Lauko pedagogikai reikia žalios šviesos

Lauko darželis
Lauko darželis
© Organizatoriai
Alfa.lt
2016-09-20 05:00

Ugdymas lauke daro teigiamą poveikį vaikų vystymuisi ir itin svarbu, kad jis pasiektų kiekvieną vaiką per formalųjį ugdymą. Mokslininkai teigia, kad šiuolaikiniai vaikai ir gyvenimo būdas taip pasikeitė, jog vaikai turi kur kas mažiau galimybių praleisti jiems taip būtino laiko dalį lauke. Mokslininkai įspėja, jog buvimo gamtinėje aplinkoje poveikio vaikui netekimas gali turėti sunkių neigiamų pasekmių ilgalaikėje perspektyvoje. Valstybės inicijuotas ir sukurtas „lauko pedagogikos tinklas“ padėtų ne tik mokytojams, bet ir tėvams, susiduriantiems su vaikų vystymosi, ugdymo bei sveikatos problemomis.

Šiuolaikiniai vaikai neturi pakankamai galimybių būti lauke

Didžiojoje Britanijoje atlikti naujausi tyrimai parodė, jog vaikai, augantys labai užsiėmusiose šeimose, turi itin mažai galimybių tyrinėti juos supančią natūralią gamtinę aplinką. Tai trukdo normaliai vystytis vaiko socialiniams gebėjimams bei ilgalaikėje perspektyvoje daro įtaką fizinės bei emocinės sveikatos vystymuisi. Būtent dėl to yra labai svarbu, kad mokykloje ši problema būtų pastebėta ir imtasi jos sprendimų. „Šiai dienai, jeigu mokyklos ugdymo programoje yra įtraukti ugdymo lauke elementai, tai tik dėl to, jog mokytojai supranta buvimo lauke vertę ir naudą. Orientavimasis vien tik į akademinius pasiekimus nustumia į šalį galimybę su vaikais pabūti lauke ir mokytis iš patyrimų už klasės durų, o būtent tai vaikams kaip asmenybėms turėtų teigiamą poveikį visą likusį gyvenimą“, – teigia Plimuto Universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkė Sue Waite.

Edukologijos srities mokslininkai pabrėžia, jog šiuolaikinių vaikų kasdienybė ir įpročiai, akivaizdu, gerokai skiriasi nuo ankstesnių kartų. „Kaip atrodo šiandieninis vaikas? Kai prisimenu savo vaikystės metus, tai man būdavo didžiausia bausmė, jei tėvai pasakydavo: „Šiandien neisi į lauką“. Tai reiškia, jog sėdi kamputyje, liūdna, negera.. O šiandieniniam vaikui – „valio!“ Tai reiškia, kad visko daug turiu, virtualiam pasauly gyvenu ir jokios bausmės man čia nėra. Taip pat mano kartos vaikui negalėdavo būti blogiau, nei nevažiuoti pas senelius. Taigi, iš tiesų ta aplinka, kurioje vaikas gyvena šiandien, yra visiškai kitokia. Ir mes visiškai nenorom atėmėm tai, kas vaikui priklauso“, – teigė Lietuvos edukologijos universiteto docentė dr. Rita Makarskaitė-Pekevičienė susitikime su ikimokyklinio ugdymo pedagogais lauko pedagogikos seminare Pavilnių Lauko darželyje. Nepaisant kartų skirtumų, sveikai vaiko psichinei ir fizinei raidai, pasak mokslininkų, būtinas kontaktas su gamta, natūralia aplinka.

Ugdymas lauke turi tapti formalaus švietimo dalimi

reklama

Plimuto Universiteto mokslininkės S. Waite atliktas naujausias tyrimas parodė, kad ugdymas lauke turėtų būti įtrauktas ne tik į neformaliojo, bet ir į formaliojo švietimo mokymo programas, inicijuotas įstatymų leidėjų bei švietimo politiką formuojančių institucijų. Mokslininkė pateikė 5 svarbiausius argumentus, kodėl lauko pedagogika turėtų tapti formaliųjų mokymo programų dalimi, nes lauke ugdomi:

1. Sveikas ir laimingas kūnas ir protas

2. Sociali ir savimi pasitikinti asmenybė

3. Bendradarbiauti linkusi ir mokanti tai daryti asmenybė

4. Aktyvus pasaulio pilietis

5. Savarankiškas ir kūrybiškas mokymasis

Lietuvoje šiuo metu veikia tik kelios lauko pedagogika paremtos ikimokyklinės ugdymo įstaigos: Kaune, Klaipėdoje, Ukmergėje bei Vilniuje. Šiais metais į lauko pedagogikos klubą įstojo ir Marijampolė, kurioje pradėjo veikti Lauko darželis, o Vilniuje duris atvėrė Vingio parko Lauko darželis. Pirmojo Lietuvos Lauko darželio steigėjas Žilvinas Karpis teigia, kad nėra laiko laukti, kol vaikai užaugs ir nebegalėsime praturtinti jų vaikystės: „Uždaviau sau klausimą: ar lauksiu tikėdamasis, kad kas nors sukurs lauko darželį dėl mano vaiko, ar pats turiu imtis iniciatyvos? Štai dabar jau įkūrėme lauko darželį Vingio parke, padedame kurtis lauko darželiui Marijampolėje, o nuo 2017 m. vidurio Žaliųjų Ežerų apsuptyje atidarysime dar vieną lauko darželį prie pat ežero. Pavilnyje šiemet, 2016 m., jau veikia priešmokyklinio ugdymo grupė, o kitąmet atsidarys pradinė mokykla.“
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, apsilankęs Pavilnių Lauko darželyje, liko maloniai nustebintas ir išreiškė stiprų palaikymą šios iniciatyvos gyvavimui ir reglamentavimui. „Lankiausi darželyje Pavilniuose, kuris vaikus ugdo tik lauke bet kokiu oru. Vaikučiai miegojo po dideliu tentu (tik žiemą miega viduje), o aš kaip aukščiausias turėjau progos pasišokėjęs iš obels ištraukti įstrigusį aitvarą. Kaip būčiau norėjęs eiti į tokį darželį. Kaip būčiau norėjęs savo vaikus leisti. O mažųjų švedų apie 10 proc. tokius ir lanko... Įvairovė, pasirinkimas, iniciatyva Vilniuje yra sveikinama. Tam yra žalia šviesa. Padėsiu, kuo tik galiu, įveikti ir visas nuo savivaldybės tiesiogiai nepriklausančias biurokratines kliūtis“, – po apsilankymo Pavilnių Lauko darželyje įspūdžiais savo socialinio tinklo paskyroje dalijosi Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Vilniaus savivaldybė inicijavo lauko pedagogikos konferenciją, siekdama kurti sveikesnę miesto bendruomenę bei spręsti vaikų buvimo lauke problemas. Renginyje pranešimus skaitė ugdymu lauke besidomintys ir jį praktikuojantys pedagogai iš Vilniaus mokyklų bei vaikų darželių, taip pat patirtimi dalijosi edukologai iš Lietuvos edukologijos universiteto, VšĮ „Lauko darželio“ steigėjai. Buvo pristatytos tiek rekomendacijos, tiek konkretūs pokyčiai, palengvinsiantys išvykų į lauką organizavimą valstybinėse ugdymo įstaigose.

Edukologė, lauko pedagogikos tyrinėtoja S. Waite pabrėžia, kad dabar mokyklose reikia ieškoti „papildomo nuo pamokų laiko“, kad būtų galima užsiimti ugdymu lauke. Pasak jos, siekiant tvirtos ir teigiamus rezultatus vaikų ugdyme garantuojančios ugdymo strategijos, būtina lauko pedagogiką įtraukti į formaliojo švietimo programas, o kol to nėra, telieka džiūgauti bet kokiomis lauko pedagogikos apraiškomis ugdymo įstaigose.

Parengta pagal „BBC news

reklama

Lauko pedagogikai reikia žalios šviesos

Lauko darželis