Artėjant Seimo rinkimams: ar Tomaševskis gelbės Butkevičių?

Valdemaras Tomaševskis
Valdemaras Tomaševskis
  © Karolis Kavolėlis / Alfa.lt

Liepos pradžioje rinkimų sąrašą prieš spalį vyksiančius Seimo rinkimus pasitvirtino ir Valdemaro Tomaševskio vadovaujama Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS). Naujienų portalas Alfa.lt apžvelgia, kokių rezultatų galima tikėtis iš, ko gero, vienintelės tautinių mažumų pagrindu sudarytos partijos šių metų parlamento rinkimuose.

Tomaševskis nori tapti seimūnu

Didžiausia staigmena LLRA-KŠS patvirtintame sąraše – europarlamentaro V. Tomaševskio sprendimas vesti partiją daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Tiesa, V. Tomaševskis Lenkų rinkimų akcijos sąrašą vesdavo ir ankstesnių rinkimų į Seimą metu, tačiau šie bus pirmieji, kai europarlamentaro mandatą turinčiam politikui bus privaloma jo atsisakyti patekus į Lietuvos parlamentą. Tad panašu, kad gerai apmokamas pareigas Strasbūre ir Briuselyje V. Tomaševskis yra pasiruošęs iškeisti į kuklesnį darbą Vilniuje.

Kiti LLRA-KŠS kandidatai rinkėjų nustebinti neturėtų – naujų veidų tarp jų daug nėra. Po V. Tomaševskio partijos pirmajame dešimtuke rikiuojasi partijos nariai Seimo frakcijoje Michalas Mackevičius, Rita Tamašunienė, Vanda Kravčionok, Zbignevas Jedinskij, Juzefas Kvetkovskij, Jaroslavas Narkevičius.

Partijos sąrašas vienmandatėse apygardose taip nėra išskirtinis – LLRA-KŠS kels kandidatus 11-oje sostinės apygardų, dešimtyje kitų Rytų Lietuvos apygardų bei trijose Klaipėdos miesto apygardose. Pastarosiose LLRA-KŠS vardu kandidatuos Rusų aljanso atstovai, tačiau jie bus tik įtraukti į partijos sąrašą, tad į Seimą LLRA-KŠS daugiamandatėje apygardoje pakaks peržengti tik 5, o ne 7 proc. rinkimų slenkstį, kurio reikėtų, jei LLRA-KŠS su Rusų aljansu sudarytų rinkimų koaliciją.

Georgijaus juostelės šiemet nepadės

Peržengti 5 proc. rinkimų slenkstį LLRA-KŠS tikriausiai pavyks, tačiau šios politinės jėgos rezultatai nebus labai aukšti. LLRA-KŠS savo pakilimą išgyveno 2012–2014 m. 2012-ųjų Seimo rinkimuose už LLRA-KŠS balsavo 79 tūkst. rinkėjų, o po dvejų metų vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose šios politinės jėgos rėmėjų skaičius išaugo iki 92 tūkst. balsų. Už V. Tomaševskio kandidatūrą tuo pat metu vykusiuose prezidento rinkimuose balsavo net 110 tūkst. rinkėjų.

Tąsyk LLRA gausiai palaikyta ne tik Vilnijoje, tačiau ir Visagine bei Klaipėdoje. Tuo metu toks neblogas tautinių mažumų politinio bloko pasirodymas sietas su Rusijos agresija Ukrainoje ir V. Tomaševskio šmėžavimu Antakalnio kapinėse ryšint Georgijaus juostelę per gegužės 9-ąją Rusijoje švenčiamą Pergalės dieną.

Vėliau, aktyviam karui Ukrainoje slopstant, sumažėjo ir V. Tomaševskio politinės jėgos rėmėjų gretos – 2015 m. savivaldos rinkimuose šią partiją palaikė 86 tūkst. rinkėjų. Tolstantys karo Ukrainoje aidai ir toliau gali mažinti LLRA-KŠS sėkmę parlamento rinkimuose. Nepaisant to, atsižvelgiant į ankstesnių metų šios partijos rezultatus vienmandatėse apygardose Vilniaus krašte ir Šalčininkuose, LLRA-KŠS turėtų rudens Seime vėl turėti 6–10 mandatų.

Vienmandatėse apygardose 2012 m. LLRA-KŠS sugebėjo laimėti trijose apygardose iš septyniasdešimt vienos. Pasak A. Krupavičiaus, panašaus rezultato reikėtų tikėtis ir šiemet, kadangi LLRA-KŠS kontroliuoja vietos valdžios institucijas Vilniaus rajone ir Šalčininkuose ir gali lengviau paveikti vietos gyventojus. Tačiau ten, kur LLRA-KŠS nėra valdžioje, gerų rezultatų V. Tomaševskio palaikomiems kandidatams tikėtis nereikėtų. Vienais iš tokių pavyzdžių galėtų būti Naujosios Vilnios apygarda, kur anksčiau laimėjo Darbo partijos palaikomas kandidatas Sergejus Ursulas, ar Visagino-Zarasų apygarda, kur tradiciškai gerai sekasi „Tvarkos ir teisingumo“ bei Artūro Zuoko palaikomiems kandidatams

Be šių aspektų, pasak politologo Algio Krupavičiaus, LLRA-KŠS sėkmei didelės reikšmės turės ir rinkimų aktyvumas. Jei bendras piliečių susidomėjimas parlamento rinkimais bus aukštas – tuomet LLRA-KŠS prie urnų pavyks atvesti ir tradiciškai ją palaikančias kitas tautines bendrijas.

„Reikia atkreipti dėmesį, kad už LLRA-KŠS visgi balsuoja ne tik lenkų tautybės žmonės, bet ir rusai, taip pat ir kitos tautinės bendrijos, gyvenančios Vilnijos regione, Klaipėdoje ar Visagine. Tad, jeigu rinkimų aktyvumas sieks 50 proc., tai tikėtina, kad LLRA-KŠS bus pajėgi mobilizuoti pakankamą tautinių mažumų paramą pirmiausia Vilniaus krašte, o kartu ir kitose vietovėse, kur tautinių mažumų atstovų yra daugiau. Taip ji bus pajėgi peržengti 5 proc. barjerą“, – naujienų portalui Alfa.lt sakė jis.

Labiausiai geis socialdemokratai

Po Seimo rinkimų LLRA-KŠS likimas priklausys nuo to, kas formuos naują valdančiąją daugumą. Jei jos ašimi bus Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Liberalų sąjūdis, LLRA-KŠS su galimybe patekti į valdžią teks atsisveikinti.

Tačiau, jei valdančiąją daugumą bandys sudaryti socialdemokratai, V. Tomaševskio politinė jėga gali tapti itin geidžiamu Algirdo Butkevičiaus partneriu. Anot A. Krupavičiaus, taip gali nutikti dėl to, kad socialdemokratų partnerių Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ pozicijos šiuo metu yra gerokai silpnesnės nei prieš 2012 m. rinkimus. Tąsyk Darbo partija netgi laimėjo rinkimus daugiamandatėje apygardoje, o LLRA-KŠS taip pat buvo pakviesta į valdančiąją daugumą tik tam, kad atliktų atsarginio žaidėjo funkciją.

Kartu kurį laiką galvota, kad V. Tomaševskio politinės jėgos buvimas valdžioje gali padėti Lietuvos ir Lenkijos santykių atšilimui, tačiau netrukus po to, kai LLRA-KŠS nesutiko atleisti iš pareigų prieštaringais pareiškimais išgarsėjusios Renatos Cytackos, šiai partijai teko trauktis iš valdančiosios daugumos.

Tačiau dabar, kai Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ populiarumas nesiekia nė 10 proc., LLRA-KŠS socdemams gali reikėti ne kaip priedėlio ar užsienio politikos instrumento, bet kaip partnerio, be kurio A. Butkevičiui tektų atsisveikinti su Vyriausybės vairu. Tai leistų V. Tomaševskiui atsidurti kur kas patogesnėje pozicijoje ir kelti socialdemokratams daug aukštesnius reikalavimus, nei būta iki šiol.

„Jeigu socialdemokratai galės formuoti valdančiąją daugumą, tai tokiu atveju gana nemaža tikimybė, kad LLRA-KŠS bus koalicijoje, nes šiuo metu socialdemokratų populiarumas sumenko, o jų koalicijos partneriai Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“ taip pat nusilpo, tad naujų koalicijos partnerių jiems reikės netgi labiau nei šiandien ar 2012 m.“, – kalbėjo politologas.