Tiksinti bomba: nesulaukus kredito unijų reformos galimi bankrotai

Bankrotas
Bankrotas
  © 123rf.com

Kredito unijų finansiniai veiklos rezultatai jau kelerius metus yra blogi ir kelia riziką šių įstaigų veiklos tvarumui. Per pastaruosius trejus metus Lietuvoje jau bankrutavo penkios kredito unijos, kurios mokesčių mokėtojams kainavo 113 mln. eurų kaip išmokos iš indėlių draudimo fondo.

Kredito unijų veiklos rezultatai negerėja ir dabar. Pusė Lietuvoje veikiančių kredito unijų šių metų pirmąjį ketvirtį dirbo nuostolingai, o viso sektoriaus veiklos rezultatas buvo artimas nuliui.

„Toks kredito unijų sektorius, koks buvo iki šiol, neturi perspektyvų. Jį būtina stiprinti, tam po konsultacijų su pačiomis kredito unijų, žemdirbių ir smulkiojo verslo organizacijomis pritarė Tarptautinis valiutos fondas“, – teigė Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys.

Šių metų pirmąjį ketvirtį nuostolingai dirbo 37 iš 74 Lietuvoje veikiančių kredito unijų, jų bendras rezultatas vos perkopė nuostolių ribą (uždirbta 0,2 mln. eurų pelno). Tačiau toks rezultatas toli gražu neatperka per kelerius metus susikaupusių nuostolių.

„Tokie rezultatai rodo, kad reformos atidėliojimas gali turėti skaudžių pasekmių ateityje, todėl būtina problemą spręsti čia ir dabar“, – pridūrė M. Jurgilas.

Struktūrinė šio sektoriaus reforma yra būtina ir jai ruošiamasi daugiau nei dvejus metus – Lietuvos bankas, Finansų ministerija, verslo institucijos suderino Lietuvos kredito unijų reformą, kurią ketino įgyvendinti nuo 2018 metų.

Tačiau šie planai gali subliūkšti, kai trys „darbiečiai“ – Raimundas Markauskas, Sergejus Ursulis, Darius Ulickas, atstovaudami 13 nepriklausomų unijų, ėmė kaišioti pagalius į ratus.

„Deja, paskutinę minutę pateikti trijų Seimo narių siūlymai. Juos išanalizavę manome, kad pateiktais įstatymo projektais siūlomas reguliavimas visoje pertvarkoje atveria skylių, kuriose ateityje gali prasmegti ne viena kredito unija“, – prognozavo Lietuvos banko valdybos narys M. Jurgilas.

Nauja reforma siekiama kredito unijų jungimosi į bendrus darinius, siekiant išvengti bankrotų. Tokiai reformai pritaria 61 uniją vienijanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) ir 58 unijas vienijanti Asociacija Lietuvos kredito unijos (ALKU).

Tačiau „darbiečių“ pasiūlytu neva alternatyviu projektu priešinamasi šioms reformos – siekiama, kad kredito unijos ir toliau veiktų savarankiškai mažai reguliuojamoje rinkoje. Tokie veiksmai gali privesti prie tolimesnių unijų bankrotų ir mokesčių mokėtojų pinigų eikvojimo indėlių draudimo išmokomis.

13 unijų, kurios priešinasi reformai: „Vilniaus kreditas“, Vilniaus kredito unija, Vilniaus regiono kredito unija, „Sostinės kreditas“, „Centro taupomoji kasa“, AMBER, LTL kredito unija, Šiaulių kredito unija, „Taupkasė“, „Saulėgrąža“, „Panevėžio regiono taupomoji kasa“, „Taupa“, „Žemaitijos iždas“.

Tikėtina, kad būtent šiems unijų interesams ir atstovauja „darbiečiai“, kurių tikslas – kiek įmanoma ilgiau vilkinti projektą, kad dabartinė valdžia nespėtų priimti reikšmingų sprendimų ir visą darbą paliktų naujajai valdžiai, o unijos ir toliau veiktų nepriklausomos bei neprižiūrimos.

Finansų ministerijos siūloma reforma numatoma nuo 2018 m. sausio mėnesio, tačiau, esant tokiam grupelės „darbiečių“ vilkinimui, natūralu, kad viskas gali užsitęsti, o dėl to, anot Lietuvos banko, gali susidaryti situacija, buvusi prieš kelerius metus, kai prasidėjo kredito unijų bankrotų vajus.

Per paskutinius trejus metus Lietuvoje bankrutavo penkios kredito unijos: 2013 m. bankrutavo Nacionalinė kredito unija, Švyturio taupomoji kasa, Laikinosios sostinės kreditas. 2014 m. bankrutavo Vilniaus taupomoji kasa ir Naftininkų investicijos. Šios penkios kredito unijos mokesčių mokėtojams kainavo 113 mln. eurų.