Paminklų tuštėjimo metas: koks likimas laukia Cvirkos skulptūros?

Petro Cvirkos paminklas
Petro Cvirkos paminklas
  © Paulius Peleckis
Infodiena
2016-07-25 06:54

Vos nuo Vilniaus žaliojo tilto buvo nukeltos sovietmečio šaukliais vadintos skulptūros, pasigirdo nauja iniciatyva. Esą tokio pat likimo turėtų sulaukti ir rašytojo Petro Cvirkos paminklas. Tam priešinasi kultūros ministras. Literatūrologai taip pat mano, kad geriau išsaugoti P. Cvirkos paminklą, nei tą vietą užleisti kokio nors verslo centro statybai.

20 žmonių būryje, kuris išvyko į Kremlių ir lietuviams parvežė Stalino saulę, buvo ir rašytojas Petras Cvirka. Jo paminklas nuo 1959 metų stovi sostinės senamiesčio prieigose. Kai buvo nukeltos Žaliojo tilto skulptūros, pasigirdo siūlymų, kad ir su komunistais glaudžiai bendradarbiavusiam P. Cvirkai sostinės centre ne vieta.

„Jeigu Vilniuje stovi Petras Cvirka, tai nereiškia, kad valstybė turi išskirtinai globoti šį paminklą, žinant visą tą kontekstą, kuris buvo 1940 metais. Taip, prabėgo 76 metai, taip, jisai rašytojas, bet savivaldybė šiuo atveju turėtų turėti laisvas rankas. Ar paminklą perkelti, ar panaudoti tą vietą įamžinti kur kas reikšmingesniems valstybės įvykiams“, – teigė Seimo narys Arvydas Anušauskas.

Politikas mano, kad paminklas tikrai nėra pastatytas rašytojo atminimui, tai tipinis sovietinis ideologinis statinys.

Žmonės šios aikštės grindinį mina kasdien, tačiau tik retas pakelia galvą ir pasidomi šiuo paminklu. Jaunimas nepaskaitęs užrašo apskritai net nežino, kas stovi Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankirtoje.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis atviravo, kad P. Cvirkos paminklo net nepastebi, todėl šis veikėjas jam labiau asocijuojasi su knyga, o ne su paminklu.

Literatūrologai sako, kad P. Cvirkos kūryba iki sovietmečio buvo itin kokybiška, tačiau viskas pasikeitė parsivežus Stalino saulę.

„Petro Cvirkos kūryba iki to meto, ką bekalbėtume apie jo kairiąsias pažiūras, ji išlaiko literatūrinį išbandymą, yra klasikinių novelių, kurios iki šiol puikiai skaitomos, atsimenamos. Žinomiausias pavadinimas „Cukriniai avinėliai“. Iki šiol mokytojai pageidauja, kad kai kurios novelės būtų mokyklinėse programose“, – teigė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas.

Kultūros ministras neatmeta, kad ateityje P. Cvirką gali pakeisti, pavyzdžiui, kovotojai už laisvę, tačiau kol nėra diskusijos – komunistų ideologas ir toliau žvelgs į mus šaltomis sovietmečio akimis.

Plačiau – reportaže.

Paminklų tuštėjimo metas: koks likimas laukia Cvirkos skulptūros?

Petro Cvirkos paminklas