Kalėdinės dovanos: kodėl vertėtų dovanoti patirtis, o ne daiktus

Kalėdinės dovanos: kodėl vertėtų dovanoti patirtis, o ne daiktus
Kalėdinės dovanos: kodėl vertėtų dovanoti patirtis, o ne daiktus
© Asmeninis albumas
Alfa.lt
2016-12-21 05:43

Jei ne visi, tai dauguma žmonių visą savo gyvenimą siekia laimės, o kai kurie ekonomistai teigia, jog laimė yra geriausias visuomenės sveikatos rodiklis.

Suprantama, jog pinigai yra svarbūs mūsų laimei, tačiau tik tol, kol patenkinami pagrindiniai žmogaus poreikiai, – po to jie reiškia nebe tiek daug, kaip įprasta manyti.

Vis dėlto vienas iš svarbiausių klausimų yra šis – kaip paskirstyti turimus piniginius išteklius, kurie daugeliui iš mūsų, deja, yra riboti?

Daugybė žmonių savo pirkinius renkasi pagal paprastą logiką: įsigytas fizinis objektas tvers ilgiau, tad ir mes būsime laimingesni ilgesnį laiką, nei pinigus išleidę „vienkartiniam“ dalykui, pvz., atostogoms ar bilietui į koncertą. Remiantis mokslininkų tyrimais, pasirodo, jog tokia prielaida visiškai nėra teisinga.

„Vienas didžiausių laimės priešų yra pripratimas, – teigia dr. Thomas Gilovichius, psichologijos profesorius, daugiau nei du dešimtmečius tiriantis pinigų įtaką žmonių laimei. – Mes perkame daiktus, kad pasijustume laimingi, ir mums pavyksta, tačiau tik kuriam laikui. Nauji daiktai mums įdomūs tik tol, kol prie jų priprantame.“

reklama

T. Gilovichius teigia, jog laimingesni pasijusime ne tuomet, kai turėdami visiškai gerai funkcionuojantį telefoną nusipirksime naujausią „iPhone“, o tada, kai savo pinigus investuosime į patirtis, pvz., aplankysime parodą, mokysimės naujų įgūdžių, aktyviai leisime laiką ne namie, keliausime.

T. Gilovichius tokias išvadas padarė remdamasis savo ir bendraminčių mokslininkų tyrimais, kurie įrodė, jog pinigais galima nusipirkti laimės, tačiau tik iki tam tikro laiko. Kaip pripratimas veikia laimę, nustatyta nesudėtingu tyrimu: buvo įvykdyta apklausa žmonių, kurie neseniai įsigijo naujų daiktų ir patirčių.

Iš pradžių džiaugsmas dėl pirkinių buvo daugmaž vienodas, tačiau, bėgant laikui, pasitenkinimas įsigytais daiktais mažėjo, o patirtimis – augo.

Tai, jog fizinis objektas, kurį galime turėti ilgą laiką, nedaro mūsų tokių laimingų, kaip „vienkartinės“ patirtys, tarsi prieštarauja žmogiškai logikai. Ironiška, tačiau būtent šis ilgaamžiškumo faktas ir atima iš daiktų visą žavesį – taip prie jų priprantame, jog jie tampa eiline kasdienybės dalimi, o tuo metu, kai entuziazmas dėl daiktų mažėja, patirtys tampa mūsų identiteto dalimi.

„Mūsų patirtys sudaro didesnę mūsų asmenybės dalį nei daiktai, – teigia Gilovichius. – Galima labai mėgti savo daiktus, galima net manyti, jog tavo asmenybė netgi yra susijusi su tais daiktais, tačiau jie vis tiek yra atskirti nuo mūsų. O patirtys – priešingai. Mes patys esame visų savo patirčių visuma.“

Vienas T. Gilovichiaus atliktų tyrimų parodė, jog netgi tokios patirtys, kurios iš pradžių padarė neigiamą įtaką žmogaus laimei, vėliau tampa vertinamos geriau – tai, kas sukėlė baimės ar streso praeityje, vėliau tampa juokinga istorija arba reikšminga patirtimi, padėjusia formuotis charakteriui.

Kita priežastis, kodėl patirtys mums turi ilgalaikę vertę, yra ta, jog bendros patirtys labiau sieja žmones nei bendras vartojimas – juk jausimės daug artimesni žmogui, su kuriuo, tarkim, skrendame oro balionu, nei su tuo, kuris turi tokį patį kompiuterį.

„Mes patiriame kartu su žmonėmis, o po to jie tampa istorijomis, kuriomis dalijamės su kitais“, – teigia Gilovich.

Be to, esame daug mažiau linkę neigiamais aspektais lyginti savo patirtis su kieno nors kito negu materialias vertybes.

Mokslininkų R. Howell ir G. Hill atliktas tyrimas atskleidė, jog žmonės lygina savo daiktų galimybes ir vertes su kitų, nes tai tiesiog yra daug lengviau, nei palyginti patirtis.

reklama

T. Gilovichius teigia, jog tendencija, kad „kaimyno pusėje žolė visada žalesnė“, labiau pasireiškia galvojant apie materialius daiktus.

„Aišku, mus erzina, kai atostogų metų matome žmones, kurie apsistoja geresniame viešbutyje ar skrenda pirmąja klase, tačiau tai nesukelia tiek pavydo, kiek materialinės gėrybės“, – sako jis.

T. Gilovichiaus tyrimai gali turėti įtakos ir renkant kalėdines dovanas. Kaip teigia „Laisvalaikio Dovanų” atstovė, siekiant, kad dovana garantuotų ilgaamžiškesnę laimę, reikėtų dovanoti įspūdžius: „Niekas po 5 metų nebeprisimins, kad gavo dovanų darbo kalendorių ar taurių rinkinį. Tačiau net anūkams papasakos savo įspūdžius šokant parašiutu ar skriejant su „Ferrari“ automobiliu, – kalba Vaida Sindaravičiūtė. – Neeilinės patirtys daro gyvenimą įdomesnį, o laimė dovanų gavus daiktą toli gražu nesitęsia ilgai.”

Paruošta pagal Jay Cassano straipsnį „The science of why you should spend your money on experiences, not thing”