Ekspertai: alkoholio prekybos monopolis nebus veiksmingas, jis prieštarauja Konstitucijai

Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis
Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis
  © Dmitrijus Radlinskas
BNS
2016-10-26 21:18

Seimo rinkimus laimėję „valstiečiai“ rinkėjams pažadėjo, jog pradės kovą su alkoholizmu, o viena pagrindinių partijos programoje numatytų priemonių - sukurti valstybinį alkoholio prekybos monopolį.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog ši idėja padės kovoti su nesaikingu alkoholio vartojimu. Jis žada, kad valstybinės alkoholio parduotuvės, kokios yra Skandinavijos šalyse, bus įkurtos per ketverius metus. Be to, jis tikisi pakeisti Konstitucijos straipsnius, kurie dabar draudžia kurti valstybės monopolį.

Vis dėlto ekspertai sako, kad ši idėja Lietuvoje neveiks, nes šalis yra per daug korumpuota ir negali pasigirti aikštais valstybinio sektoriaus darbuotojų moralės principais. „Valstiečiai“ gali nesulaukti pakankamo palaikymo Seime, keičiant Konstituciją Monopolio kūrimas gali prieštarauti ir Europos Sąjungos (ES) pamatinėms vidaus rinkos ir laisvo prekių judėjimo principams - tai reikštų ES teisės pažeidimą.

Valstybiniam alkoholio prekybos monopoliui kategoriškai nepritaria ir prekybininkai.

R.Karbauskis: valstybės monopolis sumažins alkoholio prieinamumą

R.Karbauskis BNS tvirtino, kad valstybės monopolis sumažintų alkoholio prieinamumą - taip būtų kovojama su alkoholizmo problema, sprendžiant jos priežastis, o ne pasekmes.

„Kadangi alkoholis sukuria be galo daug problemų Lietuvoje, o mes visas tas problemas dengiame iš valstybės biudžeto, todėl valstybinis monopolis bus mūsų nuostata iki pat galo, ir aš tikiuosi, kad Seime pakaks politinės valios tam įgyvendinti. Visas pelnas iš valstybinio monopolio parduotuvių atiteks į valstybės biudžetą ir mes turėsime lėšų įvairiems socialiniams projektams. Čia eina didelės sumos. Aš suprantu verslo baimes, bet aš tik noriu pasakyti, kad kalba eina ne apie gamybos monopolį, o eina kalba tik apie prekybos monopolį. Kartais žmonės tai maišo“, - BNS kalbėjo R.Karbauskis.

Jo žodžiais, partija iš esmės siūlo sukurti valstybės kontroliuojamą alkoholio mažmeninės prekybos tinklą - panašūs tinklai yra Skandinavijos šalyse. Be to, partija siūlo leisti alkoholio įsigyti žmonėms nuo 20 metų (dabar - nuo 18 metų) ir sutrumpinti prekybos juo laiką.

Taip pat norima visiškai uždrausti alkoholio reklamą, o žiniasklaidai ir sporto institucijoms, kurių didžiąją pajamų dalį sudaro lėšos iš šios reklamos, būtų sukurta laikina paramos tvarka, kad jos nepajustų finansinio smūgio.

„Valstiečių“ pirmininkas taip pat tikino, kad vienas pagrindinių darbų bus akcizų didinimas silpniems alkoholiniams gėrimams - jie bus suvienodinti su stipraus alkoholio akcizais, o vėliau visi jie bus didinami.

R.Karbauskio žodžiais, teisinė bazė valstybinio tinklo sukūrimui Seime turėtų būti paruošta ir priimta per pusmetį, o tinklas turėtų pradėti veikti šios Seimo kadencijos metu - per ateinančius ketverius metus. Jis taip pat pridūrė, kad norint įteisinti valstybinį alkoholio prekybos monopolį, tektų keisti Konstituciją - čia „valstiečiai“ tikisi sulaukti kitų partijų palaikymo.

Lietuva nėra pasiruošusi skandinaviškam alkoholio prekybos modeliui

Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pasakoja, jog valstybinis alkoholio mažmeninės prekybos monopolis yra naudojams kai kurios šalyse, tačiau Lietuvoje jis neveiktų dėl per didelės korupcinės aplinkos.

„Idėja nėra visai absurdiška, nes yra valstybės, turinčios tą monopolį, ir jis funkcionuoja visai gerai, tačiau Lietuvoje vis dar yra per aukštas bendras korupcijos lygis, ir mes turime nemažai valstybinių įmonių, veikiančių neefektyviai. Net jei „valstiečiai“ daužosi į krūtinę ir sako, kad padarys viską gerai, tai galbūt tai vyks pirmuosius kelis metus, o vėliau gali prasidėti labai negražūs dalykai. Manyčiau, kad Lietuva dar yra nesubrendusi tokiam monopoliui, ir reikia ieškoti sprendimų su esama infrastruktūra“, - BNS teigė Ž.Mauricas.

Ekonomisto nuomone, Lietuvoje pagrindinis pokytis alkoholio prekybos rinkoje galėtų būti prieinamumo ribojimas.

„Visų pirma reikėtų mažinti prieinamumą, kiek įmanoma mažiau diskriminuojant esamus ir naujus rinkos dalyvius bei paliekant privačią iniciatyvą. Tai geresnė alternatyva Lietuvai nei turėti valstybinį monopolį vien dėl didesnės korupcijos. Beje, monopolis pareikalautų didelių investicijų. Alkoholio prieinamumo ribojimas, mano nuomone, turint omenyje dideles problemas Lietuvoje - alkoholizmą, yra vienas iš sprendimo būdų. Kartu tai turėtų eiti su visuomenės švietimu apie alkoholio daromą žalą. Taip pat prevencijos skatinimas, ypač priklausomybe sergančių žmonių. Tai turėtų būti viena iš priemonių - ar didinti amžių minimalų, ar mažinant prekybos laiką. Manau, abu dalykai prisidėtų, sprendžiant šias problemas. Jeigu būtų užtikrinamas šių reikalavimų laikymasis, tai aš nematau jokių konkurencijos iškraipymų“, - kalbėjo Ž.Mauricas.

Tačiau „Nordea“ ekonomistas teigė, jog visiškas alkoholio reklamos uždraudimas būtų prastas sprendimas, nes tai naikintų lietuviškus prekių ženklus ir mažintų konkurenciją tarp gamintojų. Vis dėlto kai kuriuos apribojimus reklamai, anot jo, būtų galima įvesti.

„Tikslas turėtų būti, kad nebūtų momentinio pirkimo ir tiesioginio skatinimo pirkti alkoholį. Mano siūlymas - nediskriminuoti gamintojų. Reikėtų apsibrėžti, kur būtų negalima reklamuoti, pavyzdžiui, prie kasų, kad nebūtų kuriamas noras nusipirkti. Tačiau jei kalbame apie prekės ženklus, jeigu jie dar yra kultūros paveldas arba pasaulinio garso ženklai, tai negalima uždrausti reklamuoti, nes tada kris kokybė. Mano lūkestis būtų, kad mes savo prekės ženklus augintume. Jeigu nėra prekės ženklo, tai kam ta kokybė“, - sakė Ž.Mauricas.

Alkoholio prekybos monopolis prieštarautų Konstitucijai ir ES teisei

Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius kalbėjo, kad „valstiečių“ noras įsteigti valstybinį monopolį prieštarauja Konstitucijai ir veikiausiai jie nesulauktų pakankamai palaikymo jos pakeitimui.

„Tas pasiūlymas kertasi su Konstitucija, nes 46 straipsnyje parašyta, kad draudžiama monopolizuoti gamybą ir rinką. Aš manau, kad Konstituciją reikia keisti tik tada, kai ji trukdo visuomenės ir valstybės raidai. To paties straipsnio pirmoje dalyje parašyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise. Čia yra fundamentalus principas. Tegul skaito 46 straipsnį ir tegul skaito Konstitucinio teismo jurisprudenciją. Buvo valstybės monopolis socialistiniais laikais, o vėliau viskas privatizuota. Jeigu kalbama tik apie pardavimą ir jeigu tai bus tik valstybės tinklas, tai kils problemų su Konstitucija“, - sakė V.Sinkevičius.

Jo žodžiais, pats noras pakeisti Konstitucijos dalį, kalbančią apie draudimą kurti monopolį, gali prieštarauti Konstitucijai.

„Aš manyčiau, kad tokios pataisos, ko gero, pačios prieštarautų Konstitucijai. Konstitucinis Teismas yra suformulavęs doktriną, kad jeigu valstybė yra prisiėmusi tam tikrus įsipareigojimus, kurie kyla iš narystės Europos Sąjungoje, tai negali būti daromos pataisos, kurios paneigtų tuos įsipareigojimus. Iš pradžių reikia išspręsti narystės Europos Sąjungoje klausimus, o tik vėliau daryti Konstitucijos pataisas“, - sakė konstitucinės teisės žinovas.

V.Sinkevičius teigė, jog kovojant su alkoholizmu, būtų paprasčiau riboti alkoholio prieinamumą būdais, neprieštaraujančiais Konstitucijai, pavyzdžiui, padidinti minimalų pirkėjo amžių arba sutrumpinti prekybos alkoholiu laiką.

„Aš labai abejoju, kad jie Seime surinks 94 balsus, reikalingus Konstitucijos pakeitimui. Čia yra tendencija: dabar alkoholis, vėliau rūkalai, o dar vėliau - vėl kažkas. Aš manau, kad yra pasirinktas netinkamas kelias. Mes turime kalbėti apie alkoholio prieinamumo ribojimą. Specializuotų skyrių steigimas, laiko ribojimas, amžiaus didinimas. Tokie draudimai turbūt suderinami su Konstitucija“, - tvirtino buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas.

Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė taip pat pritarė, jog monopolio steigimas yra neįmanomas ir prieštarautų Konstitucijai.

„Vertinimas vienareikšmiškas - toks dalykas kaip monopolis negali būti kuriamas ir atsakymo pagrindas yra Konstitucijos 46 straipsnis. Reikia jį atsiversti ir gerai persiskaityti. Jį taikydamas, Konstitucinis Teismas 1998 ir 2004 metais konkrečiai pasisakė apie alkoholio gamybą, importą, prekybą ir kitokį realizavimą, kuriam, teismo nuomone, yra reikalingas ypatingo režimo valstybinis reguliavimas, tačiau Konstitucinis Teismas aiškiai pabrėžia, kad valstybė ir jos institucijos negali reguliuoti alkoholio rinkos, pasirinkdamos neadekvačias priemones, kuriomis būtų įvesta šių produktų rinkos ir gamybos monopolija“, - BNS sakė J.Šovienė.

Advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ advokatė Rasa Zaščiurinskaitė BNS teigė, kad valstybinio alkoholio mažmeninės prekybos tinklo įsteigimas veikiausiai prieštarautų ES teisei.

„Jei Lietuva nuspręstų dabar įsivesti tokį alkoholio mažmeninės prekybos monopolį, tokių išimtinių teisių suteikimas prieštarautų taip pat ES pamatinėms nuostatoms dėl vidaus rinkos ir laisvo prekių judėjimo, taip pat ES konkurencijos teisei bei nebūtų pateisinamas, kadangi siekiamų tikslų - alkoholio prieinamumo ir vartojimo ribojimo - galima pasiekti kitomis mažiau ribojančiomis priemonėmis. Labai tikėtina, kad Europos Komisija tokiu atveju inicijuotų pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl ES teisės pažeidimo“, - BNS teigė R.Zaščiurinskaitė.

Alkoholinių gėrimų prekybos monopolis Švedijoje, pasak advokatės, buvo įkurtas, valstybei dar nesant ES nare. Vėliau Švedijai bandant įstoti į ES, 1995 metais monopolį leista išlaikyti tik užtikrinus laisvą prekių judėjimą iš kitų ES valstybių. Švedijos Konkurencijos taryba Europos Komisijai teikia kasmetines ataskaitas apie šio monopolio reikalingumą.

Prekybininkai kategoriškai nepritaria valstybės monopoliui

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas sako, jog valstybės valdomo prekybos tinklo steigimas nebūtų logiškas žingsnis.

„Girdint „valstiečių“ lyderių argumentaciją tokiems sprendimams - monopolių kūrimams konkurencingo verslo segmentuose, manau, kad tokie absurdiški pasvarstymai įgauna realų kūną ir mintį. Mes tikimės, kad diskusija bus racionali, pasisakys daug įvairių ekspertų ir institucijų. Tada pamatysime, ar čia yra garsūs rinkiminiai lozungai, ar vis dėlto bus įgyvendinama realybėje“, - BNS kalbėjo L.Vilimas.

Anot jo, jeigu alkoholiu būtų leidžiama prekiauti tik specializuotose parduotuvėse, konkurencinį pranašumą įgautų didieji prekybos tinklai, turintys finansų steigti tokias parduotuves. Tuo metu mažos parduotuvės, pasak L.Vilimo, prarastų didelę pajamų dalį ir joms iškiltų grėsmė. Todėl prekybininkai sutiktų su pagrįstu griežtesniu alkoholio pardavimu ir jo prieinamumo mažinimu.

„Mes nesame kategoriški ar drastiški prieš ribojimus. Mes esame tik prieš nepagrįstus reguliavimus. Aš manau, kad bet koks nepagrįstas apribojimas gali didinti šešėlinę rinką, kas yra nenaudinga valstybei dėl mažesnių biudžeto pajamų surinkimo. Mes pilnai įgyvendintume visus reikalavimus dėl pardavimo laiko ir amžiaus ribojimo. Be to, jei kalbėtume apie prieinamumo mažinimą, tai akcizų didinimas galėtų būtų pirma ir pagrindinė priemonė, kuri leistų valstybei pamatyti, ar kainų didėjimas mažina vartojimą. Kaina yra pagrindinis pasirinkimo kriterijus, žiūrint į Lietuvos pirkėjus, o kainas galima didinti per akcizus“, - BNS teigė L.Vilimas.

Alkoholio prekyba šiemet jau sugriežtinta

Nuo šių metų pradžios alkoholiu nebegalima prekiauti degalinėse. Šiuo metu Seimui pateiktas pluoštas pataisų dėl alkoholio prekybos ribojimo. Neseniai priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, pagal kurias perkant alkoholį asmens dokumento privaloma reikalauti tik iš jaunų asmenų.

Prekybą alkoholiu siūloma drausti ir rugsėjo 1-ąją, ir pirmąją mokslo metų dieną. Be to, siūloma numatyti minimalius patalpų ploto ir higienos reikalavimus naktiniams barams.

Seimui taip pat teikiamos pataisos, kuriomis norima įmonėms, gaminančios per metus iki 100 hektolitrų natūralios fermentacijos sidro, bet neturinčios finansinių ar techninių galimybių įsirengti nuosavą kokybės laboratoriją, leisti naudotis kitų institucijų ar įmonių maisto produktų kokybės tyrimo laboratorijų paslaugomis.

Visuomeninė grupė „Už blaivią“ siūlo visai uždrausti alkoholio reklamą, jį pardavinėti tik specializuotose parduotuvėje, vėlinti amžių, nuo kada leidžiama pirkti alkoholį, - vietoj 18 metų cenzo siūloma įvesti 20 metų. Šią iniciatyvą paskelbė ir rėmė R.Karbauskis ir partijos narys Aurelijus Veryga, kuris yra įvardinamas kaip galimas kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.