Karbauskio klumpėmis į piliakalnius

Rimantas Varnauskas
Rimantas Varnauskas
© Asmeninis albumas

„Žvaigždė be liemenėlės ar be kelnaičių“, – tokią paiešką interneto platybėse susivesti sugeba ir pradedantysis vartotojas. O kokiam dundukui kiltų mintis susivedinėti frazę – „2017 m. paskelbti Tautinio kostiumo metais (TKM)“? Retam. O Ramūnui Karbauskiui tokia mintis kilo. Ir išaudė žmogus lyg juostą idėją maždaug 150 tūkstančių ikimokyklinukų padovanoti po tautinį kostiumą, kuri Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko manymu kainuotų apie 3 mln. eurų. Pasipylė patyčios ir „patičios“, argumentais grįsta, o dažniau – neargumentuota kritika. Nes R. Karbauskio siūlymas yra, ar galėtų būti, tik šioks toks papildymas 2016 m. lapkričio 2 d. dar Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės patvirtintam „Tautinio kostiumo metų minėjimo 2017 m. planui“.

Šį planą parengti Vyriausybė buvo įpareigota dar šių metų gegužės 3 d., kai Seimas ypatingos skubos tvarką ateinančius metus paskelbė TKM. Ir idėjos autorius buvo toli gražu ne R. Karbauskis, o darbietis Valentinas Bukauskas ir dar 49 įvairių (šiaip, visų) Seimo frakcijų nariai (teisybė, tarp jų buvo ir vienintelė valstiečių atstovė praėjusios kadencijos Seime – Rima Baškienė). Sąmokslo teorijos šiais laikais įsigali vis labiau, bet sunkoka patikėti, kad anas Seimas savo iniciatyva pureno dirvą būsimai R. Karbauskio sąjungos pergalei rinkimuose ir abejingais nepaliekančios tautinių apdarų idėjos plėtrai.

Nors ypatinga skuba ir praretėjęs tautos atstovų būrys rytiniame plenariniame posėdyje (balsavo vos 64 iš 141 Sei­mo na­riai: už – 64, prieš ir su­si­lai­kiu­sių nebuvo. Tiesa, po balsavimo „prabudo“ ir konservatorius Emanuelis Zingeris: „Ma­no pa­pras­čiau­siai ne­su­vei­kė… Pri­im­ki­te už. Aš už tau­ti­nius kos­tiu­mus. Ačiū.“) didelių diskusijų nesukėlė, tačiau vertingų ištarų pasitaikė.

Pavyzdžiui, Seimo nutarimą pristačiusiam V. Bukauskui kilo mintis, kad TKM labai gerai papildytų jau anksčiau paskelbtus Piliakalnių metus (irgi 2017 m.). Ropštis ar kopti į piliakalnius jų metais pasirėdžius niekingais šortais ir „maikėmis“ iš tiesų būtų nepagarba istorijai. Kas kitka, kai moteriškės kops, pasikaišiusios viršutinius sijonus ir atskleisdamos apatinių – sijonų (!) – ornamentikos grožį.

„Ar vien tik per Pi­lia­kal­nių me­tus bus de­monst­ruo­ja­mi mū­sų rū­bai, ar bus šne­ka­ma­si su di­zai­ne­riais dėl sti­li­zuo­tų vi­so­kiau­sių va­rian­tų? Ma­no su­pra­ti­mu, Lie­tu­vo­je ap­skri­tai nė­ra ma­dos mo­der­nin­ti ir per­kur­ti, tos se­no­sios tra­di­ci­nės XIX amžiaus sti­lis­ti­kos per­kel­ti į šių die­nų au­di­nius ir dė­vė­se­ną“, – susirūpino konservatorius Arvydas Vidžiūnas. Ankstyvą šių metų gegužę atsakymo į šį klausimą dar nebuvo. Vėlyvą lapkritį R. Karbauskis išeitį rado – dizaineris Juozas Statkevičius ir sumodernins, ir perkurs. Šiedu tautinio paveldo puoselėtojai tikrai deramai nuspręs – Haute Couture ar Prêt-à-Porter – mūsų mažiesiems (o ir didesniems) labiau tinka.

reklama

Kitas iškilus konservatorius, kuriam, atrodė, tik taikus atomas smegenyse skaidosi, Andrius Kubilius ekspromtu ar giliai išmąstęs, idėją dar labiau išplėtojo: „Ne lie­tu­vių kul­tū­ros pa­vel­das, o Lie­tu­vos kul­tū­ros pa­vel­das tu­rė­tų ap­im­ti ir to­to­rius, ka­rai­mus, ir len­kus, vie­ti­nius au­to­chto­nus, ir bal­ta­ru­sius, ir žy­dus. Tuo tar­pu iš ši­to nu­ta­ri­mo nė­ra aiš­ku. Čia tai, ką iš jū­sų gir­dė­jau, su­pra­tau, kad jūs kal­ba­te tik apie lie­tu­vių et­ni­nį pavel­dą. Tai tuo tar­pu, jei­gu kal­bė­tu­me apie Lie­tu­vos, tai rei­kė­tų tu­rė­ti ome­ny­je šiek tiek pla­čiau ir pa­ro­dy­ti ir len­kų ben­druo­me­nės tau­ti­nį kos­tiu­mą, ir lit­va­kų tau­ti­nį kostiu­mą, ir ka­rai­mų“. Į šiuos žodžius turėtų įsiklausyti ir kiti drapanėlių kūrėjai. Kodėl iš valstybinių užsakymų turėtų vien R. Karbauskio išrinktasis J. Statkevičiukas lobti?

Vyriausybės parengtas TKM planas ganėtinai biurokratinis ir, panašu, kopijuotas iš panašaus pobūdžio kitų metinių planų. Žodį „bibliotekos“ ar „vietos bendruomenės“ (šiemet minimi, o ar kas pastebėjo?) keičiant į „piliakalniai“ ar „tautinis kostiumas“. Tos pačios konferencijos, seminarai, parodos, lankstinukai, proginiai albumai etc. Kai kurios akcijos lyg nytys tautinėje juostoje DARNIAI persipina – numatoma, kad kitų metų liepos 6-ąją minint Valstybės dieną, bus organizuota akcija – Lietuvos himno giedojimas ant 100 piliakalnių (galutinis sąrašas, deja, dar nepaskelbtas), pasipuošus tautiniais kostiumais.

Tiesa, reikėtų pasidžiaugti, kad, nepaisant valstietiško lobizmo konkrečiam rūbų dizaineriui, darbo turėtų rastis ir smulkesniems amatininkams, nes veiksmų plane yra numatyta organizuoti mokymus esamiems ir potencialiems tautinio kostiumo gamintojams. Gerai, jei apleistuose regionuose sukaukšės audimo staklės (beje, jas tikriausiai dar reikės pagaminti). Blogai, jei TKM pasibaigus staklių šaudyklės nutiltų. Prasidėjus klumpių ar naginių metams. Derinant su piligrimystės metų vajumi.

Buvusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ypatingos skubos (ir svarbos) klausimo svarstymą baigė viltimi, kad nau­ja­sis Sei­mas su­tiks duo­ti prie­sai­ką pa­si­puo­šęs tautiniais kos­tiu­mais. Išsidūrė. Ar tik ne vienintelė konservatorė (ir vėl) Agnė Bilotaitė liko ištikima tradicijai ir priesaiką davė dėvėdama tautinį žemaitišką ar Mažosios Lietuvos (reikia tų TKM, sunku atskirti) kostiumą, nelaukdama, kol ateis specializuoti TKM. Pavyzdžiu, o ne dirbtine „pakazucha“ pagerbdama atstovaujamo regiono tradicijas ir paveldą.