Veislinių gyvūnų paroda: Algirdiškio sėkmės istorija įsibėgėja

Veislinių gyvūnų paroda (nuotr. Laimučio Brundzos)
Veislinių gyvūnų paroda (nuotr. Laimučio Brundzos)
  © Archyvas

Panevėžio r., Algirdiškyje, UAB „Panevėžio veislininkystė“ parodų bazėje praėjusį savaitgalį vilnijo tradicinė metų šventė – veislinių gyvūnų paroda, kurioje pademonstruoti produktyviausi ir gražiausi mūsų šalies žemdirbių išpuoselėti įvairių veislių gyvuliai bei paukščiai. Šiemet pirmą kartą pati UAB „Panevėžio veislininkystė“ buvo ne tik renginio erdvės teikėja, bet ir pagrindinė jo organizatorė, programoje numačiusi vietos ir spalvingiems reginiams, ir dalykiškoms veislininkystės profesionalų diskusijoms.

Veislinių gyvūnų paroda (nuotr. Laimučio Brundzos)

Veislininkystės paroda yra antroji, vykusi renovuotoje modernioje ir patogioje Algirdiškio bazėje, tad ne sykį ir šiemet pabrėžta, jog tai viena Lietuvos sėkmės istorijų, kai, surėmus pečius Žemės ūkio ministerijai ir žemdirbių savivaldai bei įdėjus santykinai nedidelę keturių milijonų, skaičiuojant litais, investiciją, pavyko sukurti infrastruktūrą ne tik gyvulininkystės parodoms, bet ir modernius veislinės medžiagos eksporto ir importo „vartus“, t. y. gyvulių surinkimo, karantinavimo centrus ir paviljoną aukcionams.

Pernai į šio paviljono ringą (užpernai – į aptvarą lauke) mėsinių galvijų augintojai išdrįso išvesti tik pavienius gyvulius, o šiemet per dvi parodos dienas jų pademonstruota net aštuonios dešimtys. Visus šių mėsinių veislių galvijų „pasirodymus“ lydėjo profesionalūs kooperatinės bendrovės „Baltic Cattle“ vadovo ir galvijų veislinės vertės vertintojo Alvydo Pečiulaičio komentarai.

Veislinių gyvūnų paroda (nuotr. Laimučio Brundzos)

Stebėti bei aptarinėti įspūdingų formų mėsinius, taip pat pieninius galvijus, kurie šiuo metu ir yra svarbiausi mūsų šalies gyvulininkystės produktų gamybos „instrumentai“, be abejo, buvo svarbu ir jų augintojams, ir renginyje dalyvavusių valstybinių institucijų atstovams. Tačiau ne mažesnio dėmesio sulaukė visi kiti šimtais skaičiuojami eksponatai – žirgai, avys, ožkos, triušiai, paukščiai, kuriuos pristatė augintojų asociacijos, mokslo įstaigos, įmonės bei pavieniai ūkininkai. Vieni eksponatų augintojai teigė veislinius, neretai labai egzotinius gyvūnus auginantys tik dėl hobio, kitiems tai – pagrindines ar papildomas pajamas nešantis verslas. Tačiau visus renginio dalyvius vienijo bendras vardiklis – dėmesys selekcinei veiklai ir noras išauginti kuo aukštesnės genetinės vertės gyvūną.

Oficialią parodos pradžią ir šiemet tradiciškai simbolizavo momentas, kai trenkiant smagiam maršui į sceną kopė renginio svečiai: Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Petras Čimbaras, šio komiteto narys Jonas Kondrotas, žemės ūkio viceministras Saulius Cironka, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, šalies mėsinės galvijininkystės „krikštatėviu“ tituluojamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos (LSMU VA) profesorius Česlovas Jukna, dėl UAB „Panevėžio veislininkystė“ renovacijos „starto“ itin daug pastangų įdėjęs buvęs žemės ūkio ministras, Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius Vigilijus Jukna, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos viršininkas Vilius Rekštys, LSMU VA profesorius Henrikas Žilinskas, Panevėžio savivaldybės meras Povilas Žagunis ir, be abejo, renginio šeimininkas – UAB „Panevėžio veislininkystė“ direktorius Nerijus Gricius.

Veislinių gyvūnų paroda (nuotr. Laimučio Brundzos)

Sveikindamas renginio dalyvius žemės ūkio viceministras S. Cironka pastebėjo, kad veislinių gyvūnų paroda Algirdiškyje kasmet tampa vis įdomesnė. O tai – įrodymas, kad Lietuvoje veislininkystės situacija gana gera, išvien dirbant valstybės, mokslo, mokymo, konsultavimo institucijoms ir žemdirbiams. „Noriu palinkėti judėti į priekį, nes atsiranda naujos rinkos, kurioms reikia gerų lietuviškų gyvulių“, – kalbėjo S. Cironka. O KRK pirmininkas P. Čimbaras šmaikštavo į renginį atsivežęs per mažai pinigų, mat už jo nusižiūrėtą eksponatą augintojas užsiprašė nemenkos 3 tūkst. Eur sumos. Tai, anot jo, leidžia daryti išvadą, kad gera veislinė medžiaga šiandien turi jos vertę atitinkančią kainą.

Visi svečiai ir organizatoriai parodos dalyviams bei lankytojams linkėjo kuo produktyvesnių dalykinių diskusijų ir pačių spalvingiausių įspūdžių. O jų tikrai negalėjo trūkti, nes norintieji galėjo konsultuotis su kooperatinės bendrovės „Baltic Cattle“, UAB „Baltic Vianco prekyba“, UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, VĮ „Pieno tyrimai“, LSMU Veterinarijos akademijos Gyvulių reprodukcijos laboratorijos, šios aukštosios mokyklos Gyvulininkystės technologijos fakulteto bei Josifo Taco melžimo mokymo centro atstovais, žemės ūkio technika bei gyvulininkystei skirta produkcija prekiaujančių įmonių pardavėjais. O norintieji – tiesiog pasigrožėti eksponatais bei pabendrauti su jų augintojais.

Tad žmonės turėjo suskubti ir prie maniežo, kuriame vyko žirgų veislių pristatymas ir parodomoji jų programa, šunų dresūros mokyklos „Lyderis“ pasirodymas, ir į fermas, kuriose gageno, čirškė ar mykė augintojų nepriekaištingai išpuoselėti ir visiškai maži, ir įspūdingiausių gabaritų eksponatai.

Patys veisėjai, be abejo, su nekantrumu laukė svarbiausio parodos momento – eksponatų nugalėtojų paskelbimo. Valstybinės veislininkystės priežiūros tarnybos sudaryta vertinimo komisija, kurios nariai buvo ir visų parodoje dalyvavusių augintojų asociacijų atstovai, nugalėtojais pripažino šiuos eksponatus: pieninių veislių galvijų grupėje geriausiai įvertinta Lietuvos žalųjų veislės telyčia (savininkas – Guostagalio ŽŪB), holšteinų veislės telyčia (augintoja Irena Lachaj), Lietuvos juodmargių veislės telyčia (savininkas – Pauliukų ŽŪB). Mėsinių veislių galvijų grupėje I vieta įvertintas simentalų veislės bulius (savininkas – Rolandas Marcinkevičius). II vieta įvertintas ūkininkės Rasos Rutkauskienės limuzinų veislės bulius, III vieta – hailendų veislės bulius, kurio augintoja – ūkininkė Kristina Martinėlienė. Arklių grupėje nugalėtoju pripažintas UAB „Lietuvos žirgynas“ filialo „Nemuno žirgynas“ trakėnų veislės eržilas Kabulas, avių grupėje – UAB „Šeduvos avininkystė“ Lietuvos juodgalvių veislės avis, ožkų grupėje – Renatos Petkevičienės Anglo-Nubian veislės ožka. Triušių grupėje I vieta įvertinta Aloyzo Mitrikevičiaus belgų milžinų veislės triušių kolekcija, II vieta – Jono Jonaičio Vienos juodųjų veislės triušių kolekcija, III vieta – Artūro Stimbirio Kalifornijos veislės triušių kolekcija. Paukščių grupėje geriausiai įvertinti Vido Baliukonio veisiami senieji anglų peštukiniai vištiniai paukščiai.

Parodos metu vyko ir dalykinis forumas, kurio metu diskutuota apie šalies veislininkystės realijas bei perspektyvas. Savų argumentų jame pateikė KRK pirmininkas P. Čimbaras, pastebėjęs, kad šiųmetės parodos eksponatai puikiai iliustruoja tai, kad šalies veislininkystė eina teisingu keliu. Tačiau norint iš šios veiklos realiai uždirbti, augintojų asociacijos turėtų keisti strategiją ir ne skaidytis, bet vienytis, nes, pirmininko žodžiais, šiuo metu, užuot žiūrėjus bendro intereso, kaip racionaliausiu būdu panaudoti gaunamą paramą, asociacijos „paklodę“ traukia kiekviena į savo pusę.

P. Čimbarui antrino ir žemės ūkio viceministras S. Cironka, kvietęs padiskutuoti, ką reikėtų padaryti, kad veislininkystės veikla vyktų sklandžiau. „Šalyje turime veisėjų asociacijas, turime už veislininkystę atsakingas valstybės institucijas, veislininkystės sistemą, tačiau neturime atitinkamų kiekių galutinio produkto.

Šalies eksporto sandaroje gyvulininkystės produktai tesudaro 5 proc. Pastaraisiais metais užauginame beveik 6 mln. t grūdų, iš jų 3,5 mln. t eksportuojame, užuot šalyje plėtoję gyvulininkystę ir kūrę pridėtinę vertę. Todėl asociacijos turėtų pradėti keisti požiūrį į verslą ir siekti ne žaliavos, o galutinių produktų pardavimo“, – teigė žemės ūkio viceministras.

Žemdirbių atstovai savo ruožtu kalbėjo apie tai, kad ūkininkas parduoda tai, kas jam tuo metu labiausiai apsimoka, kad neįmanoma sudaryti ilgalaikių sutarčių su vietos perdirbimo įmonėmis, intensyviau kooperuotis, formuoti stambesnių galvijų siuntų, nes informacijos sklaidai koją kiša Asmens duomenų apsaugos įstatymas. Tačiau forumo dalyviai priėjo vieną bendrą išvadą: jei laikytume tokį gyvulių skaičių, koks buvo laikomas kadaise, o šių gyvulių produktyvumas būtų toks, koks yra šiandien, gyvulininkystės šaka Lietuvoje tikrai suklestėtų.

Veislinių gyvūnų paroda: Algirdiškio sėkmės istorija įsibėgėja

Veislinių gyvūnų paroda (nuotr. Laimučio Brundzos)
+14