Dezinformacija yra nusikaltimas

Kastytis Braziulis
Kastytis Braziulis
  © Dmitrijus Radlinskas

Parašiau straipsnį „Ar reikia bausti už dezinformaciją?“. Naujienų portalas „Alfa.lt“ jį išspausdino. Sulaukiau įvairių žinučių su įvairiomis nuomonėmis. Sugrupavau jas į tris dalis. Siūlau susipažinti su skaitytojų reakcija.

Dalis skaitytojų palaikė išsakytas mintis, matyt, net neskaitę viso straipsnio. Jie puolė niekinti Lietuvos valstybę, valdžią, santvarką, Europos Sąjungą ir Jungtines Amerikos Valstijas, tuo pačiu metu garbindami Rusiją.

Dalis skaitytojų kėlė klausimų, diskutavo. Matėsi, kad mąsto, supranta reikalo esmę. Kai kurių klausimai privertė mane patį dar kartą permąstyti tai, ką parašiau, ir kai ką sau pakoreguoti, patikslinti. Juk kai galvoji, tai visuomet progresuoji, keitiesi.

Dalis skaitytojų nepalaikė mano straipsnio teiginių, matyt, net jo iki galo neperskaitę. Jie puolė niekinti ir žeminti autorių, t.y. mane. Vadino parsidavėliu, Rusijos agentu, troliu, kenkėju ir šiaip nenaudėliu. Jų akyse esu menkysta, padedantis Rusijai kenkti Lietuvos valdžiai.

Susipažinęs su šiomis žinutėmis, nusprendžiau dar kartelį išdėstyti savo požiūrį į dezinformacijos problemą, nes, kaip matau, ne visi suprato, ką parašiau aname straipsnyje, nors, matyt, pirmai ir paskutinei skaitytojų grupėms beviltiška ką nors dėstyti, nes jie vis vien tavęs neklausys, o varys savo. Kai žmonės pradeda negirdėti vieni kitų, kai žmonės pradeda vadovauti ne savo protu, o emocijomis, prasideda karai.

Kai Rusija užpuolė Ukrainą, kai iš Rusijos TV laidų bei naujienų portalų milžiniška srove pasipylė dezinformacinis „mėšlas“, tai ir aš buvau nusiteikęs labai griežtai visokiausių agitatorių atžvilgiu. Reikalavau juos teisti, parengiau net įstatymo pataisas, parašiau kelis juos smerkiančius straipsnius ir socialiniame tinkle „Facebook” iš savo kiemo išmečiau visus, kurie aklai agitavo už Putiną ir jo politiką. Kraujas užvirdavo, kai perskaitydavau kokio nors agitatoriaus komentarą. Kartais jis užverda ir dabar. Žodžiu, nekenčiau ir dabar nekenčiu Rusijos dezinformacijos, todėl ir reikalavau, kad su ja būtų griežtai kovojama, o dezinformatoriai nuteisti.

Ilgainiui supratau, kad esu toks pat, kaip ir tie Rusijos troliai, reikalaujantys svetimo kraujo, nesiskaitantys su įstatymų reikalavimais, morale, įžeidinėjantys visus, kurie turi kitą nuomonę. Supratau, kad esu toks pat kaip Rusijos armijos karys, aklai smerkiantis kitus žmones, aklai žeminantis kitaminčius, aklai einantis žudyti tų, kurie jam nepritaria. Supratau, kad esu toks pat, kaip Rusijos žiniasklaidos iki beprotybės privestas žmogus, kuris nemąsto savo smegenimis, o vadovaujasi pykčiu, kerštu, neapykanta. Supratau, kad esu toks pat, tik jau kitos propagandos paveiktas fruktas, o ne laisvas žmogus.

Žmones sukvailinti iki tokio lygio, kad paskui būtų galima juos valdyti kaip avinų kaimenę, yra kiekvienos nedemokratinės valdžios svajonė. Tik diktatoriai, pasamdę pulką viešųjų ryšių specialistų, mulkina žmones ir pjudo juos vienus prieš kitus. Toks valstybės valdymo stilius diktatoriui ir jo klanui leidžia vogti valstybės turtą ir ilgai išbūti valdžioje.

Kai supratau šio reikalo esmę, kai suvokiau, kad manimi manipuliuoja ir žaidžia mano emocijomis, ir kad šis žaismas kažkam yra labai naudingas ir neša didelį pelną, nusprendžiau pasikapstyti giliau ir pasiaiškinti, kada iš tikrųjų už dezinformaciją reikėtų teisti žmones ir bausti juos laisvės atėmimo bausme.

Esu tvirtai įsitikinęs, kad Rusijos tikslingai skleidžiama dezinformacija yra kenksminga Lietuvos valstybei ir ji turi būti neutralizuota. Žmonės yra labai imlūs informacijai. Jie lengvai pasiduoda manipuliacijoms, ir todėl nėra sudėtinga juos suklaidinti, o vėliau išnaudoti savo tikslams. Būtent šio tikslo siekia Rusijos valdžia, vykdydama informacines atakas prieš Lietuvą ir kitas valstybes. Jie siekia valdyti mūsų žmones.

Taigi kada žmogus peržengia ribą ir savo veiksmai pradeda kelti pavojų visuomenei?

Pirmas variantas. Asmuo viešai išsako savo palaikymą Rusijos prezidento Vladimiro Putino politikai Ukrainos atžvilgiu. Jo požiūris susiformavo dėl jo turimos patirties, pažinčių, supratimo, prisiminimų, sudėtingo gyvenimo, neapykantos. Motyvų gali būti įvairių. Jis taip mano, jis tuo tiki ir jis, gyvendamas demokratinėje šalyje, savo nuomonę garsiai ir viešai išsako. Ir gerai. Tegu kalba. Jis turi tokią teisę. Gyvename laisvoje ir demokratinėje šalyje.

Žmogus neperžengia ribos.

Antras variantas. Asmuo ne tik viešai išsako palaikymą Rusijos prezidento politikai, bet aktyviai savo nuomonę platina, įtikinėja kitus žmones, nuolat jiems aiškina Rusijos pliusus, kritikuoja Lietuvos valdžios sprendimus, lygina santvarkas, dievina sovietinius laikus. Jis bando rasti užtarėjų.

Jei jo žodžiuose yra teisybės, tai jis ras daug užtarėjų, o jei užtarėjų rasis labai daug, tai jie eis balsuoti ir išrinks tuos žmones, kurie atstovaus jų idėjoms, interesams. Toks yra demokratinės šalies egzistavimo principas. Demokratinę šalį valdo dauguma, o ne mažuma, grupelė žmonių, ar vienas žmogus.

Suprantu, kad jums dabar kraujas užvirė gyslose, tačiau nusiraminkite, pagalvoję apie tai, kad Lietuvoje V. Putino politikos rėmėjų yra vienetai, nes ta politika kardinaliai kertasi su mūsų visuomenės interesais. Rusijos trolių veikla socialiniuose tinkluose man kelia tik juoką ir gailestį jiems. Tikiu, kad tokius pojūčius jaučia dauguma Lietuvos žmonių. Mūsų piliečiai yra pakankamai subrendę atskirti melą nuo tiesos. Mūsų žmonės Rusija jau yra sotūs.

Žmogus neperžengia ribos.

Trečias variantas. Asmuo viešai išsako palaikymą Rusijos politikai ir aktyviai ieško bendraminčių, įtikinėja kitus žmones. Taip pat asmuo ragina žmones burtis į grupeles, ginkluotis, eiti į gatves, kelti neramumus, pulti valdžios pastatus ir juos užimti, jėga versti valdžią. Arba pradeda kurstyti, pavyzdžiui, Visagino miestelio žmones pradėti nesibaigiančias demonstracijas, streikus, nevykdyti Lietuvos teisėtos valdžios nurodymų ir kreiptis į Rusijos valdžią pagalbos apginti jų neva apribotas teises.

Štai tokiu atveju žmogus peržengia ribą. Jei asmuo ar grupė asmenų taip veikia, jie vykdo itin pavojingą veiklą ir turi būti griežtai nubausti. Jei šie asmenys veikia paskatinti (finansuojami, konsultuojami) Rusijos organizacijų, įstaigų, įmonių ar atskirų asmenų, jie vykdo dar sunkesnį nusikaltimą ir turi būti dar griežčiau nubausti.

Demokratinėje šalyje vyrauja įstatymas. Žmonės turi daug teisių ir laisvių, nes jie valdo šalį, nes jie priima svarbiausius sprendimus, nes jie yra aukščiausia valdžia. Tačiau demokratinėje šalyje asmuo, pažeidęs įstatymą, yra griežtai baudžiamas.

Noriu, kad jūs suprastumėte paprastą dalyką: kiekviena valstybės institucija turi užsiimti savo darbu. Kas bus valstybėje, jei jėgos struktūros (saugumas, kariuomenė) pradės aiškinti žmonėms, kaip jie turi galvoti, gyventi, ką sakyti, ką rašyti, ką kritikuoti, kuo didžiuotis, ir taip toliau ir panašiai? Žmonių auklėjimu turi užsiimti mokyklos, universitetai, o ne karininkai.

Ir dar. Noriu, kad jūs suprastumėte, kad sąmoningas žmonių dezinformavimas, mulkinimas ir kvailinimas, siekiant juos užvaldyti ir valdyti ir darant jiems žalą, yra nusikaltimas. Ir visiškai nesvarbu kas šį nusikaltimą daro: Rusija, Amerika, Vokietija ar sava valdžia.