Norvegijoje gyvenančios Leščinskienės sūnus perkeltas į ketvirtą šeimą: negali patenkinti vaiko poreikių

LNK
2016-08-19 21:00

Jau daugiau kaip pusantrų metų savo sūnaus net nemačiusi Gražina Leščinskienė rankų dar nenuleidžia. Protestų akcijų moteris Norvegijoje nebeorganizuoja, tačiau teismai ir tyli kova tęsiasi. Lietuvė sužinojo, kad per savo devintąjį gimtadienį liepos pradžioje sūnus buvo perkeltas jau į ketvirtą globėjų šeimą.

„Jie tai aiškina, kad globėjai negali 100 proc. duoti jam to, ko jam reikia. Aš keletą kartų perklausiau, ko būtent. Neišeina, negali, nekonkretizavo. Kol vyksta teismas, tol jokių susitikimų, nieko. Aš prašiau, kad jei balsą įrašytų į telefoną, jis gi nieko nepasakytų, galėtų pakontroliuot, bet jei pasakė, kad neduos, nes įvairūs dialektai, pas jį gali būti pasikeitęs ir pagal tai galiu suprasti, kuriame rajone jis randasi”, – pasakojo sūnaus globos netekusi lietuvė Gražina Leščinskienė.

Lietuvė jaudinasi dėl sūnaus ir aiškina, kad jis smarkiai išgyvena dėl dažno globėjų keitimo ir vis kitų namų.

Norvegija ratifikavo Hagos konvenciją, kuri turėtų padėti dviem šalims bendradarbiaujant dėl vaikų perdavimo į gimtinę. Konvencija įsigaliojo nuo liepos. Lietuvos Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba jau kreipėsi į Norvegijos institucijas dėl 6 lietuvių atžalų, paimtų iš 5 Norvegijoje gyvenančių šeimų. Tarp jų ir devynmečio Gabrieliaus. Liepos gale gautas atsakymas, kad informacija apie kreipimąsi perduota vietinėms vaiko teisių tarnyboms, kurios rūpinasi lietuviais. Iš pastarųjų Lietuvos specialistai atsakymo dar laukia.

Bet kokiu atveju, Norvegija pati sprendžia, Lietuvai perduoti bylas dėl vaikų, ar ne. Atsižvelgiama į vaikų interesus. Tikėtis, kad visi 6 lietuviai bus grąžinti, kol kas neva negalima.

„Jurisdikcijos perdavimą sprendžia tos šalies institucijos, neretai tai yra teismai, jei teismas nusprendžia, kad jurisdikcijos perdavimas neatitinka vaiko interesų, tai ta šalis gali priimti tokį sprendimą. Gali būti situacijos, kai vaiko motina lieka valstybėje ir nesutinka, kad vaikas būtų perduotas į Lietuvą, arba kai šalis nustato, kad vaikas adaptavosi, yra ten gimęs, turi valstybės pilietybę. Tokiais atvejais neretai kitos šalys, su kuriais bendradarbiaujame, atsisako perduoti jurisdikciją”, – sako Alina Jakavonienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pernai gavo kone 300 pranešimų dėl lietuvių vaikų. 60 buvo susiję su tuo, kad vaikai paimti iš šeimų. 2 atvejai – iš Norvegijos.

Plačiau – reportaže.