Lietuvių kalbos egzaminui pasibaigus: vieni džiaugiasi palankiomis temomis, kitiems atestatas nuplauks dėl telefonų

Pirmadienį abiturientai laikė privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Dar nepasibaigus egzaminui skirtam laikui pasipylė mokinių reakcijos – tiesa, šiais metais dvyliktokai patenkinti ir tikina, kad panašių temų ir tikėjosi. Vis dėlto neišvengta ir nesklandumų – dėl neteisėto naudojimosi mobiliaisiais telefonais keletas mokinių brandos atestato šiemet negaus.

Temos abiturientų labai nenuliūdino

Tiek per valstybinį, tiek mokyklinį brandos egzaminą kandidatai turėjo atlikti vieną užduotį – parašyti rašinį. Brandos egzaminui buvo pateiktos dvi samprotavimo ir dvi literatūrinio rašinio temos, o prie kiekvienos jų – trys lietuvių literatūros autoriai, kuriais pasirinktinai turėjo remtis moksleiviai.


Valstybinio egzamino samprotavimo rašinio temos – „Kaip suprantamas vyriškumas?“ ir „Kam žmogui duota vaizduotė?“ Apie vyriškumą rašę mokiniai rinkosi Jono Radvano, Vinco Krėvės ir Jurgio Kunčino kūrybą, o apie vaizduotę rašę abiturientai rėmėsi Maironiu, Henriku Radausku arba Mariumi Ivaškevičiumi.

Tie, kurie norėjo rašyti literatūrinį rašinį, rinkosi tarp temų „Dvaras lietuvių literatūroje“ ir „Gaivališka prigimtis lietuvių literatūroje“. Abiturientai, rašę apie dvarą, galėjo remtis Kristijono Donelaičio, Šatrijos Raganos ir Vinco Mykolaičio-Putino kūryba, o temai apie gaivališką prigimtį buvo priskirti Juozas Tumas-Vaižgantas, Marius Katiliškis ir Sigitas Geda.

Mokiniai pripažino, kad vos atsivertus egzaminą temos šiek tiek išgąsdino, tačiau įsiskaitę suprato, kad nieko netikėto jose tikrai nėra. „Tikėjausi tokių temų, nenustebau. Su bendraklasiais aptarėme, kad jos tikrai nebuvo sunkios. Kažko panašaus visi ir tikėjomės“, – naujienų portalui Alfa.lt pasakojo Vilniaus jėzuitų gimnazijos abiturientas Paulius.

„Temos tikrai buvo palankios ir daug kartų nagrinėtos per pamokas (tiek vaizduotės galia, tiek vyro paveikslas, tiek gamtos aprašymai, tiek dvaras). Galbūt labiausiai išgąsdino literatūriniame rašinyje dvaro tema, bet juk buvo dar trys temos, iš kurių galima buvo rinktis. Pati rašiau apie vaizduotės galią, nes tiek Maironio, tiek H. Radausko kūryba man yra suvokiama. Nežinau, sunku įsivertinti, kaip sekėsi, bet tikrai nebuvo tragedijos“, – vaikinui antrino bendraklasė Gabrielė.

Egzaminu patenkinti liko ir Kauno mokyklų abiturientai. „Temos buvo tikrai normalios, buvo ką parašyti. Pati rašiau apie vyriškumą, rėmiausi Vaižgantu ir Kunčinu. Jaučiuosi tikrai gerai, panašiai ir visi bendraklasiai”, – Alfa.lt pasakojo Kauno jėzuitų gimnazijos abiturientė Rūta.

Mokiniai iš Kauno Saulės gimnazijos šiek tiek piktinosi, kad reikėjo remtis H. Radausku ir S. Geda, tačiau taip pat sutiko, kad iš esmės per egzaminą nebuvo nieko netikėto.

Kai kurie dvyliktokai egzaminą pabaigė netgi mažiau nei per pusę jam skirto laiko. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Dvyliktokas dvyliktokui“ abiturientai džiūgavo, kad egzaminas buvo tikrai nesunkus.

„Parašiau greičiau nei per pamokas”, – teigė viena mergina. „Tikėjausi tikrai sunkesnio, turbūt lengvesnio egzo negalėjo būt, visos temos nagrinėtos 10 kartų, todėl buvo galima tiesiai į švarraštį rašyt. Laukiam tik pačių aukščiausių įvertinimų”, – antrino kiti. „Nu, pasidalinkit greičio rekordais. Mokyklinis 1h 15 min“, – viešai gyrėsi abiturientas.

Mokyklinį egzaminą laikę abiturientai taip pat rinkosi iš keturių temų: „Ar egzistuoja tik viena tiesa?“, „Kodėl žmonės švenčia šventes?“ (samprotavimo rašinys) ir „Pavasario reikšmės lietuvių literatūroje“ arba „Žmoniškumo pamokos lietuvių literatūroje“ (literatūrinis rašinys).

Atestato gavimą apkartins mobilusis telefonas

Deja, egzaminas nepraėjo be nesklandumų. Pirmais metais užfiksuota atvejų, kai mokiniai naudojosi mobiliaisiais telefonais. Naujienų portalui Alfa.lt Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė atskleidė, kad egzamino metu suskambėjo dviejų abiturientų mobilieji telefonai, vienas netgi mėgino juo pasinaudoti.

„Mokiniai buvo pašalinti iš egzamino. Mes turime vieną vienintelį privalomą egzaminą, jo neišlaikius atestato negaus. Tad keista, kai mokiniai rizikuoja būti pašalinti iš egzamino ir jo neišlaikyti“, – apgailestavo S. Vingelienė.

Nacionalinio egzaminų centro direktorė pridūrė, kad, nors buvo keletas nesklandumų, egzaminu mokiniai patenkinti. „Iš esmės egzaminas praėjo sklandžiai. Vaikai liko patenkinti, temos jiems nepasirodė sunkios“, – kalbėjo ji.

Lietuvių kalbos mokytoja: buvo iš ko rinktis

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai taip pat sutiko, kad egzamino temos tikrai neturėjo nustebinti. Lituanistė Dainora Eigminienė džiaugėsi, kad abiturientai turėjo iš ko rinktis. „Sveikintina, kad mokiniai gauna rašyti iš to, ką mokosi, – sakė ji. – Gautos temos tikrai neturėjo šokiruoti. Temos, skirtos brandos atestatui gauti, turi padėti suvokti vertybes ir apskritai susivokti dėl laikysenos. Šios temos link to ir nukreipia. Taip pat džiugu, kad buvo plati autorių įvairovė: mokiniai galėjo remtis ir šiuolaikinio rašytojo Sigito Gedos poezija, ir XVI a. kūrėjo Radvano kūryba.“

Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą registravosi laikyti 19 419 kandidatų, mokyklinį – 13 173 kandidatai, nurodo Nacionalinis egzaminų centras.

Valstybinio brandos egzamino rezultatai bus paskelbti liepos 4 dieną, mokyklinio – birželio 17 dieną.

Lietuvių kalbos egzaminui pasibaigus: vieni džiaugiasi palankiomis temomis, kitiems atestatas nuplauks dėl telefonų

Abiturientai laikė lietuvių kalbos egzaminą
+7