Gimdymo namuose šalininkai – už legalią pribuvėjų veiklą

Piketas dėl gimdyvių Lietuvoje
Piketas dėl gimdyvių Lietuvoje
  © Karolis Kavolėlis / Alfa.lt

Lietuvos moterims gimdyti namuose leidžiama, o medikams suteikti jiems kvalifikuotą pagalbą – draudžiama. Tokį šalies sveikatos sistemos paradoksą įvardijo gimdymą namuose reglamentuoti įstatymais raginantys aktyvistai. Pasaulio bendruomenė, veikianti gimdymo ir gimimo srityje, renka parašus, palaikydama lietuvę pribuvėją Jurgitą Švedienę, kuri kartu su bendrosios praktikos gydytoja Dalia Jakaite trečiadienį sės į teisiamųjų suolą. Pribuvėjų veikla mūsų šalyje vis dar neįteisinta.

Tereikia vieno sveikatos apsaugos ministro įsakymo

„Netrukus prasidėsiantis pribuvėjos Jurgitos teismas – tai procesas, susijęs su Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos trūkumais: tėvams gimdyti namuose leidžiama, o medikams suteikti tokiems tėvams kvalifikuotą pagalbą yra draudžiama, su žmogaus teise pasirinkti jam palankiausią gimdymo vietą ir aplinkybes, vaiko teise gauti geriausią įmanomą priežiūrą“, – savo tinklaraštyje Vitale.lt rašo gimdymuose kaip dula, arba gimdyvės padėjėja, dalyvaujanti, paskaitas besilaukiančioms moterims, šeimoms skaitanti Vitalija Pilipauskaitė – Butkienė.

Viena pirmųjų apie gimdymo namuose įteisinimą pradėjusi kalbėti vilnietė kartu su bendraminčiais jau ne vienerius metus mėgina keisti visuomenės požiūrį į gimdymą. Pasak jos, Jungtinių Tautų Vaiko teisių apsaugos komitetas Lietuvai jau seniai rekomendavo reglamentuoti gimdymo namuose tvarką. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad gimdyvė turi teisę susilaukti kūdikio namuose. Ir nors gimdymas namuose mūsų šalyje – vis dar „karšta“ tema, apipinta išankstinėmis nuostatomis ir siaubo istorijomis, patikimi moksliniai tyrimai rodo, kad šiuolaikinis planuotas „naminis“ gimdymas yra toks pat saugus, kaip ir vykstantis ligoninėje. Kai kuriais požiūriais jis net palankesnis vaiko ir motinos sveikatai.

Netrukus teismą pasieks dviejų vilniečių, kaltinamų neteisėtai besivertusių ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, byla – įtariama, kad viena jų priimdavo namuose gimdančių moterų naujagimius, kita išrašydavo gimimą patvirtinančias pažymas, nors abi legaliai to daryti negalėjo. Viena iš moterų – Jurgita Švedienė.

„Aš žinau, kad Jurgita Švedienė yra dvasinė pribuvėja, gyvai perėmusi senąsias pribuvėjystės tradicijas, ir ji nėra medikė. Žinau, kad teikti akušerinio pobūdžio pagalbą, nebūnant mediku, yra nusižengimas Lietuvos teisei. Taip pat žinau, kad jei Jurgita būtų nusprendusi vis dėlto baigti akušerijos studijas, kaip diplomuota medikė ji irgi nebūtų galėjusi teikti tokios pagalbos mūsų šalies gimdyvėms, nes tai nėra reglamentuota. O jei vis dėlto ją teiktų, už tai jai grėstų teisinė atsakomybė – kaip kad yra dabar.

Pažįstu puikių akušerių ir akušerių ginekologų, kurie palaikytų gimdančiuosius namuose ir atvyktų pas juos, jei tik valstybė pakeistų tvarką, o tam iš principo tereikia vieno sveikatos apsaugos ministro įsakymo. Tačiau jie neperžengia savo saugumo ir profesinės rizikos ribos, ir tai suprantama. Tai padarė Jurgita, ir visi matome, kur dabar ji yra“, – situaciją, nepaliekančią gimdyvėms pasirinkimo, kaip jų naujagimis turėtų ateiti į pasaulį, savo tinklaraštyje apibūdino iniciatyvos Gimimas.lt atstovė V. Pilipauskaitė – Butkienė.

Ji priminė, kad per daugiau nei dvidešimt metų per tūkstantį Lietuvos kūdikių gimė namuose. Vienas iš jų – jos pačios antroji dukra. „Galbūt į savo namus aš būčiau pasikvietusi profesionalę akušerę, atvirą, švelnių rankų ir didelės širdies, su visom reikiamom žiniom ir įranga. Bet gyvendama Lietuvoje aš negalėjau rinktis – kaip kad gali latvės, lenkės, vokietės, danės, šveicarės, švedės, norvegės ir daugelio kitų šalių mamos“, – pabrėžė V. Pilipauskaitė – Butkienė.

Išlikusi gyva Lietuvos pribuvėjystės tradicija, pasak jos, turėtų tapti puoselėjamu reiškiniu, o Seimo dokumentuose kartą jau šmėkštelėjęs „akušerės – pribuvėjos“ terminas – realia, gerbtina ir reikalinga profesija.

„Situacija keičiasi ir dėl pasaulinio konteksto, lietuvės gimdo vaikus kitose šalyse, dalijasi požiūriais, klimatas šiltėja, medicinos sistema keičiasi. Lieka tik sulaukti palankios politinės valios, – Alfa.lt sakė gimdymų namuose situaciją žinanti moteris. – Kreipėmės į ministeriją, derinome šį klausimą su specialistų organizacijomis, esame gavę iš jų palankius atsiliepimus. Medikai pasisakė už tai, kad padėtis būtų teisiškai reglamentuota. Liko vienintelis dalykas – ministerija turi imtis tvarkyti reikalą".

Valstybei kainuotų mažiau ir būtų išeitis regionams

Prieš kelerius metus užvirus diskusijoms apie šeimų norą savo naujagimius pasitikti namuose, buvo argumentuojančių, kad taip kils grėsmė gimdyvių ir kūdikių sveikatai, valstybei daug kainuos turėti budinčius netoli namų greitosios pagalbos automobilius. Vis dėlto V. Pilipauskaitė – Butkienė mitą apie „greitąsias“ prie namų durų linkusi išsklaidyti: šalyse, kuriose moterys turi galimybę gimdyti namuose, nėštumo metu dirbama su akušerių komanda, ši įvertina tiek besilaukiančiųjų sveikatos būklę, tiek namų aplinką, priimti gimdymo paprastai atvyksta poros akušerių komanda. Situaciją puikiai žino artimiausių medicinos įstaigų personalas. Greitosios pagalbos komandos prireikia tik išskirtiniais atvejais.

„Tyrimai rodo, kad gimdant namuose komplikacijų rizika net mažesnė,“ – pastebėjo V. Pilipauskaitė – Butkienė.

Gimdymai namuose kur kas mažiau kainuoja ir valstybei. O kadangi Lietuvoje per metus tokiu būdų į pasaulį ateina apie šimtą vaikų, šalyje pakaktų 8 – 10 dirbančių akušerių, galinčių atvykti ir į regionus.

Namuose norinčios gimdyti šeimos pasiruošusios diskutuoti, ar šis procesas būtų tik privačiai apmokama, ar valsybės kompensuojama paslauga. Vienose šalyse jos resursai visiškai padengiami, kitose – tik dalinai, arba žmonės susimoka patys.

„Yra šalių, kur moterys gimdo kalnuose, vienkiemiuose, akušerės atvyksta. Iš dalies nuo didesnių medicinos centrų nutolusių regionų problemą spręstų natūralaus gimdymo centrų steigimas. Tai tarpiniai variantai tarp ligoninių ir namų, nedidelės jaukią namų aplinką primenančios įstaigos, kur teikiamos akušerinės paslaugos, nesusijusios su didelės rizikos gimdymais“, – sakė Vitalija Pilipauskaitė – Butkienė.

Tokių gimdymo centrų Lietuvoje jau randasi, moterys į juos atvyksta iš įvairių miestų.

Gimdymų namuose legalizavimo reikalavo piketu

Gimdymo namuose klausimas Lietuvoje sprendžiamas jau ne vienerius metus. 2012 metais gimdymo namuose šalininkai piketavo prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Jie tikino, kad šiuolaikinis gimdymas ne ligoninėje jau yra tapęs daugelio valstybių motinos ir vaiko sveikatos sistemos dalimi, todėl derėtų sudaryti sąlygas jo norinčioms šeimoms vaikų sulaukti natūralaus gimdymo centruose ar namuose.

Lietuvoje iki šiol teisės aktais nėra sureguliuota gimdymo ne ligoninėje tvarka, todėl medikai negali planuotą gimdymą ne ligoninėje pasirenkančioms šeimoms suteikti būtinų akušerinių paslaugų.

„Šeima, kuri planuotai pasirinks gimdyti namuose, rizikuos sulaukti savo mažylio be specialisto. Ši situacija nėra tipinė daugeliui Vakarų pasaulio valstybių. Daugelyje jų teisiškai reglamentuota tvarka, kaip akušeriai suteikia būtinąją pagalbą šeimoms, pasirenkančioms gimdyti namuose. Žinoma, mes nekalbame apie atvejus, kai gimdymas įvyksta spontaniškai.

Tai sprendimas, kurį šeima pasirenka sąmoningai, lankosi pas prižiūrinčius gydytojus, kartu su medicinos profesionalu įvertina, kokios rizikos yra nėštumas. Gimdymas namuose – tai ir šeimos, ir medikų sprendimas“, – apie šiuolaikinio gimdymo ne ligoninėje sąlygas tuomet kalbėjo Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė.

Lietuvos nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Lietuvos Sveikatos apsaugos ministeriją ir paprašė sudaryti darbo grupę, kuri spręstų gimdymo ne ligoninėje teisinio reglamentavimo mūsų šalyje klausimą. Ministerijos atstovai, mokslininkai, visuomenė, teisininkai buvo kviečiami diskutuoti įvairiais, su gimdymu ne ligoninėje susijusius, dalykais. Vis dėlto ministerija atsisakė sudaryti darbo grupę gimdymo ne ligoninėje klausimams spręsti. Organizacijos, šeimų vardu pateikusios prašymą, tokį sprendimą pavadino nedemokratišku.

Reaguodama į gimdymo ne ligoninėse šalininkų keliamas problemas ir piketą, Sveikatos apsaugos ministerija tvirtino, kad gimdyti saugiausia stacionare. Gimdyti namuose – du ar tris kartus rizikingiau.

Gydytojai: nėra įrodymų, kad gimdyti namuose žalinga

Lietuvos akušerių sąjungos atstovai Alfa.lt yra pareiškę, kad „naminiams“ gimdymams neprieštarautų, bet norėtų atkreipti dėmesį į galimas komplikacijas ir tai, kad medikai linkę rinktis saugesnį variantą – gimdyves priimti ligoninėje.

„Noriu paviešinti akušerių ginekologų valdybos nuomonę. Buvo atliktas nemenkas darbas, apžvelgta daugiau nei pusė milijono atvejų, ir mes, remdamiesi tais atvejais, manome, kad šis procesas turi būti reglamentuotas. Mes – nei už, nei prieš šį procesą. Kaip gydytojai, labiausiai norėtume, kad moterys gimdytų ne namuose, nes dirbti aplinkoje, prie kurios esame įpratę, lengviausia. Tačiau nėra įrodymų, kad praktika gimdyti namuose yra žalinga.

Kiekvienos šalies ekonominė situacija, sveikatos priežiūros sistema yra skirtinga, todėl atsakyti, ar ši sistema veiktų Lietuvoje, – sudėtinga“, – prieš ketverius metus kalbėjo Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė, profesorė dr. Daiva Vaitkienė.

Ji pasisakė už tai, kad būtina reglamentuoti gimdymus namuose, nes nevaldomas procesas gali sukelti problemų. Sveikos moterys, profesorės nuomone, galėtų pasirinkti gimdymo vietą, tačiau ten, kur prireikia gydytojo, paprastai reikalinga ir gydymo įstaiga. Juolab kad ligoninėje galima greičiau suteikti skubią pagalbą – iš namų gimdyvę, kilus problemų, tektų vežti greitosios pagalbos automobiliu. Daugelis sveikatos priežiūros specialistų atkreipia dėmesį į tai, kad naujagimių, į pasaulį atėjusių namuose, mirtingumas didesnis, tiesa, negalima kategoriškai tvirtinti, kad taip nutinka dėl gimdymo ne ligoninėje.

Vis dėlto dabartinė Akušerių asociacijos prezidentė, Violeta Staniulevičienė, Alfa.lt paklausta, ar pastaruoju metu asociacijos požiūris nepakito, patikino, kad „viena pati asociacija nieko nespręs“. Artimiausiu metu turėtų įvykti asociacijos narių susitikimas, tada bus išsakyta ir bendra nuomonė.