Rimtos 2017-ųjų pramogos: Trumpas, radikalūs rinkimai ir mintys apie Didįjį Spalį

Rytojaus naujienos: 2017-ieji (Scanpix nuotr./
Rytojaus naujienos: 2017-ieji (Scanpix nuotr./
© Alfa.lt fotomontažas

2017 metų sausį Donaldas Trumpas oficialiai pradės darbą kaip JAV prezidentas. Jau vien šio fakto turėtų pakakti, norint pagrįsti paprastą teiginį: šie metai žada būti nepaprastai įdomūs.

Į savo būsimą administraciją D. Trumpas sukvietė įvairių žmonių su skirtingomis pažiūromis ir siekiais, tačiau daugelį jų vienija vienas bruožas – piniginės storis. Bendras kabineto sekretorių (ministrų) turtas vertinamas maždaug 13 milijardų dolerių. Kaip šiems turtuoliams seksis įgyvendinti už D. Trumpą balsavusių rinkėjų, visų pirma neturtingų baltųjų vyrų, lūkesčius, kol kas lieka neaišku.

Tačiau Lietuvai, o gal ir visai Europa daugiausiai nerimo artimiausiu kels nenuspėjamo (ir nesuvaldomo) D. Trumpo užsienio politika. Galėjome tikėtis geriausio, kai savo gynybos sekretoriumi išrinktasis JAV prezidentas pasirinko tikrą profesionalą, atsargos generolą Jamesą-Pasiutusį Šunį Mattisą. Tačiau sprendimas į valstybės sekretoriaus, JAV diplomatijos vadovo, postą skirti šiltai su Rusijos vadovais bendraujantį naftininką Rexą Tillersoną, ko gero, vertintinas kaip vienas blogesnių įmanomų variantų.

Todėl nuo kitų metų pradžios greičiausiai būsime pasmerkti dairytis JAV ir Rusijos suartėjimo ženklų, kartu spėliodami, kiek mums tai gali kainuoti.

reklama

Žinoma, rimtosios kitų metų pramogos vien D. Trumpo politikos stebėjimu neapsiribos. Kovo, gegužės ir rugsėjo mėnesiais mūsų dėmesio reikalaus atitinkamai Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos dešinieji populistai, mėgindami rinkimų keliu nuversti valdantįjį elitą ir suduoti kuo skaudesnių, o gal ir mirtinų smūgių Europos Sąjungai. Greta to dar ir britų vyriausybė sieks laimėti teisines ir politines kovas, kad paspartintų Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš Bendrijos.

Viena nedaugelio gerų naujovių nerimo apimtoje Europoje – nuo birželio mėnesio apsiribosianti tvarka, turinti gerokai sumažinti keliaujančių ES viduje išlaidas tarptinkliniam ryšiui (angl. „roaming“).

Artėjant 2017-ųjų pabaigai, neliks nepastebėtas ypatingas jubiliejus – Rusijos bolševikinės Spalio revoliucijos šimtmetis. Turint galvoje neužtikrintumą dėl to, kas Europos ir viso pasaulio laukia artimiausiu metu, labai sveika pasekti „The Economist“ apžvalgininko Adriano Wooldridge’o pavyzdžiu ir susimąstyti apie tai, kaip 1917 metais įvykęs valstybės perversmas vienoje šalyje išjudino grandinę įvykių, tokių kaip: Josifo Stalino iškilimas, apie 20 mln. žmonių gyvybių pareikalavusi prievartinė SSRS kolektyvizacija ir industrializacija, apie komunizmo pavojų skelbusių diktatorių Adolfo Hitlerio, Benito Mussolini ir Francisco Franco atėjimas į valdžią.

Kaip išlaikyti sveiką protą radikalėjančiame pasaulyje ir užkirsti kelią naujoms katastrofoms – toks iššūkis šviečia ne tokioje tolimoje ateityje, kaip galėjome pagalvoti prieš dešimtmetį, Lietuvai įstojus į ES bei NATO ir taip, atrodytų, užsitikrinus savo saugumą.