Siūloma išeitis jauniems bedarbiams

Vilniaus programavimo mokykla
Vilniaus programavimo mokykla
  © Organizatoriai
Alfa.lt
2016-12-29 15:00

Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, šiuo metu šalyje yra 22 312 registruoti darbo neturintys asmenys, iki 29 metų. Tai sudaro apie 16 proc. bendro bedarbių skaičiaus Lietuvoje ir, nors šis rodiklis, lyginant su tokiomis ES šalimis, kaip Graikija ar Italija, nėra tragiškas, įvairios švietimo programos skatina nedarbo lygi dar labiau sumažinti ir priartinti prie lyderiaujančių šalių vidurkio, siekiančio vos 6-7 proc.

„Programavimas vis dar išlieka viena paklausiausių profesijų tarp darbdavių, ši tendencija išliks ir ateityje, – sako VšĮ „Vilniaus programavimo mokykla” vadovė Julija Rimšelė. – Nors studijuojančių programavimą universitete iš tiesų nemažai, nuolat besiplečiančioje rinkoje darbo vietų skaičiaus užpildymas neprognozuojamas, o tai sudaro palankias sąlygas ir galvojantiems apie profesijos keitimą. Šiuo metu pradėjome vykdyti LDB iš ES struktūrinių fondų finansuojamus programavimo kursus jauniems žmonės, kurie turėjo darbo patirties sferose nesusijusiose su programavimu ir yra nusprendę, kad nori tolimesnę savo profesiją susieti su informacinėmis technologijomis.

Projekto, kuriame dalyvauja mokykla, tikslas – sumažinti nedirbančio ir nesimokančio jaunimo iki 29 m. amžiaus skaičių, įgyvendinant ankstyvos intervencijos ir aktyvumo skatinimo priemones, atsižvelgiant į tai, kokiai tikslinei grupei asmuo priklauso bei įvertinant asmens poreikius ir galimybes.

Pasak J. Rimšelės, 160 valandų trukmės mokymų tikslas yra ne tik išmokyti programavimo, bet ir užtikrinti darbo praktikos vietą po jų. Būtent todėl dar prieš kursų pradžią mokiniai yra siunčiami į pokalbį su įvairiomis IT įmonėmis, su kuriomis bendradarbiauja mokykla arba privalo praktikos vietą susirasti patys. Iš karto po kursų pradedantieji programuotojai privalo atlikti pusės metų darbo praktiką. Po tokio ilgo laikotarpio, praleisto kursuose ir įmonėje, žmonės spėja įsitvirtinti rinkoje ir tampa pilnaverčiais rinkos dalyviais.

Pasak finansuojamos programos dalyviams atrankas vykdančio ir su įmonėmis tiesiogiai bendraujančio Jevgenijaus Abdulajevo, vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria jauni žmonės, yra savęs realizacija darbo aplinkoje. Jeigu vyresnioji karta stengiasi išlaikyti stabilią darbo vietą, tai jaunimas yra linkęs ieškoti geriausiai jo poreikius patenkinančios darbovietės, galinčios pasiūlyti galimybes tolimesniam profesiniam tobulėjimui, solidų atlyginimą ir papildomas garantijas bei motyvacines priemones.

Anot mokyklos vadovės, tenka susidurti su problema, kai į mokymus atėję žmonės tikisi, jog bus lengva ir neteks įdėti daug pastangų. Motyvuoti vien didelio programuotojo atlyginimo ir supratę, kad be intensyvaus darbo klasėje dar teks nemažai dirbti namuose, o po to atlikti praktiką, dalis žmonių praranda norą mokytis ir nustoja stengtis.

Atsižvelgiant į jaunimo neapsisprendimą ir ganėtinai aukštą nedarbo lygį šalyje, finansuojamiems mokymams atrenkami tik motyvuoti žmonės – tie, kurie geba išspręsti programavimo žinių patikrinimo testą ir pasiryžę atlikti praktiką. Ši programa patraukli ne tik mokiniams, bet ir darbdaviams, pas kuriuos ilgalaikei praktikai ateina jau praktinių ir teorinių įgūdžių įgiję bei baigiamąjį projektą įgyvendinę pradedantieji programuotojai.