Su smurtą patiriančiomis moterimis suduriančios pareigūnės: jos tyli ir kenčia

Smurtas prieš moteris
Smurtas prieš moteris

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, fizinį ar seksualinį smurtą patiria viena iš trijų moterų. Nors oficialiai ir nepripažįstama, smurtas prieš moteris pasaulyje yra tokia pat dažna mirties ir nedarbingumo priežastis kaip ir vėžys. blogiausia, kad smurtą šeimose kenčiančios moterys vis dar vengia ieškoti pagalbos – vienoms gėda, kitos netiki, kad joms galėtų kas nors padėti.

Kalčiausias – alkoholis

Dažniausiai moterys kenčia nuo fizinio smurto. Nors yra įvairiausių smurto formų, tačiau seksualinį, psichologinį smurtą, pasireiškiantį labiau išsilavinusių, aukštesnę padėtį visuomenėje užimančių žmonių šeimose, sudėtinga įrodyti, o ir jo aukos nelinkusios rodyti visuomenei savo bėdų.

Kasdien su smurtautojais bendraujančios Kauno apygardos probacijos tarnybos Jurbarko skyriaus pareigūnės Odeta Mačiulienė ir Inga Molevaitė seniai įsitikino, kad visų nelaimių priežastis yra alkoholis. Besaikis jo vartojimas sukelia smurto protrūkius, o pasekmės būna skaudžios – kenčia ir suaugusieji, ir vaikai.

„Probacija yra išbandymas laisve. Tai tarsi tarpinė stotelė: paskirdamas įpareigojimus, teisėjas leidžia žmogui pasitaisyti. Iš maždaug 120 mūsų klientų dauguma yra vyrai, artimoje aplinkoje naudoję fizinį smurtą. Kai kurie – dar net nepilnamečiai“, – sako vyresnioji inspektorė O. Mačiulienė.


Pokalbiai su nuteistaisiais rodo, visuomenės apklausos patvirtina, kad smurtauti pirmiausia linkę tie žmonės, kurie vaikystėje matė kumščiais mojuojančius tėvus. Smurtas jiems yra norma, kitokio gyvenimo jie nežino ir kitaip savo problemų spręsti nemoka. Jei pykčio priepuolis šeimos nariams, partneriams sukelia skausmą, sužaloja, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas smurtautojui garantuoja bausmę. Netgi tada, kai auka nesiskundžia.

„Išsiblaivę jie atgailauja, gėdinasi savo poelgių. Mokom vyrus būti kantresnius, aiškinam, kad susipykus reikia ne kumščiais mojuoti, o žmonoms meilės žodžius kalbėti. Smurtautojams pirmiausia reikėtų psichologo konsultacijų“, – tvirtina Probacijos tarnybos inspektorė I. Molevaitė.

Kad daugeliui laisvėje bausmes atliekančių žmonių reikalinga psichologo pagalba, įsitikinusi ir Probacijos tarnybos vyresnioji inspektorė O. Mačiulienė. Atvykę į tarnybą jie turi galimybę išsikalbėti ir pasitarti, nes pareigūnai veda šešių susitikimų elgesio pasikeitimo programą, kurios tikslas – didinti vidinę motyvaciją, keisti elgesį, priversti žmogų galvoti.

Moteris palaužia neviltis

Skurdas, badas, nešvara, baimė – tokio gyvenimo, su kokiu susiduria išvykusi į kaimus kontroliuoti nuteistųjų, I. Molevaitė niekada anksčiau nebuvo mačiusi. Vasario 16-osios gimnaziją Vokietijoje baigusi vienturtė, dabar jau pati auginanti pirmoką sūnų, niekada net neįtarė, kad pasaulyje gali būti tiek daug skausmo ir nevilties, todėl dažnai iš apsilankymų smurtautojų namuose grįžta ašarotomis akimis ir skaudančia širdimi.

„Valstybė turi pakankamai galimybių tokioms šeimoms suteikti pagalbą, bet daugumai gėda jos prašyti, o ir netiki, kad kas nors padės. Smurtą kenčiančios moterys dažniausiai yra nesavarankiškos, visiškai ekonomiškai priklausomos nuo vyrų, įbaugintos. Jos nežino, kur kreiptis ir kaip apsaugoti vaikus“, – apibūdina I. Molevaitė ir prisipažįsta ilgai nesupratusi, kodėl tiek daug moterų kenčia smurtą.


Kasdieniai nepritekliai, amžina baimė, kad rytoj nebus ką vaikams paduoti valgyti, Ingos įsitikinimu, greitai palaužia moteris, todėl jos neviltį pradeda skandinti alkoholyje, pamiršta savo vaikus – faktiškai išmeta juos į gatvę.

Lietuvoje vaikas bevertis

Trečius metus Probacijos tarnyboje inspektore dirbančiai Ingai labiausiai ir gaila vaikų.

„Kai vyras muša moterį, skauda ir jos vaikams. Nemažai moterų tyli, apie savo kančias neprasitaria nei socialiniams darbuotojams, nei kaimynams. Nors šie kone visada mato, kas greta jų vyksta, kalbėti apie tai irgi vengia. Sukruntama piktintis tik tuomet, kai ištinka tragedija. Visuomenė abejinga, todėl tiek daug nelaimių“, – svarsto I. Molevaitė.

Pasak jos, Lietuvoje už telefono vagystę gali būti nuteistas keturiems mėnesiams, o vaikas – bevertis, gali gyventi ir šiukšlyne, svarbu, kad biologinėje šeimoje. Kad tokie vaikai patiria traumą visam gyvenimui, kartais dar net nesulaukę pilnametystės smurtu auklėja juos palikusias motinas, niekam nerūpi.

I. Molevaitė viena iš nedaugelio drąsiai pasisakančių už sterilizaciją. Pasak Ingos, tėvystės teisių apribojimas – ne išeitis, nes paėmus iš šeimos vaikus, kad gautų pašalpas, alkoholikai ir vėl juo gimdo. Dauguma tokių šeimų vaikų turi įvairaus laipsnio protinę

ir fizinę negalią, todėl juos lengva įtraukti į nusikalstamą veiklą.

Dovanoja džiaugsmą

Pamačiusi, kaip gyvena skriaudžiamos moterys ir jų vaikai, Inga negalėjo sėdėti sudėjusi rankų. Pernai socialiniame tinkle „Facebook“ ji pakvietė šeimas aukoti vargstantiems. Atsiliepė tiek daug padėti norinčių žmonių, kad visi surinkti daiktai ir vaišės sunkiai sutilpo moters garaže.

Aukojo ne tik šeimos, bet ir organizacijos. Uždaroji akcinė bendrovė „Manvesta“ pasiūlė skirti vienai šeimai 1 500 eurų. Nupirkus 7 lovytes, patalynę, kitų būtinų daiktų, dar liko pinigų, todėl Inga visą būrį vaikų nusivežė į didžiausią mieste prekybos centrą.

„Įsivaizduokite, pirmą kartą atsidūrę tarp tokios gausybės įvairiausių prekių, jie neprašė nei žaislų, nei saldainių – tik batų! Tokie dalykai negali nejaudinti“, – neslepia emocijų Probacijos tarnybos inspektorė.

Gerumo banga ritasi iki šiol: žmonės aukoja taip gausiai, kad labdara daugiavaikėms šeimoms kartais vežama net priekabomis. I. Molevaitė sako, jog jai nesvarbu, kad geriančios šeimos paaukotų daiktų nesaugos. „Noriu padėti vaikams, suteikti jiems bent akimirką džiaugsmo. Vaikai nekalti, kad gimė neatsakingoje šeimoje“, – įsitikinusi Inga.

Parodė kitokį gyvenimą

Padėdama vaikams Probacijos tarnybos inspektorė nesitiki perauklėti tėvų, bet iš visų jėgų stengiasi parodyti moterims, kad yra ir kitoks, daug šviesesnis, gražesnis gyvenimas. Tas, kurio geriančios, smurtą patiriančios, nusikaltimus padariusios moterys niekada nėra mačiusios.

Pernai prieš Naujuosius metus Probacijos tarnybos duomenų registre atsidūrusias moteris ji pakvietė dalyvauti projekte „Galiu gyventi kitaip“. Jurbarko parduotuvių ir grožio salonų savininkės nemokamai aprengė, papuošė, padažė niekada tokios prabangos neregėjusias moteris, suteikė joms galimybę pasijusti gražioms, o jų vaikus tuo metu svetingai priėmė žaidimų kambarys „Kūlverstukas“.

Inga tikisi, kad pačią juodžiausią gyvenimo valandą šios moterys prisimins: galima gyventi be alkoholio, smurto ir skausmo. Tereikia ryžtis – dėl savo vaikų.