Patobulinta moksleivių lytiškumo ugdymo programa – mažiau religinių tiesų, daugiau mokslinių faktų?

Birželį visuomenę pasieksiantis jaunimo lytinio švietimo programos juodraštis jau bus su atnaujintomis žiniomis, grįstas ne vien katalikiškomis vertybėmis. Dėliojant paskutinius taškus daugiau įtakos turi jaunimas, kuriam ši programa ir skirta. Nors pagrindiniai principai, svarbiausia, pagarbūs, sveiki vaikinų ir merginų santykiai, išliks, išnyks baimingas kalbėjimas apie lytinį gyvenimą, moksleiviams aktualius klausimus aptars specialiai parengti sveikatos ugdymo specialistai. Tokias nuostatas išvardijo programos tobulinimo darbo grupei vadovaujanti švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina, patikinusi, kad šįkart juntama mažiau katalikiškų organizacijų spaudimo.

Daug visuomenės aistrų kelianti bendrojo ugdymo mokykloms skirta 2007 metais patvirtinta Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa, specialistų nuomone, yra pasenusi. Ministerija bando ją jungti su 2012 metų Sveikatos ugdymo bendrąja programa, perskirsto darbo grupės narių įtaką. Nevyriausybinių organizacijų, ginančių žmogaus teises, atstovai tikina, kad jiems trukdoma susipažinti su programos juodraščiu. Lietuva, pasak jų, nuolat sulaukia kritikos iš Jungtinių Tautų ir Pasaulinės sveikatos organizacijos dėl neefektyvaus lytinio ugdymo – paaugliai ir jaunimas mokomi neturėti lytinių santykių iki santuokos, nors vidutinis šeimos kūrimo amžius šalyje yra 27–29 metai. Lytinės abstinencijos skatinimas savaime nėra blogas, tačiau tyrimai rodo, kad vien jis nepaveikia paauglių sprendimų atidėti lytinį gyvenimą.

Patobulintą lytiškumo ugdymo programą rengianti darbo grupė, pasak ministerijos, sudaryta iš socialinių partnerių, daugelio organizacijų: Vaiko teisių apsaugos, Lietuvos studentų sąjungos, Lietuvos medicinos studentų asociacijos, Lietuvos mokinių parlamento, Lietuvos mokinių sąjungos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Tolerantiško jaunimo asociacijos, Ateitininkų sąjungos, Lietuvos tėvų forumo, Vakarų Lietuvos tėvų forumo, Nacionalinės šeimos ir tėvų asociacijos, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos, Etninės kultūros globos tarybos, Lietuvos Vyskupų konferencijos, Nacionalinės sveikatos tarybos, Lietuvos edukologijos universiteto, Ugdymo plėtotės centro, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro, Sveikatos apsaugos ministerijos deleguotų atstovų bei Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų.

Kalbėdama apie būsimą naują programą su Alfa.lt, viceministrė N. Istomina pripažino, kad tenka atnaujinti pasenusias žinias, dvi programos jungiamos į vieną, atsisakoma pasenusių temų ir teiginių, atsiranda naujovių.

Įdomu, ką jūs laikote pasenusiomis žiniomis, kokiomis nuostatomis pildoma nauja programa?

reklama

Vertybinės nuostatos pasenti negali, jos pasaulyje apskritai mažiausiai keičiasi. Tačiau turime naujų mokslinių atradimų, kaip pavyzdį galiu pasakyti tokį dalyką: mes programą kuriame grįstą socialiniais, biomedicinos mokslais.

Naujausias pavyzdys – praeitą posėdį, kuris vyko balandžio pabaigoje, buvome pasikvietę Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėją, profesorę, medicinos mokslų daktarę Janiną Tutkuvienę, kuri pristatė paskutinius mokslininkų grupės atradimus dėl žmogaus evoliucijos. Vienas iš karščiausių klausimų dabar yra klausimas, nuo kada galima pradėti lytinius santykius. Profesorė mums parodė, kad menarinis amžius – laikas, kai mergaitėms vidutiniškai prasideda menstruacijos, antriniai brandos požymiai, Lietuvoje labai jaunėja. Ir jeigu mes pasižiūrėsime 1985 metų ir dabartinio laikotarpio duomenis, jie labai skiriasi: anksčiau vidurkis buvo maždaug 14,5 metų, dabar mes turime 12,82 vidurkį. Tačiau menarinis amžius per visą Lietuvą taip pat skiriasi. Išeina taip, kad žmogaus fiziologinė branda ateina šiek tiek anksčiau, bet psichoemocinė vėluoja. Žmonės keičiasi, mes keičiame aplinką ir kintame patys. Evoliucijos procesas vyksta pakankamai greitai.

Kalbant apie lytinius santykius, mokslininkai prieina prie bendros išvados, kad fiziškai subrendęs žmogus gali turėti lytinių santykių, pagimdyti vaiką, bet jo psichologinė, emocinė branda dar nėra pakankama visaverčiams santykiams poroje. Vis dėlto žmogus taip sudėtas, kad jam pirmiausia reikia meilės, tik po to vyksta fiziologiniai procesai. Jeigu reklamuosime lytinius santykius be meilės, tokia visuomenė neturi ateities.

Iš tiesų, kai pagalvoji apie programą, keistai skamba žodis „reklamuoti“ – man atrodo, kad mokykloje vaikams reklamuoti nei santykių, nei gyvenimo modelių nedera, reikia šviesti ir aiškinti. Reikėtų remtis mokslu pagrįstu aiškinimu, objektyviais akademikais. Tuo labiau kad „moksliniu aiškinimu“ dažnai deleguoja besiremiantys ir religinių organizacijų atstovai.

Jeigu mokslininkas nėra objektyvus, jis nėra mokslininkas. Aš pati esu sveikatos mokslų daktarė, mes neturime pagrindo abejoti biomedicinos mokslininkų, kuriais remiamės, teiginiais, naudojamės žiniomis ir atradimais, skelbiamais prestižiniuose užsienio akademiniuose leidiniuose.

Galiu atvirai pasakyti, kad šiuo atveju su religinių organizacijų atstovais prieiname bendrų sprendimus – jeigu prieš tai buvusi darbo grupė buvo labai spaudžiama tokių organizacijų atstovų, šįkart mes laisvai kalbame ir apie abortus, ir apie kontracepciją. Šitoje darbo grupėje yra du atstovai, deleguoti katalikiškų organizacijų, ir jie sutinka su darbo grupės nuostatomis. Yra ir moksleivių, studentų sąjungų, moterų, tėvų, tolerantiško jaunimo organizacijų atstovų, žmogaus teisės nėra pažeidžiamos. Darbo grupėje yra 25 nariai.

Ar išlieka vertybinė nuostata, kuri buvo 2007 metų programoje, kad žinios apie kontraceptines priemones neturi būti pateikiamos kaip alternatyva susilaikymui nuo ankstyvų lytinių santykių, ar vis dėlto pozicija keičiasi? Kokia ministerijos pozicija dėl to, kad programa turėtų būti priimtina visų tėvų vaikams, ne vien auklėjantiems religingai?

Vertybės yra vertybės, jos negali būti religinės ar nereliginės. Vis dėlto norime mes to, ar nenorime, bet šis pasaulis pastatytas ant krikščioniško pamato, viskas, ką aplinkui matome, vienaip ar kitaip susieta. Vertybės, pavyzdžiui, žmogaus gyvybė, visus mus vienija.

Šiuo atveju, kalbant apie vaikus ir bandymus kaltinti ministeriją, galiu pasakyti, kad mes tikrai neskatiname lytinių santykių. Yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už lytinius santykius su vaikais iki 16 metų arba už tokių santykių skatinimą, mes į tai irgi atsižvelgiame. Programa orientuota į vaikus, ir kai suaugę darbo grupės nariai bando įtikinti, kad realiai paaugliai santykiauja visur ir bet kaip, sakome, kad ne visi tai daro. Viešai nuolat skelbiama žinia, kad jie santykiauja neatsakingai, dar labiau skatina lytinius santykius.

Programa ir patyręs mokytojas reikalingi vaikams suteikti žinių apie tai, kas darosi su jų kūnu, kaip veikia hormonai, kas yra pirminiai, antriniai brendimo požymiai, ką vaikas pajus, iš kur atsiras meilė, noras. Kai vaikas turės tai paaiškinantį mokytoją, o ne draugus, internetą, kurie gali suklaidinti, kursime sveikesnę visuomenę.

reklama

Programoje nėra stiprios religinės orientacijos.

Dar viena nuostata, kurią turime darbo grupėje, – negąsdiname ir nekalbame apie lytinius santykius kaip apie blogį. Tai yra visapusiškas gėris, ir vaikai turi suvokti, kad santykiai su mylimu žmogumi yra gerai. Bet jie turi gauti žinių, suprasti, kas vyksta su kūnu ir siela.

Ar bus kalbama apie apsisaugojimo priemones lytinių santykių metu, savo lytiškumo suvokimą?

Buvo audringų diskusijų, kas yra lytiškumas, identiteto suvokimas. Programoje lytiškumo sąvoka pateikiama taip, kad vyras gali suvokti save ne vien kaip vyrą, o moteris – kaip moterį, žmogaus lyties tapatumas yra jo apsisprendimas. Mes pasirinkome laisvesnę formuluotę, bet neskatinsime jaunuolių santykių su tos pačios lyties žmogumi – tiesiog sakysime, kad tai egzistuoja.

Svarbu, kad programa būtų pritaikyta pagal vaiko amžių.

Kiek valandų per savaitę ketinama skirti rengimo šeimai, santykių ir lytinio švietimo klausimams aptarti, kas to mokys? Ar tai bus atskira pamoka, kurią ves mokytojai, ar, kaip buvo planuota anksčiau, į mokyklas ateisiantys visuomenės sveikatos specialistai?

Šiuo metu programa integruota į kitus dalykus: dorinį ugdymą, biologijos pamokas. Visuomenės sveikatos specialistai tikrai turi reikalingų žinių, bet dažniausiai ateina kalbėti per papildomą pamoką. Vaikams reikia profesionalų, kurie galėtų apie tai pasakoti, kas jie bus, kol kas konkrečiai pasakyti negaliu. Idealiausia, kad tai būtų parengti sveikatos ugdymo specialistai. Kai kurios mokyklos jau dabar kaip trečiąją pamoką yra pasirinkusios sveikatos ugdymą, tam skiria vieną pamoką per savaitę, turi parengtų specialistų.

Iki birželio pirmos dienos turėsime pirminį programos juodraštį, kurį viešai paskelbsime, visi galės išsakyti pasiūlymus.

Kelios nevyriausybinės organizacijos minėjo, kad su juodraščiu susipažinti nedavėte?

Tokio juodraščio dar nėra – šiuo metu yra galiojanti 2007 metų ir 2012 metų programa. Kol kas tik sutarta dėl esminių nuostatų ir apibrėžimų. Darbo grupės viduje pasirašėme deklaracijas, kad jeigu kyla privačių ir viešų interesų konfliktas, turime apie tai pranešti arba nusišalinti. Yra įvairių kaltinimų grupės viduje, pavyzdžiui, dėl kontracepcinių priemonių, kad kažkas galbūt turi santykių su verslu ir nori jas reklamuoti. Kol programa nesuderinta darbo grupėje, mes neišeiname į viešumą, kad nesukeltume daugiau audros. Dabar sėkmingai einame prie visų sutarimų.

reklama

Kiek jūsų darbo grupėje įtakos turi vaikų ir jaunimo atstovai? Jie galbūt geriausiai žino, kas vyksta realybėje, ko jiems labiausiai reikia, į jų pasiūlymus reikėtų rimtai atsižvelgti. Juk gali vėl atsitikti taip, kad programa vos priimta jau bus pasenusi, toliau augs nepilnamečių mamų skaičius, netrūks nesaugių lytinių santykių, su jais susijusių problemų.

Nepilnamečių mamų mes vis tiek turėsime, to neišvengsime.

Jaunimo atstovų nuomonė viena iš pagrindinių, šioje darbo grupėje jų yra daugiau negu suaugusiųjų. Džiaugiuosi, kad jie sutinka su tuo, kad vertybės yra svarbiau negu lytiniai santykiai, jie yra tiesiog santykių sudėtinė dalis. Visi sutariame, kad žinios apie lytinį gyvenimą turi būti pateiktos kokybiškai, nebijant ir nespekuliuojant nei iš religinės, nei iš kitos pusės. Norime išlaikyti moksliniais faktais, vertybėmis pagrįstą, objektyvų, švietėjišką kelią, suteikti tinkamų žinių – nes jeigu moksleiviui kyla klausimas, į kurį jis neranda atsakymo arba randa netinkamą alternatyvą internete, žala didesnė negu tiesa.