Trečiasis Seimo debatų raundas: trūko tik bokso pirštinių?

Naglis Puteikis ir Aušra Maldeikienė
Naglis Puteikis ir Aušra Maldeikienė
  © Paulius Peleckis

Kova su korupcija ir šešėliu, skurstančiųjų gynimas ir socialinis teisingumas – tokiais ir panašiais pareiškimais ketvirtadienio vakarą vykusiuose debatuose žarstėsi politinių jėgų atstovai.

„Turėjome sunkų vakarą”, – iškart po partijų pasirodymų komentavo Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja, politologė Rima Urbonaitė. Ekspertės teigimu, dalis kandidatų neparodė elementarios pagarbos rinkėjams.

Tuo metu VU TSPMI dėstytoja, politologė Ainė Ramonaitė teigė, kad į vieną vietą buvo sudėtos keturios politinės jėgos, kurios turi panašumų, tačiau nėra vienodos lygos žaidėjos.

Ketvirtadienį per debatus LRT televizijos eteryje susirungė keturios politinės jėgos: „Drąsos kelias“, „Lietuvos sąrašas“, Lietuvos liaudies partija, Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija. Partijos diskutavo apie ekonomiką.

Išskyrė Maldeikienę

Politologė R. Urbonaitė, vertindama partijų pasirodymą, sakė, kad tai buvo be abejonės prasčiausi debatai, palyginti su pastarųjų dviejų dienų. Vis dėlto iš kandidatų ji išskyrė „Lietuvos sąrašo” lyderę Aušrą Maldeikienę.

„Iš kalbėjimo ir nuotaikos matėsi, kad Aušra Maldeikienė jaučiasi kaip tam tikras svetimkūnis. Na, iš tiesų, deja, bet, išskyrus Aušrą Maldeikienę, beveik visi negalėjo atsakyti į klausimus ir demonstravo neturėjimą supratimo, kaip apskritai yra valdoma valstybė”, – sakė MRU dėstytoja.

Pasak jos, tik A. Maldeikienė buvo aiški, rodė žinias, dėliojo argumentus, o šiuose debatuose jai nebuvo su kuo konkuruoti ir diskutuoti.

„Iš kitos pusės, ji yra puikiai sukūrusi savo įvaizdį, kuris daliai rinkėjų yra tikrai labai priimtinas. Be to, akcentavimas socialinio teisingumo – labai svarbus dalykas. Manau, ji sugebėjo paliesti ir aprėpti daugelio rinkėjų nuotaikas ir lūkesčius”, – sakė R. Urbonaitė.

R. Urbonaitės nuomone, Antikorupcinės N. Puteikio ir K. Krivicko koalicijos lyderis N. Puteikis su savo komanda pasirodė visiškas populistas, o bandymas aprėpti dabartines aktualijas – tik nevykęs bandymas patraukti rinkėją.

„Kai kurie skaičiai nebuvo pagrįsti, kad ir to paties Kristupo Krivicko, pavyzdžiui, apie 3 mln. kasdien išplaunamų eurų. Lyg buvo nuoroda į Robertą Dargį, bet vėlgi tai nėra visiškai aiškiai pagrįsta. Kitas dalykas, tokie šūkiai („kol nepasodinsim Masiulio, nebus laimės Lietuvoje”) – visiško populizmo apraiškos ir turinio nebuvimas”, – dėstė R. Urbonaitė.

Ramonaitė: rimčiausiai atrodė Puteikis

Vis dėlto su MRU dėstytojos teiginiais nesutiko A. Ramonaitė. A. Maldeikienės pasirodymas visiškai neįtikino politologės, netgi, priešingai – paliko ne itin gerą įspūdį.

„Tas akademiško bandymo rodyti savo ekonomines žinias ir kalbėti akademiškai mišinys kažkaip visiškai nesiderina su tuo tokiu nerimastingu šokinėjimu. Atrodo, tarsi teliktų užmauti bokso pirštines ir išleisti į ringą – tada būtų natūraliau, – juokavo akademikė. – Ir daugeliu atvejų buvo sunku suprasti, ką norima pasakyti, išskyrus tai, kad yra pažeriama ekonominių tiesų, bet kas iš to? Galų gale lieka visiškai neaišku.”

Tuo metu N. Puteikis, pasak ekspertės, atrodo rimčiausiai iš visų kalbėtojų. „Jis visgi sugeba šalia karingumo išlaikyti ramybę ir bent jau sudaro žinančio, ką sako, žmogaus įvaizdį, bet, kita vertus, Krivickas už jį atidirba karingojo populizmo srityje”, – sakė politologė.

Ypač kurioziškai, A. Ramonaitės nuomone, atrodė „Lietuvos sąrašo” partijos pirmininko Dariaus Kuolio pritarimai N. Puteikiui, o ne bendražygei A. Maldeikienei.

„Turint omenyje, kad „Liaudies sąrašas“ rėmė Puteikį prezidento rinkimuose ir savivaldos rinkimuose, tai akivaizdžiai matyti, kad „Lietuvos sąrašo“ ir Puteikio junginys buvo sėkmingesnis ir geriau derėjo nei su visa šia ponios Maldeikienės retorika”, – sakė akademikė.

Dvi lygos

Per debatus buvo dvi lygos: N. Puteikio ir „Lietuvos sąrašo” pasirodymas yra šiek tiek aukštesnio lygio nei Lietuvos liaudies partijos ir „Drąsos kelio”, teigia A. Ramonaitė. Vis dėlto, anot politologės, partijos turėjo panašumų.

„Žinutės, kurios siunčiamos visuomenei, yra ganėtinai panašios: viskas Lietuvoje yra blogai, politinį elitą reikia sodinti į kalėjimą, atimti turtą iš turtingųjų ir perskirstyti vargšams. Tarsi šiuos sprendimus įgyvendinus viskas Lietuvoje pasitaisytų. Ir ta bendra karinga retorika buvo būdingi visgi labiau trims partijoms, nes ponas Varkala buvo tikrai mažiau karingas, lyginant su savo kolegomis”, – aiškino A. Ramonaitė.

R. Urbonaitė taip pat išskyrė Varkalos nekaringą būdą. Pasak politologės, „Drąsos kelio” partijos pirmininkas pasirodė prasčiausiai. „Varkala viskas, ką sugebėjo pasakyti, tai, kad įves progresinius ir turto mokesčius, bet galiausiai pareiškė, kad mokesčių sistemos jis nepakeis. Tiesą sakant, jis padarė viską, kad tik nebūtų balsuojama už jį. Blogiau būti tikriausiai ir negali”, – sakė R. Urbonaitė.


Tuo metu Lietuvos liaudies partijos pirmininkas Rolandas Paulauskas pirmoje debatų pusėje puolė socialdemokratus ir konservatorius, tačiau, R. Urbonaitės nuomone, naudodamas daug tuščios demagogijos.

„Kai kurie siūlymai, pavyzdžiui, muitų naikinimas ir kiti dalykai, apie kuriuos jis kalba ir nurodo partijos programoje, iš esmės reiškia išstojimą iš Europos Sąjungos (ES), lygiai taip pat iš euro zonos. Nors to garsiai ir neįvardija, bet mintis, panašu, tokia”, – sakė ekspertė.

Apie dvi partijas neturėjo ką pasakyti

Po ketvirtadienio debatų politologė A. Ramonaitė geriausiai įvertino Antikorupcinę N. Puteikio ir K. Krivicko koaliciją, visgi pabrėždama N. Puteikio asmenį. Antroje vietoje – „Lietuvos sąrašas”. Tiesa, apie likusias partijas ekspertė neturėjo ką pasakyti.

„Bendras pasirengimas rinkimams yra ne kažin koks, lyginant su kitomis partijomis. Nors jie yra įsižeidę, kad pateko į kitą lygą, bet skirtumai ryškūs – pilnų programų ar pilno komplekto žmonių, kurie gali šnekėti, kurie būtų pasiruošę kaip ekspertai, tiesiog nėra, tai, matyt, ir nėra ko pretenduoti į tą kitą lygą”, – sakė akademikė.

Tuo metu R. Urbonaitė, pirmosios debatų laidos kandidatus įvertinusi minus penkiais balais, antrosios dalyviams „surašė” teigiamus pažymius, o šįkart įvertino prasčiausiai. Apibendrindama visus šios savaitės debatus, specialistė vis dar pasigedo tikrų debatų.

„Deja, bet Lietuvoje mes dar neturime debatų, kurie taptų rinkimų kampanijos vinimi ir kurie iš tiesų rinkėjui padėtų apsispręsti. Labiau yra debatai dėl debatų, pasisakymų arena, o norėtųsi aukštesnio lygmens ir iš populiariausių, aukščiausius reitingus turinčių politikų. Žinoma, tos dienos yra faktiškai nelygintinos savo kokybės prasme, bet bendras vaizdas toks, kad dar jie nesukuria debatų tikrąją to žodžio prasme”, – dėstė pašnekovė.

Paklausta, ar vertėtų pagalvoti apie partijų rinkimuose skaičiaus mažinimą, dėstytoja buvo kategoriška. „Nebūčiau už tą ribojimą, nes kitu atveju galbūt išvis uždarytume galimybes ateiti į areną tikrai konkurencingoms partijoms, kurios būtų naujos ir gebėtų konkuruoti su jau įsitvirtinusiomis partinėje sistemoje. Nors reikėtų pažymėti, kad naujoms partijos ateiti ir taip yra ganėtinai sunku dėl specifinio partijų finansavimo įstatymo”, – sakė R. Urbonaitė.

Kita vertus, pasak R. Urbonaitės, partijų nepasiruošimas debatams, išskyrus daugiau ar mažiau vieną žmogų, parodo, kad problema – ne tik finansai. Jos nuomone, reikėtų daugiau investuoti į rinkėjų pilietinį ugdymą, tuomet natūraliai išsikristalizuotų partijos ir nebeliktų noro į politiką eiti bet kam.

Trečiasis Seimo debatų raundas: trūko tik bokso pirštinių?

Naglis Puteikis ir Aušra Maldeikienė
+13