Seimo rinkimams artėjant: kokius kandidatus partijos siūlo regionams?

Seimo rinkimams artėjant: kokius kandidatus partijos siūlo regionams?
Seimo rinkimams artėjant: kokius kandidatus partijos siūlo regionams?
  © Alfa.lt fotomontažas

Didžiausios Lietuvos partijos jau paskelbė didžiąją dalį savo kandidatų, kurie varžysis dėl galimybės pateikti į Seimą šių metų spalį vyksiančių parlamento rinkimų metu. Anksčiau naujienų portalas Alfa.lt apžvelgė įdomiausias kandidatų grupes, kurios kausis dėl vietos Seime didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Šįkart apžvelgiame, kam geriausiai turėtų sektis mažesniuose miestuose ir rajonuose.

Kaip ir ankstesnėje, taip ir šioje apžvalgoje pateikiame analizę tų partijų, kurios jau daugiau ar mažiau paskelbė savo kandidatus į Seimą. Kol kas tai padarė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Darbo partija bei iš dalies Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS). Kitos šiuo metu į Seimą galinčios patekti politinės jėgos – „Tvarka ir teisingumas“ (TT) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – savo kandidatų sąrašų dar nėra paskelbusios.

Rinkimų į Seimą metu rinkėjai iš viso renka 141 parlamentarą, iš kurių 70 renkami vienoje daugiamantadėje apygardoje, o likę 71 – vienmandatėse apygardose. Šiame straipsnyje apžvelgiame partijų siūlomus kandidatus vienmandatėse apygardose, kadangi kiekvienas iš jų, norėdamas patekti į parlamentą, turi laimėti savo apygardoje ir negali pasislėpti už populiaraus sąrašo lyderio nugaros. Tokiu atveju būtent vienmandatėse apygardose iškelti kandidatai kur kas labiau atspindi partijų realius pajėgumus ir įdirbį regionuose.


Daugiausia naujovių siūlo konservatoriai

Ligšiolinė Seimo ir savivaldos rinkimų istorija byloja, kad konservatoriams bei liberalams geriau sekasi rinkėjus medžioti didžiuosiuose miestuose, o socialdemokratai ir Darbo partija atsigriebia provincijoje. Tačiau šįkart dešinieji, rodos, nebus linkę taip lengvai nusileisti. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis šiuo metu skelbia partijos atsinaujinimo idėją, tad į kai kurias rajonines apygardas TS-LKD nusprendė deleguoti energingus, tačiau jaunus ir mažiau žinomus kandidatus.

Marijampolės apygardoje tokiu būdu dėl vietos į Seimą kovos Andriaus Kubiliaus padėjėjas ir Marijampolės savivaldybės tarybos narys Andrius Vyšniauskas, Dzūkijoje – buvęs Rytų Europos studijų centro vadovas Laurynas Kasčiūnas. Nauju veidu konservatorių gretose taps ir buvęs portalo Bernardinai.lt vyriausiasis redaktorius Andrius Navickas, kuris į Seimą bandys patekti Kėdainiuose.

Be to, konservatoriai nusprendė į rajonus siųsti ir anksčiau didžiuosiuose miestuose į Seimą patekdavusius politikus. Taip Vilniuje kandidatavęs Mantas Adomėnas persikėlė į Kašiadoris-Elektrėnus, o Kaune nepajudinama buvusi Rasa Juknevičienė – į Panevėžio rajoną.

Tuo metu Darbo partija, liberalai ir socialdemokratai rajonuose jokių inovacijų šiemet nesiūlys – juose dažniausiai ir vėl laimę bandys daug kartų išbandyti „senosios gvardijos“ kandidatai.

Įdomiausių apygardų septynetukas

Panevėžio rajone rimta kova laukia iš Kauno Žaliakalnio apygardos į provinciją persikraustyti nusprendusios konservatorės R. Juknevičienės. Ji mes iššūkį prieš tai Panevėžio rajono Aukštaitijos apygardoje išrinktam socialdemokratui Domui Petruliui bei jo buvusiam konkurentui iš Darbo partijos Rimantui Trotai. 2012-ųjų Seimo rinkimuose šioje apygardoje TS-LKD kandidatas liko tik trečias. Kiek anksčiau šioje apygardoje stipri buvo ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri dar nėra paskelbusi savo kandidatų sąrašo, tačiau jau yra patvirtinusi, kad rinkimuose ketina dalyvauti su Panevėžyje įtakingo parlamento Povilo Urbšio visuomeniniu judėjimu. Tikėtina, kad R. Juknevičienės asmenybė sugebės konsoliduoti dešiniųjų pažiūrų Aukštaitijos apygardos rinkėjus, o konkurentų balsai išsiskaidys tarp socialdemokratų, „darbiečių“ ir „valstiečių“ kandidatų. Tačiau, jei antrajame ture jie susivienys prieš R. Juknevičienę, šiai gali tekti bandyti į Seimą sugrįžti tik per partijos sąrašą.


Alytuje socialdemokratams garbę bandys sugrąžinti partijos Skaidrumo grupei vadovaujantis parlamentaras Julius Sabatauskas, kaip ir 2012 m. susigrumsiantis dėl vietos Seime su Darbo partijos sunkiasvoriu Kęstučiu Daukšiu. Tiesa, kitaip nei prieš ketverius metus, šįkart Alytaus jau nebevaldo socialdemokratų meras Vytautas Krasnickas, kuris 2015-aisiais triuškinamai pralaimėjo miesto vadovo rinkimus nepartiniam politikui Vytautui Grigaravičiui. Būtent jo parama gali pasukti Seimo rinkimus šioje apygardoje į vieną ar kitą pusę.


Įdomi kova laukia ir naujai sukurtoje Pietų Žemaitijos apygardoje, kurioje į Seimą bandys sugrįžti pirmajame atkurtos Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetyje premjeravęs konservatorius, o dabar „darbietis“ Gediminas Vagnorius. Šiam teks susidurti su konservatoriumi Stasiu Šedbaru ir socialdemokratų Šilalės politiku Albinu Ežerskiu. Jei kažkada politikos viršūnėlėse buvusiam G. Vagnoriui vėl nepasiseks, jis rizikuoja tapti pajuokos objektu.


Tradiciškai Darbo partijos tėvonija laikomi Kėdainiai šįkart taps kovos centru tarp „darbiečių“ isteblišmento kandidatės Virginijos Baltraitienės ir politikos naujokų socialdemokratų bei konservatorių gretose. TS-LKD į šį rajoną ketina siųsti jau minėtą A. Navicką, o socdemai – jaunąjį premjero Algirdo Butkevičiaus patarėją Justą Pankauską. Tiesa, abiejų naujokų sėkmės perspektyvos gana miglotos, mat 2012 m. V. Baltraitienė apygardoje laimėjo jau pirmajame ture, o jai tik kiek rimčiau pasipriešino dabar jau išnykusios Liberalų ir centro sąjungos kandidatas.


Aršiausia kova dėl mandato į Seimą užvirs buvusioje socialdemokrato Broniaus Bradausko tėvonijoje – Kaišiadorių-Elektrėnių apygardoje. Čia ietis sukirs konservatorius Mantas Adomėnas, liberalas Arminas Lydeka, „darbietis“ Viktoras Fiodorovas ir socdemas Marius Muižinikas. Dažnai su partijos vadovybe nesutariančiam M. Adomėnui kova dėl Seimo nario posto Kaišiadoryse bus itin svarbi siekiant išsaugoti savo reputaciją naujosios vadovybės akyse. Tačiau jam bus sunku kautis su visuomenėje neblogai žinomu A. Lydeka bei ryšių su „Dujotekanos“ vadovu Rimandu Stoniu neslepiančiu ir, kaip skelbta žiniasklaidoje, milijonus litų dovanų iš neįvardytų asmenų gavusiu M. Muižiniku. „Darbiečių“ kandidatas V. Fiodorovas priklauso jaunajai politikų kartai, tad jam kova Kaišiadoryse gali būti tik apšilimas prieš vėlesnių metų rinkimus.


Šiuose rinkimuose paaiškės ir tikroji Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės politinė vertė. Ji vėl bandys būti išrinkta Ukmergės apygardoje, kur anksčiau pralaimėjo dabar jau mirusiam Juliui Veselkai. Visgi L. Graužinienė šiuo metu nėra populiari politikė, o jos konkurentais žada būti konservatorė Agnė Balčiūnienė, socdemas parlamentaras Arūnas Dudėnas ir liberalas Tomas Baginskas. Kita vertus, dabartinei Seimo vadovei gali pagelbėti tai, kad dauguma jos konkurentų taip pat nėra pirmo ryškumo politinės žvaigždės.


Vis dėlto įdomiausia situacija kol kas susiklostė Lazdijų-Druskininkų apygardoje, kur iki šiol viskas atrodė tarsi aišku. Šioje apygardoje 2012 m. buvo išrinkta socialdemokratų kandidatė Kristina Miškinienė, tačiau, Druskininkų merui Ričardui Malinauskui po Vijūnėlės dvaro skandalo palikus socialdemokratų partiją ir išsivedus kone visą skyrių, tapo neaišku, ar K. Miškinienė ir toliau turės Druskininkų kurorto administracijos paramą. R. Malinauskas, siekdamas keršyti socialdemokratams, gali pasiūlyti savo nepartinį kandidatą ir taip atimti iš socdemų beveik garantuotą Seimo nario vietą. Kita galimybė – R. Malinauskas gali tiesiog paremti kitoms partijoms priklausančius politikus.