Mototurizmo sprintas. Lyderiai gyvenime ir prie motociklo vairo

Asta Dovydenaitė (motociklininke.lt nuotr.)
Asta Dovydenaitė (motociklininke.lt nuotr.)
  © Organizatoriai
Žinių radijas
2016-05-09 07:00

Lietuvoje neretai galima išgirsti nuomonę, kad motociklus vairuoja tik karštakošiai, dar „nesusitupėję“ jaunuoliai, keliuose ieškantys nuotykių. Vis dėlto pažvelgus į gegužės 14 d. Vilniuje startuosiančių „BMW Mototurizmo sprinto“ dalyvių sąrašą, šį mitą nesunku sugriauti – renginys jau ne pirmus metus sulaukia daug verslo pasaulyje žinomų ir aukštas pareigas užimančių žmonių dėmesio.

Pakalbinome keletą verslininkų, kurių gyvenime motociklizmas užima reikšmingą vietą. Jie papasakojo, kodėl į keliones leidžiasi motociklu, kaip joms ruošiasi ir atrado įdomių aspektų, siejančių verslą ir mototurizmą.

Vertingos mototurizmo pamokos

Komandos „Mototuristai“ atstovas Edgaras Suchodolskis apie motociklą svajojo nuo vaikystės, tačiau jį vairuoti pradėjo ne taip seniai – prieš trejetą metų. Paklaustas, kas jį skatina rinktis keliavimą motociklu, sako, kad tam yra ne viena priežastis: „Kartais norisi pabūti vienam su savo mintimis, užsidarius šalme, o kartais tiesiog norisi patirti kažką unikalaus, nes važiuojant automobiliu negali užuosti ar pajausti. Sėdėdamas automobilio salone įsijungus oro kondicionierių negali suprasti kartais net tokių paprastų dalykų, kad nusileidus nuo kalniuko yra vėsiau nei jo viršuje. Važiavimas motociklu suteikia jausmus, tai leidžia pajausti kiekvieną kelionės metrą.“

„Suzuki M109R“ motociklą vairuojantis E. Suchodolskis kol kas daugiausiai yra važinėjęs Lietuvos keliais, tačiau šią vasarą ruošiasi pirmam rimtesniam išbandymui – 5 tūkst. km kelionei po Europą.

„Vairuoju kelionėms neypatingai gerai pritaikytą motociklą, todėl jau žinau, kad artėjanti vasaros kelionė bus tikras iššūkis, tačiau tikrai įdomus“, – teigia jis.

Jis neslepia, kad iš pradžių tikėjosi, jog keliavimas motociklu bus lengvesnis, tačiau greitai suprato, kad norint daugiau patogumo, reikia atidžiai rinktis ir motociklą, ir aprangą.

„Pradedantieji vairuotojai neretai galvoja, kad pirmiausia reikia galvoti apie motociklą, o aprangos klausimas gali kiek palaukti. Vis dėlto kai pradedi daugiau keliauti, greitai supranti, nuo aprangos taip pat priklauso, ar kelionė bus pasisekusi, ar ne. Todėl ir man pačiam tas pamokas teko išmokti. Kartą po lietaus namo teko grįžti vilkint šortus, kadangi išvažiavau su apranga – kelnėmis, nepritaikytomis lietingoms oro sąlygoms. Tokia yra gamta, ir reikia tam pasiruošti. Be abejo, motociklas turi būti techniškai tvarkingai paruoštas, pasirūpinta tinkama alyva, degalais, kad nereiktų atsisveikinti ne tik su kelione, bet ir su motociklu“, – tvirtina „Elf“ alyvos gamintojo atstovo UAB „Autotrade“ generalinis direktorius E. Suchodolskis.

Save prie pradedančiųjų motociklininkų priskiriantis verslininkas teigia, kad dalyvavimas pastarųjų metų mototurizmo renginiuose jam padėjo suprasti, kad šis užsiėmimas gali atnešti teigiamų įspūdžių.

„Pradėjus važinėti motociklu, atsiranda vis didesnis noras toliau keliauti. Mototurizmo renginiai padeda pažinti, pamatyti tuos taškus, kurių pats galbūt niekada nebūtum aplankęs. Tai leidžia įsitikinti, kad ir Lietuvoje yra daug vietų, kurias smagu aplankyti bei pabendrauti su vietos bendruomene“, – sako E. Suchodolskis.

Iš pradžių – žirgai, paskui – motociklai

Kauno Laisvosios Ekonominės Zonos (LEZ) pardavimo ir rinkodaros direktorė Asta Dovydėnaitė motociklu važinėja jau septintus metus. Iki tol ji nuo vaikystės jodinėjo žirgais.

„Šie du pomėgiai panašūs – juos sieja laisvė ir nevaržomas smagus judesys. Man malonu sėdėti prie motociklo vairo, o ne gale, kaip kad daugelis merginų daro“, – sako ji.

Aistra motociklams ją užkrėtė draugai, o dabar ir pati A. Dovydėnaitė motociklizmo klausimais pataria kitiems ir suburia bičiulius bendroms kelionėms.

„Kartais netgi pažįstami vaikinai kreipiasi patarimo padėti išsirinkti motociklą, kartu važiuojame į kokią trumpą kelionę po Lietuvą ar dalyvaujame motociklininkų renginiuose. Draugų rate motociklų tema tampa vis populiaresnė. Prieš keletą metų būdavo taip, kad bendraminčių tekdavo ieškoti internetu, o dabar jau ir iš anksčiau turimi draugai vairuoja motociklus, galėčiau suburti daugiau nei dešimties motociklų koloną“, – kalba motociklininkė, šiuo metu vairuojanti „BMW F650GS“.

Reikia mokėti keliauti po Lietuvą

Po kelių dienų motociklu į Azerbaidžaną kartu su draugais keliausianti Asta sako, kad visada tikisi pamatyti kažką nematyto ar to, kas leistų išgyventi unikalius potyrius.

„Lietuva maža, todėl reikia mokėti po ją keliauti. Ką reiškia mokėti? Tai reiškia nusiteikti ne kuo daugiau kilometrų nuvažiuoti, o gilintis į pačius objektus iki kurių keliauji, būti nusiteikusiam atvirai bendrauti su sutiktais vietiniais žmonėmis. Daugeliu atveju būtent jie papasakoja tai, ko nėra niekur aprašyta. o jeigu ir yra, visko neperskaitysime. Tokios kelionėje gautos patirtys yra vertingiausios. Kaip tik tai ir parsivežame keliaudami po Lietuvą „BMW Mototurizmo sprinte“, – pasakoja motociklininkė.

A.Dovydėnaitė skaičiuoja, kad motociklu per sezoną nuvažiuoja apie 10-12 tūkst. km, iš kurių nemenką dalį sudaro kelionės užsienyje.

„Užsienio šalis renkamės tuomet, kai norime pasimėgauti pačiu važiavimu. O kadangi Vakarų Europa nebelabai traukia, nes ta pusė aplankyta naudojantis pigių skrydžių bendrovių paslaugomis. Norėdami patirti įvairių įspūdžių, pamatyti miestų ir miestelių bei nuo civilizacijos daugiau nutolusių vietų, renkamės tokias šalis kaip Maroką, Armėniją, Gruziją, o šiemet važiuojame į Azerbaidžaną. Stengiamės, kad maršrutai būtų egzotiškesni ir visiems keliaujantiems įdomūs“, – pasakoja jauna, bet jau vadovaujančias pareigas užimanti mergina, kuri šiemet dalyvaus „BMW Mototurizmo sprinte“ Kaune, vyksiančiame birželio 11 d.

Kelionės po užsienio šalis – ne vienintelė jos tradicija, susijusi su motociklais: „Turiu bičiulių, kurie gyvena įvairiuose Lietuvos kampeliuose. Kai tik orai leidžia, su draugu kiekvienas sėdame ant savo motociklo ir važiuojame pas juos, o automobilį paliekame namie. Tokia yra tarsi šeimyninė tradicija, kadangi abu vairuojame motociklus“.

Kas sieja verslą ir keliones motociklu?

Kalbinami vadovai kone vieningai sutaria, kad ir dirbant, ir dalyvaujant mototurizmo renginiuose praverčia panašios savybės. „Autotrade“ įmonės vadovas E. Suchodolskis teigia, kad ir versle, ir bet kur kitur, visi stengiasi maksimaliai planuoti, bet realybė neretai būna visai kitokia.

„Būna, kad tikiesi vieno, o būna priešingai. Pavyzdžiui, dalyvaujant mototurizmo renginyje staiga tenka stoti dėl kelio remonto, apie kurį nieko nežinojai. Arba nesitiki, kad paprastas gedimas privers kardinaliai keisti planus. Tuomet tenka greitai prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos. Lygiai tas pats yra ir versle. Galvoji, kad viską sudėliojai, kad viskas turi eiti sklandžiai, bet ne visada taip ir įvyksta. Tuomet tenka greitai viską pergalvoti. Mototurizmo sprinte turi keisti maršrutą, o versle – ir strategiją. Ir ten, ir čia, yra startas ir finišas, bet kaip nukeliausi iki finišo, viskas gali net ne vieną kartą pasikeisti“, – sako jis.

A. Dovydėnaitė tvirtina pastebėjusi, kad jai kur kas lengviau rasti bendrą kalbą su tais, kuriuos vienija pomėgis motociklams.

„Pardavimo srityje reikia mokėti prieiti prie žmonių, sukurti tam tikrus santykius. Esu pastebėjusi, kad jeigu žmogus domisi motociklais, ši tema padeda atverti jam širdį, iškart užverda tam tikros diskusijos ir pradedama kitaip bendrauti, – sako Kauno LEZ pardavimo ir rinkodaros vadovė ir priduria, kad Mototurizmo sprinto renginiuose tenka susidurti su panašiais iššūkiais kaip ir darbe.

Asta įsitikinusi, kad abiem atvejais reikia daug analitinių sprendimų, iš anksto susidėlioti strategiją.

„Komandinio darbo koordinavimas, bendro tikslo siekimas – tai patirtys, kurios praverčia ir mototurizme. O darbe, kaip ir važiuojant motociklais, svarbu, kad su tavimi būtų žmonės, kuriais gali pasitikėti, kurie būtų savarankiški, galėtų atsakyti už save bei prisiimti atsakomybę, kad būtų linkę bendradarbiauti, norėtų vienodai siekti pergalės ir tiesiog kartu gerai praleisti laiką. O bendros vizijos, savarankiškumo, bet kartu ir komandiškumo, reikia ir dirbant kartu.“