Sveiki atvykę į taborą: ekskursija ne kiekvienam

Įbedęs žvilgsnį ir pagrūmojęs, žurnalistų grupelę, vos įžengusią į Vilniaus pakraštyje esantį didžiausią ir seniausią Lietuvos taborą, pasitiko raudoną kapišoną užsimaukšlinęs gyventojas. Vykdami į didžiausią čigonų koncentracijos vietą, žinojome visus šią vietą apipynusius kriminalinius mitus, tvyrojo įtampa.

„To saugumo pakankamai daug. Aš stoviu gyvas ir sveikas, nemiriau per visus vartojimo metus, todėl galite būti ramūs. Didžiausias pavojus, kuris mūsų gali laukti, – suaugę žmonės, nes jie nori konfidencialumo, tačiau jie bus atsitraukę į šonus”, – taip ramino susirinkusius „turistus” buvęs narkomanas, o dabar ekskursijos vadovas Marekas.

Jaunas, dar trisdešimties metų nesulaukęs jaunuolis šviesiais plaukais dar važiuojant autobusu į pramogų agentūros „Vaiduokliai” organizuojamos pažintinės ekskursijos vietą palinksta prie mūsų grupelės ir pristatydamas programą atlieka trumpą išpažintį.

Marekas dar būdamas nepilnametis pradėjo vartoti heroiną. Šis juodas gyvenimo laikotarpis tęsėsi ketverius metus, kol galiausiai vaikinas nusprendė kreiptis pagalbos.

„Priklausomybę man pavyko įveikti su reabilitacijos centro pagalba. Aš pats mėginau mesti daugybę kartų, turėjau problemų su policija ir su visais, kuo tik įmanoma. Vis dėlto reikėjo kreiptis į profesionalus, nes tu tai gali padaryti, bet negali padaryti vienas”, – atviravo Marekas.

reklama



Legalus vos vienas statinys

Aptrupėję, apgriuvę namai, kalnai šiukšlių, be priežiūros lakstantys ir keiksmažodžių lavina pasitinkantys vaikai. Toks vaizdas atsiveria Vilniaus arba Kirtimų tabore, įsikūrusiame Vilniaus pietiniame pakraštyje, Kirtimų mikrorajone. Ne paslaptis, kad tikrąją taboro realybę apipina didelio skurdo vaizdas.

Taboras yra skirstomas į kelias dalis: viršutinį ir žemutinį. Aukštutiniame tabore gyvenantys čigonai yra katalikai, o žemutiniame – stačiatikiai. Priešingose pusėse gyvenantys romai tarpusavyje neretai pykstasi, tačiau šie pykčiai retai kada viešinami.

Pasak Mareko, Lietuvoje gyvena 2571 romų tautybės asmenų, tačiau šie duomenys nėra tikslūs, nes daug žmonių nėra oficialiai užsiregistravę, kiti iki šiol neturi pilietybės.



Beje, teigiama, kad vieni atkeliavę iš Moldavijos, o kiti – iš Baltarusijos, Lenkijos. Tiesa, jų tikrųjų šaknų niekam nepavyksta išsiaiškinti.

Marekas pasakojo, kad aukštutiniame tabore yra apie 80 gyvenamųjų būstų. Seniau jų skaičius siekė apie 100. Visi jie pastatyti nelegaliai. Visame tabore yra vienintelis legalus namas. Tiesa, kartais namais „pasirūpina” patys narkomanai.

„Čia anksčiau stovėjo dar 5 namai, kuriuose buvo pardavinėjami narkotikai. Dabar jų nebėra, jie nugriauti. Sklinda toks gandas, kad vienas namų buvo sudegintas, nes gyvenusieji jame pardavė blogos kokybės narkotikų. Priklausomi nuo narkotinių medžiagų žmonės patys nusprendė įvykdyti teisingumą“, – pasakojo pašnekovas.

Dozė kainuoja kelis eurus

reklama

Keliaujant link žemutinės taboro dalies, tenka išvysti ir maisto prekių parduotuvę, metalo laužo supirktuvę, statybos darbus, gatvėje nuolat zuja automobiliai. Vienas kitas pypteli, taip priversdamas krūptelėti žurnalistų grupelę.

Čia nuolat vyksta darbai, vis dėlto nesi užtikrintas, ar parduotuvėje nusipirksi obuolį, ar heroino dozę. Pasak Mareko, ne paslaptis, kad narkotikų problema labai gaji, nes čia laisvai gali atvažiuoti ir išvažiuoti žmonės. Ir iš tiesų, vos įžengus į bendruomenės valdas, šlaistėsi ne vienas narkotikus vartojantis žmogus.

„Labiausiai paplitęs ir populiariausias narkotikas – heroinas. Tačiau šiuo metu jis yra maišomas su vaistais nuo kosulio ir žiurkių nuodais. Toks mišinys sukelia mirtį, tai jie daro, kad būtų kuo daugiau pelno. Čia nuolat žmonės miršta ir miršta”, – tiesą rėžė gidas.



Mareko teigimu, viena heroino dozė kainuoja 6 Eur. Tokia kaina sukelia prunkštelėjimą, tačiau tokių dozių reikia nuolat. Visą parą. Pasak Mareko, per dieną taboras uždirba apie 20 tūkst. Eur. „Narkotikus vartoja ryte, prieš pietus, per pietus, vakare, prieš miegą, naktį. Narkotikai yra vartojami visada. Yra ir tokių, kurie čia nuolat gyvena ir vergauja, – už narkotikų dozę dirba įvairius darbus”, – atviravo vyras.

Maži, skurdūs ir netvarkingi namai, turintys „ypatingų” langelių. Juos atskirsi – tai tarsi netinkama dėlionės dalis, neretai prikalta, perdažyta lenta arba, kaip sakė mūsų grupės vedlys, „durys”. Į šias tereikia pabelsti, paduoti pinigus ir gauni dozę.

Tiesa, nusipirkę dozę, narkomanai nepuola jos susileisti. Visi srautai veda į mišką, į kurį žengti tikrai nėra malonu. Milžiniškai kalnai išmestų šiukšlių, besimėtantys žaislai, drabužiai, folija... Paūksmėje net yra „žymusis kelmas”, kuriame visada rasi švirkštų. Nors jų šįkart neradome, šokiravo kitas vaizdas – narkotikus besišvirkštęs vyras.

Siekia paneigti mitus

Blykstės, apspitę fotografai ir žurnalistai. Keliaujant į ekskursiją kilo abejonių banga, ar fotografavimas, brovimasis į žmonių gyvenimą nėra tik smalsumo užgaida. Tačiau kodėl ši ekskursija bus surengta, kaip teigė „Vaiduoklių” vadybininkė, ne kartą?

„Pati pirmoji – sulaužyti visuomenėje vyraujančius stereotipus, nes daug kas mano, kad čia pardavinėjami tik narkotikai. Teko bendrauti su pačiais romų tautybės atstovais. Jie sako, kad jų visuomenė nenori priimti.

reklama

Kitas dalykas – Lietuvoje kažko panašaus, kad tai būtų tarsi turas, edukacinė programa, nėra. Ėmėme pavyzdį iš užsienio pramogų. Pavyzdžiui, Ispanijoje benamiai veda tokias panašias ekskursijas, yra ekskursija Raudonųjų žibintų kvartale”, – teigė moteris.

Pasak jos, iš pat pradžių buvo tartasi su romų bendruomenės centru. Be jų žinios nėra žengtas nė vienas žingsnis, o ir pati romų bendruomenė yra nusiteikusi geranoriškai.

Iš tiesų, nors sulaukėme ir piktų replikų, nemalonių pasiūlymų ir netgi atskridusios energinio gėrimo skardinės, priėjus ir siekiant artimesnio kontakto, jie pasitikdavo gana draugiškai.



Patį Mareką vadovauti šiai ekskursijai vedė smalsumas ir geranoriškas siekis padėti žmonėms. Jis ne kartą pabrėžė, kad nėra nusiteikęs prieš čigonus, o prieš tabore vykstančią prekybą. Nuo priklausomybės išsivadavęs jaunuolis dabar dirba reabilitacijos centre ir padeda kitiems.

Paklaustas, kodėl valstybė nepažaboja narkotikų plėtros, Marekas tikino, kad valstybė ir policija imasi veiksmų, tačiau problema kitur. „Manau, didžiausia problema, kad kiekvienas bando užtempti kaldrą ant savęs. Reikėtų, kad visi veiktų kartu. Kadangi čia yra demokratija ir visiems svarbu susitarti, bet reikia pajėgumo ir žmonių, kurie atliktų tą darbą. Nemanau, kad sunku yra padėti tiek romų tautybėms žmonėms, tiek tiems, kurie vartoja”, – sakė Marekas.

Aptrupėję, apgriuvę namai, kalnai šiukšlių, keiksmažodžių lavina pasitinkantys, tačiau bendraujantys ir ginantys savo konfidencialumą gyventojai. Tokį vaizdą palikome Kirtimų tabore, įsikūrusiame Vilniaus pietiniame pakraštyje, Kirtimų mikrorajone.

Sveiki atvykę į taborą: ekskursija ne kiekvienam

Romų taboras
+52