Didžiausi mokslo pasiekimai 2016 metais

Mokslo pasiekimai 2016
Mokslo pasiekimai 2016
© „Graphic News”
Alfa.lt
2016-12-31 08:16

2016-ieji – neabejotinai dar vieni puikūs metai mokslininkams. Per pastaruosius 12 mėnesių spėta padaryti įvairiausių atradimų, kurie turės tam tikrą įtaką mūsų gyvenimui ir netgi žmonijos išlikimui. Naujienų portalas Alfa.lt siūlo trumpai pažvelgti į didžiausius 2016-ųjų mokslo pasiekimus.

Gravitacinės bangos

Mokslininkai ketvirtadienį paskelbė padarę istorinį fizikos ir astronomijos atradimą, kai buvo gauta pirmųjų tiesioginių įrodymų, kad egzistuoja gravitacijos bangos – erdvėlaikio raibuliai, kurių buvimą fizikas Albertas Einšteinas teoriškai nuspėjo dar prieš šimtmetį.

Minimas didelis virpesys – tai dviejų milžiniškų juodųjų skylių susidūrimas. Prieš maždaug 1,3 mlrd. metų, susidūrus dviem masyvioms juodosioms skylėms, erdvėlaikyje pasklido gravitacijos bangos, kurios pasiekė Žemę 2015 metų rugsėjo 14 dieną ir buvo užfiksuotos modernių prietaisų, paskelbė tyrėjai.

Dviejų juodųjų skylių, kurios yra maždaug 29 ir 36 kartus sunkesnės už Saulę, susidūrimas ir susijungimas padėjo atrasti pirmąsias tiesiogines gravitacines bangas – ratilus erdvėje ir laike, kurias aprašė Albertas Einšteinas dar 1915 metais Reliatyvumo teorijoje. Įvertinus minėtus signalus, mokslininkai iš „Caltech“ ir MIT padarė išvadą, kad galutinėje sekundės frakcijoje juodosios skylės susiduria viena su kita greičiu, prilygstančiu pusei šviesos greičio, paversdamos dalį susijungusių juodųjų skylių masės į energiją, remiantis Einšteino formule E=mc2.

reklama

Superatmintis

Anglijos mokslininkai sukūrė 5D duomenų saugyklą, kuri gali išgyventi maždaug 14 mlrd. metų – maždaug tiek, kiek egzistavo Visata iki šiol. Duomenys yra užrašomi ant mažo stiklo disko ultrasparčiu lazeriu, pasitelkdami trumus ir intensyvius šviesos impulsus. Duomenys užrašomi į tris sluoksnius nanostruktūriniais taškais, tarp kurių yra 5 mikrometrų tarpas.

Pirminis skaičius

Pirminiai skaičiai – smalsumą žadinantis matematikos pokštas. Nors juos lengva apibūdinti (pirminiai skaičiai dalijasi tik iš savęs ir iš vieneto), tačiau surasti naujus pirminius skaičius – užduotis ne iš lengvųjų. Galima sakyti, kad tam tikra prasme tai prilygsta geografinėms ar astronominėms ekspedicijoms į nežinomus žemynus ar pasaulius. Juk nėra jokio paprasto ir patikimo būdo / kelio, kuriuo eidamas galėtum būti tikras, kad būtinai rasi naujų pirminių skaičių.

Vienintelis paieškos būdas yra lėtas ir varginantis – skaičiuoti, skaičiuoti ir dar kartą skaičiuoti. Kaip tik tai pastaruoju metu ir buvo daroma projekte GIMPS (Great Internet Mersenne Prime Search). Pasirodo, plūktasi ne veltui. Atrastas naujas – didžiausias iki šiol žinomas – pirminis skaičius. Jį sudaro net 22 mln. skaitmenų.

Naująjį skaičių galima užrašyti tokia išraiška: 274 207 281 – 1 . Tikslus jo ilgis – 22 338 618 skaitmenų. Iki šiol ilgiausias buvo pirminis skaičius, atrastas 2013-aisiais. Tai buvo 257 885 151 – 1. Kitaip tariant, maždaug 5 mln. skaitmenų trumpesnis už dabartinį.

„Hubble“ pasiekimai

Panašu, jog Jungtinių Amerikos Valstijų kosmoso agentūros NASA teleskopas „Hubble“ savo kosminę odisėją baigs su trenksmu. Kaip skelbia užsienio žiniasklaida, kosminiam teleskopui „Hubble“ pavyko užfiksuoti galaktiką, kuri pagerino bet kokius kosminių atstumų rekordus.

Mokslininkai, išnaudoję visas „Hubble“ galimybes, sugebėjo patvirtinti, jog užfiksuota galaktika, tiksliau jos skleidžiama šviesa, yra už 13,4 milijardo šviesmečių. Tai neabejotinai yra labiausiai nuo Žemės nutolęs ir seniausias objektas, žinomas Visatoje.

Beje, regimojoje Visatoje yra apie du trilijonus galaktikų – iki dvidešimties kartų daugiau negu manyta anksčiau, ketvirtadienį paskelbė astronomai.

reklama

Šį neįtikėtiną atradimą, paremtą trimačiu nuotraukų modeliavimu, išspausdino „Astronomical Journal“. Nuotraukas tyrimui 20 metų fiksavo kosminis teleskopas „Hubble“.

Mokslininkai aiškinasi, kiek galaktikų slepiasi kosmose, jau nuo tada, kai 1924 metais JAV astronomas Edwinas Hubble'as (Edvinas Hablas) įrodė, kad kaimyninė Andromedos galaktika, tuomet vadintas ūku, nepriklauso mūsiškei Paukščių Tako galaktikai.

Nauji elementai

Cheminių elementų periodinę lentelę po Japonijos, Rusijos ir JAV mokslininkų atradimų papildė keturi nauji elementai, o vieno iš jų pavadinimas yra pirmasis, susijęs su Azija, pranešė tarptautinė agentūra. Japonijos mokslininkai, atradę elementą, kurio atomo numeris – 113, išrinko jam nihonio (nihonium, Nh) pavadinimą. „Nihon“ yra vienas iš Japonijos pavadinimų japonų kalba.

Rusijos ir JAV mokslininkai 115-ąjį elementą siūlo pavadinti moskoviu (moscovium, Mc), 117-ajį tenesinu (tennessine, Ts), o 118-ąjį – oganesonu (oganesson, Og). Tarptautinė teorinės ir taikomosios chemijos sąjunga (IUPAC) rekomendavo priimti šiuos pavadinimus po penkis mėnesius trukusio vertinimo laikotarpio, sakoma jos tinklalapyje paskelbtame pranešime.

Genetikų pasiekimas

Mokslininkai iš J. Craigo Venterio instituto (JCVI) susintetino savaime atsikartojančias minimalias sintetines ląsteles, kurios turi tik tuos genus, reikalingus gyvybei. JCVI-syn 3.0 turi 531,560 bazines poras – DNR statybinius blokus – ir tik 473 genus, reikalingus gyvybei. Tai mažiausias organizmo genomas, koks gali būti išaugintas laboratorijoje.

Dirbtinis Marsas

Jungtinių Amerikos Valstijų kosmoso agentūra NASA paskelbė baigianti 6 žmonių įgulos misiją, kurios tikslas buvo imituoti gyvenimą Marso planetoje. Havajuose įkurtoje specialioje simuliacinėje bazėje NASA įgula praleido vienerius metus. Nuo praėjusių metų rugpjūčio 29 dienos NASA įgula gyveno specialiame kupoluose, kuriame nėra gryno oro, šviežio maisto ir netgi privatumo. Tokiu būdu buvo siekiama kuo tiksliau atkurti sąlygas, su kuriomis astronautams tektų susidurti kolonizuojant Marsą.

Pasak mokslininkų, prognozuojama, jog žmonių misija į Raudonąją planetą gali užtrukti nuo vienerių iki trejų metų, todėl kosminė misija Hawaii Space Exploration Analog & Simlation (HI-SEAS) yra neįkainojama patirtis. Ilgą laiką izoliuotoje aplinkoje gyvenę įgulos nariai tvirtina dabar itin pasitikintys savo jėgomis ir neabejojantys, jog kosminė misija į Marsą bus sėkminga. Kol kas kliūtimi gali tapti technologinis bei psichologinis aspektai, tačiau neabejojama, jog ir tai gali būti įveikiama.

reklama

HI-SEAS misijos vadė Carmela Johnston sakė, jog per dirbtinėje bazėje praleistus metus vienas iš didžiausių sunkumų buvo privatumo stoka. Anot jos, kiti įgulos nariai buvo kaip kambariokai, nuo kurių tiesiog neįmanoma pasislėpti ir tai tam tikrais momentais vargina psichologiškai. Beje, NASA jau renka kitą grupę entuziastų, kurie ryžtųsi analogiškai misijai Havajuose. Tiesa, šį kartą ji truks kiek trumpiau, aštuonis mėnesius. Jos pradžia yra numatyta 2017 metų sausio mėnesį.

Ilgaamžiai rykliai

Arktiniai rykliai yra ilgiausiai gyvenantys stuburiniai gyvūnai pasaulyje ir gali sulaukti net 400 metų amžiaus, ketvirtadienį paskelbė tarptautinė tyrėjų grupė. Šie gyvūnai lėtai auga (apie 1 cm per metus), jų medžiagų apykaita vangi. Tikėtina, kad šie veiksniai lemia nepaprastai ilgą arktinių ryklių (Somniosus microcephalus) gyvenimą.

Šiuo atžvilgiu jie smarkiai pranoksta kitus pagarsėjusius gyvūnų pasaulio ilgaamžius – pavyzdžiui, grenlandinius banginius ir Galapagų vėžlius. Kiek žinoma, visoje gyvūnų karalystėje ilgiau už šias kremzlines žuvis gyvena tik vienos rūšies dvigeldžiai moliuskai, teigiama studijoje, paskelbtoje žurnalo „Science“.

Didysis Londono maras

DNR tyrimai, atlikti rastiems skeletams, pirmą kartą patvirtino, jog Yersenia pestis yra bakterijos, atsakingos už Didžiojo Londono maro, pražudžiusio daugiau nei ketvirtį miesto populiacijos, pradžią. 20 asmenų dantys, aptikti Bedlamo kapinyne Rytų Londone, ištirti Makso Planco instituto mokslininkų Vokietijoje.

Mokslo pasiekimai 2016