Bendruomenės vieningumo pavyzdys: bendraminčiai atidarė savo mokyklą

Bendruomenės vieningumo pavyzdys: bendraminčiai atidarė savo mokyklą (Mildos LOMANIENĖS nuotraukos)
Bendruomenės vieningumo pavyzdys: bendraminčiai atidarė savo mokyklą (Mildos LOMANIENĖS nuotraukos)
  © Archyvas
Ūkininko patarėjas
2016-09-05 07:01

Šie mokslo metai Melkio kaimui ypatingi – bendruomenės iniciatyva atidaryta pradinė mokykla. Lietuvos kaimuose mokinių mažėja, klasės uždaromos, o Melkio bendruomenė rodo kitokį pavyzdį ir tiki, kad į jų mokyklėlę rinksis ne tik netoliese gyvenantys vaikai, bet ir iš Vilniaus.

Atitinka vertybes

Vilniaus rajone Melkio kaimo apylinkėse susibūrė graži šeimų bendruomenė. Nors ir skirtingų pomėgių, gyvenimo patirčių, šiuos žmones jungia noras gyventi toliau nuo miesto šurmulio, artimiau bendrauti, dalytis, kurti sveikesnę aplinką sau ir savo vaikams. Ši bendruomenė siekia kūno ir dvasios darnos, natūralaus, neskubaus gyvenimo tempo, tautiškumo, etiško požiūrio į aplinką, puoselėja tradicines šeimos vertybes.

Didžioji Melkio bendruomenės dalis – šeimos su mažais vaikais, tad tėvelių rūpestis – švietimo įstaiga, kuri atitiktų jų vertybes, būtų netoli namų. Susitelkus į būrį bendraminčiams ir mokytojams, nutarta pradinę mokyklą steigti Melkio kaime. Čia gyvenanti profesorė Zina Gineitienė pasiūlė bendruomenei medinę trobelę ir molio namelį – juose įrengta pradinė mokykla ir vaikų darželis. Tris mėnesius tėveliai savo jėgomis remontavo patalpas, kad vaikams būtų saugu ir gera.

Šį rugsėjį mokykla-darželis atveria duris, susirinks 17 pradinių klasių mokinių ir 15 ikimokyklinukų. Parengiamoji veikla vyko ir ankstesniais metais: buvo statoma pavėsinė, tvarkoma mokykla, gaminamas valgis, rengiami žygiai, kuriami spektakliai, organizuojami įvairūs žaidimai. „Buvo išbandytos įvairios metodikos, kaip dirbti su vaikais, kas jiems įdomu“, – sako mokytoja Milda Lomanienė.

Ryte krosas ir maudynės

M. Lomanienė yra baigusi menų bakalauro studijas Olandijoje, Vilniaus dailės akademijoje įgijo dailės mokytojos specialybę. Nuo šių mokslo metų pradeda studijuoti Lietuvos edukologijos universitete, taps pradinių klasių mokytoja. Tadas Lomanas prieš dešimt metų baigė Lietuvos karo akademiją, o nuo rugsėjo, kaip ir Milda, mokysis Edukologijos universitete, pasirinko pedagogo kvalifikacijos išlyginamąsias studijas.

Melkio pradinėje mokykloje kaip ir valstybinėse vaikai bus mokomi pagal Pradinio ugdymo bendrąją programą. „Dabar valstybinė programa atnaujinta. Nuostatuose nurodoma, kad turi būti daugiau praktikos, pamokos integruotos į pasirinktą veiklą. Vaikams ir mokytojams paliekama gana daug laisvės“, – pasakoja Milda.

Mokykloje diena prasidės rytiniu krosu ir maudynėmis tvenkinyje. Paskui bendrai aptars dienos programą, kad vaikai žinotų, ką veiks. Iki pietų laikas skirtas pamokoms. Pirmokus mokys Milda. Antrų trečių klasių mokiniai dirbs savarankiškiau. „Jie galės pasirinkti, ką nori veikti“, – sako su antrokais ir trečiokais besiruošiantis dirbti Tadas. Vyresniems mokiniams mokymosi programa bus parenkama individualiai, pagal gebėjimus ir poreikius.

Klasėje – kaip šeimoje

Antroji dienos dalis – laisvesnis laikas, projektinė veikla, praktiniai darbai. Visi vaikai užsiims bendra veikla, prie mokinių prisijungs ir darželinukai – jų grupė veikia šalia mokyklos. „Bus skirtingos erdvės – skaitymo, lietuvių kalbos, matematikos, dailės ir darbelių, žaidimų. Vaikai patys galės pasirinkti, ką jie nori veikti dvi alandas“, – teigia pirmokų mokytoja.

Pagal mokyklos taisykles, jei vaikas nesupranta užduoties, dar kartą ją perskaito ir mėgina atlikti. Jei nepavyksta, klausia klasės draugo. Jei ir jis negali patarti, tik tada kreipiasi į mokytoją. Be to, galioja taisyklė, jei kas nors prašo pagalbos, privaloma padėti. Taip norima pasiekti, kad vyresni vaikai padėtų jaunesniems, gabesni pamokytų tuos, kuriems mokslai sekasi prasčiau. „Žaisime šeimą. Norime, kad tarp vaikų būtų geri tarpusavio ryšiai. Kai draugiška ir jauki atmosfera, mokslai sekasi geriau“, – pabrėžia Milda.

Penktadienis – svarbi diena mokyklai. Tądien visi tvarkys patalpas, gamins valgyti. Kadangi pažymių niekas nerašys, penktadieniais tėvai galės susipažinti, kokias užduotis vaikai atliko, kaip jiems sekėsi. Baigiantis dienai, mokiniai parengs kokią nors programėlę ar padainuos išmoktą dainą tėveliams. „Tai bus mažytė šventė“, – sako M. Lomanienė.

Nuo 15 iki 16 valandos Melkio mokykloje neformalusis ugdymas – liaudies ansamblio, šokių repeticijos, ušu treniruotės. Nuo pirmos klasės vaikai mokysis dviejų užsienio kalbų – anglų ir rusų.

Suole kartu su Taiga

M. Lomanienė pabrėžia, jog ši mokykla – bendruomenės. Tai reiškia, kad tėveliai ir seneliai dalyvaus bendroje veikloje. Pirmoji mokyklos savaitė bus rengiama stovyklos principu. Jos metu ruošis mokslo metams – vaikai lipdys molinius puodelius, dubenėlius, iš kurių valgys. Gamins ir kuprinėles rankšluosčiams susidėti – jų prireikia išsimaudžius tvenkinyje. Šioje veikloje dalyvaus ir tėvai. Kiek rudenį truks maudynės, priklausys nuo pačių vaikų. Kasdien maudantis, prie šalto vandens organizmas pripranta, bet po rudens atostogų kai kurie vaikai jau gali būti atpratę ir maudynes teks atidėti iki pavasario.

Mokyklos veikloje dalyvaus ir kalytė Taiga. Milda augintinės pagalbą ypač įvertino, kai jaunesnę sesutę vežiodavo į mokyklą. Mergaitei buvo be galo sunku anksti keltis, o kai automobilyje kartu važiuodavo ir šuo, emociškai labai padėdavo. „Tada Taigą paimdavau į užsiėmimus. Pastebėjau, kad kai kuriems vaikams iš pradžių sunku prisitaikyti naujoje aplinkoje, jiems norisi pabūti vieniems. O kai klasėje yra šuniukas, vaikas bet kada gali prieiti ir jį paglostyti. Taiga visada laiminga, jei kas nors jai parodo dėmesį. Bendravimas su šunimi palengvina vaiko adaptaciją. Kita vertus, šuo ugdo tokias vaiko savybes kaip atsakomybė, rūpestis kitais, silpnesniais už save“, – sako Milda.

Iš gilės – ąžuolas

Melkio mokyklos šūkis – nuo mažos gilės iki didelio ąžuolo. Geriau suprasti šią bendruomenę padės neseniai įvykusios mokytojų Mildos ir Tado vestuvės.

T. Lomanas kaime gyvena jau daug metų, kai atsisakė darbo Vilniuje ir persikėlė arčiau gamtos. Milda su tėvais ketverius metus gyveno Niujorke, Floridoje, grįžo į Vilnių ir pasirinko gyvenimą kaime. Baigusi studijas Olandijoje, Milda aplankė tėvus ir susipažino su Melkio bendruomene, gavo kvietimą prisijungti prie jų veiklos.

Mildos pažintį su Tadu vainikavo vestuvės. Svečiai sugužėjo į Tado Lomano sodybą, visi susirinko po senu klevu. Draugas grojo dūdmaišiu, buvo padaryti simboliniai varteliai. Tadas laikė molinį ąsotį, o Milda – lininį rankšluostį, giminės relikviją, perduodamą jau penktai kartai. Mildos ir Tado tėveliai, visi svečiai nusiplovė rankas ir veidą vandeniu, nusišluostė rankšluosčiu ir ėjo pro vartelius iki tvenkinio, kur auga giminės ąžuolas, išaugintas iš gilės. Tiesa, jis dar tik 10 cm aukščio. Skambant lietuvių liaudies dainoms, iki ąžuoliuko atėjo ir Tadas su Milda. Tadas užmovė Mildai paties padarytą žiedą iš kokoso kevalo ir paklausė, ar ji sutinka kurti meilės erdvę. Milda paėmė pačios nupintą lauko gėlių vainikėlį, priglaudė prie širdies ir vainikavo Tadą.

Po jungtuvių jie šalia ąžuolo pasodino liepą, o visi svečiai įkasė atneštus medelius – toks buvo prašymas vietoj dovanų. Vakare liko artimiausi draugai, šoko liaudies šokius, vyko viktorina, degė laužas, į liepsnas pylė gintaro dulkes. „Buvo daug vaikų ir juoko“, – apie savo svajonių vestuves sako M. Lomanienė.

Tvarkosi patys

Melkio mokyklos vadovė Ernesta Zakarevičienė pabrėžia, kad mokyklos idėja kilo iš bendruomenės iniciatyvos, atsirado jos poreikis, norėjosi pritraukti šeimas ir pedagogus.

Melkio mokykla-darželis yra privati švietimo įstaiga, ji iš valstybės gaus mokinio krepšelio lėšas, taip pat bus renkamas mėnesinis 120 eurų mokestis už vaiką. Į šią kainą įskaičiuotas bendrasis ugdymas, vegetariškas maistas ir neformalusis ugdymas.

Jei šeima prisideda prie mokyklos veiklos, mokestis sumažinamas. Mokykla neturi valytojos – mokiniai kartu su mokytojais tvarkys patalpas patys ir kartą per savaitę valys mamos. Pastato priežiūra rūpinsis patys tėveliai, mokykla nesamdo ūkvedžio, taip sutaupoma.

„Norėtume, kad pradinė mokykla kartu su vaikais išaugtų iki vidurinės, taptų daugiafunkciu bendruomenės centru. Šiam tikslui yra paskirti žemės sklypai, rengiamas projektas, ieškoma lėšų“, – sako E. Zakarevičienė.