūdino Norvegijos lietuvė.

Smurtą prieš vaikus apibrėžiantis įstatymas nesukelia revoliucijos, tačiau Lietuvoje jo interpretacijos dar pakursto baimių dėl to, kad taip bus lengviau „atimti vaikus iš šeimų“. Vis dėlto L. Baltrukonienė mato, kad per kelerius metus, net ir kilus aktyvių diskusijų dėl Norvegijos socialinės sistemos, ne visada deramo šalies institucijų elgesio su kitataučių vaikais, lietuvių srautas į šią šalį nenutrūko. Daugelis šeimų pamato, kad norvegų rūpinimasis vaikais jiems leidžia jaustis saugiai.

Protestuotojai – pas Seimo pirmininką

Ne vieną Seimo kadenciją svarstytos vaikus nuo smurto ginančio įstatymo pataisos sulaukė Prezidentės Dalios Grybauskaitės pastiprinimo: ji neseniai pateikė pataisas, kurios turėtų užtikrinti rizikos šeimose augančių vaikų saugumą, padidinti tėvų ir institucijų atsakomybę. Pasak Prezidentės, valstybė ir jos institucijos, visuomenė turi padaryti viską, kad būtų sustabdyta virtinė tragedijų, kuriuose dėl suaugusiųjų smurto, atsakomybės stokos nukenčia įvairaus amžiaus vaikai ir netgi kūdikiai. Dalis institucijų savo pareigas atlieka formaliai. Teikiamos įstatymų pataisos įpareigotų Vaiko teisių apsaugos tarnybą į vaikams grėsmingas situacijas reaguoti operatyviai – ne vėliau kaip per vieną dieną, net jeigu tai savaitgalis ar šventinė diena. Prireikus vaikas būtų perkeltas į saugią aplinką: apgyvendintas su motina krizių centre, perduotas šeimynai ar profesionaliam globėjui. Norima apmokyti profesionalius globėjus, kurie laikinai bet kuriuo paros metu galėtų vaiką priimti į šeimą – tiesa, praktika rodo, kad tokių globėjų savanorių randasi labai lėtai.

Seimui rengiantis svarstyti grupės parlamentarų pateiktas įstatymo pataisas, apibrėžiančias smurtą prieš vaikus, kelis kartus įvyko pilietiškų žmonių, organizacijų akcija „Apginkime kiekvieną vaiką dabar“. Grupė savanorių rinkosi prie Seimo ragindami kuo greičiau priimti įstatymo pakeitimus.

Iki šiol Seimas tarti lemiamą žodį atidėliojo. Tik prieš pat numatomą sausio 12 dienos protestą priimtas sprendimas skubos tvarka pateikti ir svarstyti pataisas – jos greičiausiai bus priimtos. Prieš tai Seimo pirmininkas susitiko su „Apginkime kiekvieną vaiką dabar“ protesto dalyviais, tarp kurių – ir Paramos vaikams centro, ir „Vaikų linijos“, kitų organizacijų atstovai. Ketvirtadienį laukia Seimo posėdis, kurio metu paaiškės politikų sprendimas.